Anna Freud — vaikų psichoanalizės pradininkė ir ego teorijos tyrėja
Anna Freud — vaikų psichoanalizės pradininkė ir ego teorijos tyrėja. Jos metodai, teorijos ir indėlis formavo modernią vaikų psichologiją.
Anna Freud (1895 m. gruodžio 3 d. – 1982 m. spalio 9 d.) buvo šeštas ir paskutinis Sigmundo Freudo ir jo žmonos Martos Bernays Freud vaikas. Ji gimė Vienoje ir, nors iš pradžių nesiruošė akademinei karjerai, vėliau pasekė tėvo pėdomis ir tapo žymiąja psichoanalizės atstove.
Kartu su Melanie Klein ji dažnai minima kaip psichoanalitinės vaikų psichologijos pradininkė. Kaip sakė jos tėvas, vaikų analizei galingą postūmį davė „ponios Melanie Klein ir mano dukters Annos Freud darbas“. Anna Freud darbai išryškino ego svarbą, jo apsaugines priemones ir gebėjimą būti socialiai lavinamam.
Biografija ir karjera
Anna Freud gimė ir užaugo Vienoje, kur pirmiausia dirbo pedagogikos srityje. Ji pradėjo gilintis į psichoanalizę ir netrukus įsiliejo į Vienos psichoanalitinę bendruomenę. 1938 m., dėl politinių permainų ir didėjančio antisemitizmo Austrijoje, ji persikėlė į Londoną, kur toliau plėtojo vaikų psichoanalizės praktiką ir mokymą. Per Antrąjį pasaulinį karą ji kartu su ilgamete bendradarbe Dorothy Burlingham įkūrė Hampstead War Nursery — slaugos ir stebėjimo įstaigą vaikams, ištiktiems karo nutraukimo ir atskyrimo.
Mokslinis indėlis ir teorija
Anna Freud ryškiai prisidėjo prie ego psichologijos plėtojimo. Ji aiškino, kaip ego organizuoja elgesį ir kaip atsiranda ir veikia apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, slopinimas, projekcija, regresija). Jos knyga The Ego and the Mechanisms of Defence (1936) tapo klasika ir padėjo sistemintai aprašyti apsaugos mechanizmus, kuriuos naudoja suaugusieji ir vaikai.
Anna Freud taip pat akcentavo vaikų vystymosi stebėjimo reikšmę, klinikinės patirties su vaikais technikų vystymą ir pritaikymą terapijoje. Ji siūlė praktinius metodus darbui su vaikais, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų analizės — daugiau dėmesio skiriant žaidimui, elgesio stebėjimui, tėvų įtraukimo reikšmei ir saugios aplinkos kūrimui.
Metodai ir institucijos
Po karo Anna Freud įkūrė Hampstead Child Therapy Course and Clinic (dabar Anna Freud Centre), kuri tapo centru vaikų psichoanalizės praktikos, mokymo ir tyrimų srityje. Ji daug dėmesio skyrė praktinei terapeuto parengčiai, vaikų stebėjimui ir tarpdisciplininiam darbui su pedagogais bei socialiniais darbuotojais.
Santykiai su Melanie Klein ir profesinės diskusijos
Nors Anna Freud ir Melanie Klein abi išplėtojo vaikų psichoanalizę, jų požiūriai skyrėsi: Klein akcentavo ankstyvus fantazinius procesus ir žaidimo simboliką, o Anna Freud pabrėžė ego funkcijas, adaptaciją ir terapinį darbą, orientuotą į vaiko saugumą bei tėvų vaidmenį. Tarp jų vyko intensyvios profesinės diskusijos (vadinamos „controversial discussions“), kurios formavo Britanijos psichoanalitinės bendruomenės mokymo praktiką ir sklaidą.
Pagrindiniai darbai ir palikimas
- Anna Freud svariai prisidėjo prie vaikų psichoterapijos teorijos ir praktikos plėtros.
- Ji sistemino apsaugos mechanizmų idėjas ir pritaikė jas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų analizėje.
- Jos įkurtos institucijos (Hampstead Nursery ir vėliau Anna Freud Centre) tapo svarbiais vaikų psichoterapijos centru ir mokymo vietomis.
Asmeninis gyvenimas ir pabaiga
Anna Freud daug metų glaudžiai bendradarbiavo su Dorothy Burlingham, su kuria kartu gyveno ir dirbo. Ji neturėjo savo šeimos ir skyrė gyvenimą psichoanalizei, pedagogikai bei vaikų gerovės problemoms. Anna Freud mirė 1982 m. Londone — palikdama didelį indėlį į psichologiją, vaikų terapiją ir psichoanalitinį mokymą.
Jos darbai toliau mokomi ir taikomi psichoterapijoje, socialiniame darbe bei vaikų raidos tyrimuose, o jos požiūris į ego, apsaugos mechanizmus ir saugią terapinę aplinką išlieka aktualus šiuolaikinei praktikai.
