Edwardas Lawrie Tatumas (1909 m. gruodžio 14 d. – 1975 m. lapkričio 5 d.) buvo amerikiečių genetikas, vienas iš genetikos ir molekulinės biologijos pionierių, kurio darbai padėjo susieti genų veiklą su biocheminėmis reakcijomis organizme.

Mokslinė veikla ir pagrindiniai atradimai

1958 m. jis pasidalijo pusę Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos su George'u Beadle'u už tai, kad įrodė, jog genai kontroliuoja atskirus medžiagų apykaitos etapus. Kita pusė tų metų premijos atiteko Džošua Lederbergui.

Beadle'io ir Tatumo eksperimentų metu duonos pelėsis Neurospora crassa buvo veikiamas rentgeno spinduliais, kurie sukėlė mutacijas. Jie parodė, kad mutacijos sukėlė specifinių fermentų, dalyvaujančių medžiagų apykaitos procesuose, pokyčius. Šie eksperimentai, paskelbti 1941 m., paskatino juos pasiūlyti tiesioginį ryšį tarp genų ir fermentinių reakcijų, vadinamą „vienas genas – vienas fermentas“ hipoteze. Nors vėlesni tyrimai parodė, kad ryšys yra sudėtingesnis (vienas genas gali koduoti polipeptidą ar būti reguliuojamas alternatyviu splicing'u), Beadle'o ir Tatumo darbai suteikė esminį teorinį pagrindą moderniai genetikai.

Bakterijų genetika ir papildomi tyrimai

Tatumas taip pat gilinosi į bakterijų genetiką. Jis ir jo studentas Lederbergas nagrinėjo, kaip bakterijos perduoda genetinę informaciją; jie nustatė, kad Escherichia coli gali dalytis genetine informacija rekombinacijos būdu. Šie atradimai paskatino tolesnius darbų apie genų perdavimą, bakterijų evoliuciją ir molekulinius mechanizmus, kurie vėliau tapo svarbūs biotechnologijai ir mikrobiologijos praktikai.

Karjera ir akademinis kelias

Edas Tatumas gimė Boulderyje, Kolorado valstijoje. Mokėsi Čikagos universitete, o 1934 m. Viskonsino-Medisono universitete įgijo biochemijos daktaro laipsnį. Nuo 1937 m. jis dirbo Stanfordo universitete, kur pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Beadle'u. 1945 m. persikėlė į Jeilio universitetą, kur vadovavo Lederbergui. 1948 m. grįžo į Stanfordą, o 1957 m. prisijungė prie Rokfelerio instituto (dabar Rockefeller University) dėstytojų.

Tatumo mokslinis indėlis apėmė tiek eksperimentinę genetiką, tiek teorinį požiūrį į genų funkciją ir reguliavimą. Jo darbai turėjo ilgalaikį poveikį biologijos tyrimams, švietimui ir biotechnologijų plėtrai.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Tatumas buvo aktyvus akademikas, tačiau asmeniniame gyvenime buvo žinomas ir tam tikrų rizikų — pranešimuose minima, kad jis daug rūkė. Mirė Niujorke nuo širdies nepakankamumo, kurį komplikavo lėtinė emfizema. Jo mirtis 1975 m. nutraukė reikšmingą mokslinę karjerą, tačiau jo idėjos ir atradimai toliau daro įtaką genetikos ir biochemijos mokslui.

  • Gimė: 1909 m. gruodžio 14 d., Boulderyje, Kolorado valstijoje.
  • Daktaro laipsnis: 1934 m., Viskonsino-Medisono universitetas (biochemija).
  • Profesinė veikla: Stanfordas (nuo 1937), Jeilio universitetas (nuo 1945), Stanfordas (1948), Rokfelerio institutas (nuo 1957).
  • Nobelio premija: 1958 m., pusė premijos su George'u Beadle'u.
  • Mirtis: 1975 m. lapkričio 5 d., Niujorke.

Tatumo indėlis į genetiką — nuo klasikinių mutacijų eksperimentų iki bakterijų rekombinacijos tyrimų — padėjo suformuoti modernios molekulinės biologijos pagrindus ir išliko svarbus tolimesniems moksliniams atradimams.