Svarbiausi gyvenimo momentai
Po kiek neramios vaikystės tėvas Annai atliko psichoanalizę. Kai 1922 m. jos analizė buvo baigta, ji pati tapo psichoanalitike. Vienos psichoanalitinio mokymo institute ji dėstė vaikų analizės techniką. Nuo 1925 m. iki 1934 m. ji buvo Tarptautinės psichoanalitinės asociacijos sekretorė. Ji tęsė vaikų analizės veiklą, rengė seminarus ir konferencijas šia tema.
Po 1938 m. anšliuso Freudai pabėgo iš Vienos ir atvyko į Londoną. Pats Froidas mirė nuo vėžio, todėl Anna rūpinosi namų ūkiu. Anna profesiškai nesutarė su Melanie Klein, kuri į Londoną atvyko daug anksčiau ir jau buvo įsitvirtinusi kaip vaikų psichologė. Britų psichoanalitinė draugija surengė keletą "prieštaringų diskusijų". Diskusijose buvo kalbama apie abiejų šalių mokymą ir idėjas. Galiausiai buvo susitarta, kad abi "mokyklos" turėtų koegzistuoti draugijos viduje. Dabar draugijoje yra trys mokymo skyriai: Kleiniano, Froido ir Nepriklausomas.
Karo metu Froidas tyrinėjo tėvų globos trūkumo poveikį vaikams. Ji įsteigė centrą mažosioms karo aukoms, pavadintą "Hampstedo karo darželis". Čia vaikai buvo globojami, o motinos skatinamos kuo dažniau juos lankyti.
1947 m. Freudas ir Kate Friedlaender įsteigė Hampstedo vaikų terapijos kursus. Po penkerių metų buvo įkurta vaikų klinika. Freudas pradėjo skaityti paskaitas apie vaikų psichologiją.
Nuo šeštojo dešimtmečio iki gyvenimo pabaigos S. Freud reguliariai keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas skaityti paskaitų, dėstyti ir lankyti draugų. Septintajame dešimtmetyje ji rūpinosi emociškai nuskriaustų ir socialiai remtinų vaikų problemomis. Jeilio teisės mokykloje ji vedė seminarus apie nusikalstamumą ir šeimą.
Froidas mirė 1982 m. spalio 9 d. Londone. Ji buvo kremuota Golders Green krematoriume, o jos pelenai sudėti į marmurinę lentyną šalia jos tėvų senovės graikų laidotuvių urnos. Ten taip pat ilsisi jos gyvenimo draugė Dorothy Burlingham ir keletas kitų Freudų šeimos narių.
Asmeninis gyvenimas
Anna Freud daugelį metų gyveno su artima drauge Dorothy Burlingham, Louis Comfort Tiffany dukra.
Publikacijos
Freud, Anna (1966-1980). Annos Freud raštai: 8 tomai. Niujorkas: Indiana University of Pennsylvania
- 1 tomas. Įvadas į psichoanalizę: paskaitos vaikų analitikams ir mokytojams. (1922-1935)
- T. 2. Ego ir gynybos mechanizmai (1936); (pataisytas leidimas: 1966 M. (JAV), 1968 M. (JUNGTINĖ KARALYSTĖ))
- T. 3. Kūdikiai be šeimų: ataskaitos apie Hampstedo vaikų darželius .
- T. 4. Vaikų analizės indikacijos ir kiti dokumentai (1945-1956)
- T. 5. Tyrimai Hampstedo vaikų terapijos klinikoje ir kiti dokumentai: (1956-1965)
- T. 6. Normalumas ir patologija vaikystėje: raidos vertinimas (1965)
- T. 7. Psichoanalitinio mokymo, diagnostikos ir terapijos technikos problemos (1966-1970)
- T. 8. Psichoanalitinė normalios raidos psichologija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Anna Freud?
A: Anna Freud buvo šeštasis ir paskutinis Sigmundo Freudo ir jo žmonos Martos Bernays Freud vaikas. Ji gimė Vienoje ir sekė tėvo keliu, prisidėdama prie psichoanalizės mokslo.
K: Prie ko prisidėjo Anna Freud?
A: Anna Freud prisidėjo prie psichoanalizės, ypač psichoanalitinės vaikų psichologijos, plėtojimo.
K: Kaip tėvas apibūdino jos darbą?
A.: Jos tėvas apibūdino jos darbą kaip "galingą postūmį" vaikų analizei.
K: Ką savo darbe pabrėžė Anna Freud?
A: Savo darbuose Anna Freud pabrėžė ego svarbą ir jo gebėjimą būti socialiai lavinamam.
K: Kada gimė Anna Freud?
A: Anna Freud gimė 1895 m. gruodžio 3 d.
K: Kada ji mirė?
A: Ji mirė 1982 m. spalio 9 d.
Ieškoti