Į šį aukščiausių pastatų sąrašą įtraukti dangoraižiai, kurių nepertraukiamai užimami aukštai ir kurių aukštis yra ne mažesnis kaip 350 m. Sąraše neįtraukti ne pastatai, pvz., bokštai (žr. aukščiausių pastatų ir statinių sąrašą). Svarbu pabrėžti, kad aukštis dažniausiai matuojamas iki architektūrinio viršūnės (t. y. įtraukiant pastato stogų, fasadų elementus ir kitas architektūrines dalis, bet neįtraukiant laikinų antenų ar laikomų konstrukcijų), o kriterijai grindžiami nuolat užimamų aukštų apimtimi.

Keli pastabūs istoriniai etapai

Žmogaus sukurtų statinių aukščio rekordas keitėsi per istoriją. Svarbiausi etapai:

  • Senovė: aukščiausia ilgą laiką — Didžioji Gizos piramidė Egipte, kuri išlaikė šią poziciją daugiau nei 3800 metų.
  • Viduramžiai: 1311 m. Šią poziciją perėmė katedros — pavyzdžiui, Linkolno katedra.
  • XIX a. pabaiga: iki Vašingtono paminklo statybos pabaigos 1884 m. didžiausi buvo Europos bažnyčių bokštai.
  • Pirmasis dangoraižis: 1885 m. Čikagoje — Čikagoje pastatytas 138 pėdų (42,1 m) aukščio "Home Insurance Building" pastatas, kurio konstrukcija tapo aukštųjų pastatų plėtros pagrindu.
  • XX a. dominavimas: JAV išlaikė aukščiausių pastatų titulą visą XX a.
  • Globalizacija ir XX a. pabaiga: 1998 m. baigti statyti "Petronas" bokštai. Nuo tada titulą vėliau laikė ir tokie pastatai kaip Taipei 101 (2004 m.) ir Burdž Chalifa (2010 m.).

XXI a. tendencijos ir technologijos

Nuo XXI a. pradžios Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje ir Pietryčių Azijoje prasidėjo dangoraižių statybos bumas. Ši tendencija skatina tiek aukštesnių pastatų kūrimą, tiek naujų techninių sprendimų diegimą. Pagrindiniai faktoriai ir technologijos:

  • Struktūrinės sistemos: pažangios plieninės ir gelžbetoninės karkaso konstrukcijos, sumažinančios svorį ir didinančios pastatų stabilumą.
  • Vėjo ir seismikai valdymas: įdiegiami tuned mass dampers (svorio slopintuvai), skirtingų tipų amortizavimo sistemos ir dinaminiai modeliavimo metodai, kad būtų sumažintas svyravimas ir vibracijos.
  • Liftų technologija: greiti, energetiškai efektyvūs liftai, kartais dviejų aukštų kabinos, leidžiančios efektyviau aptarnauti didelius aukštus.
  • Energijos efektyvumas ir sauga: pastatų šiluminė izoliacija, regeneracinės energijos sistemos, pažangios priešgaisrinės ir evakuacijos technologijos.
  • Miesto planavimas: dangoraižių koncentracija didesniuose centruose reikalauja pažangaus transporto, infrastruktūros ir viešųjų erdvių planavimo.

Kas toliau?

Aukščiausių pastatų plėtra išlieka dinamiška — nauji projektai siekia aukščio rekordų, tuo pačiu daugiau dėmesio skiriant tvarumui, saugai ir miestų gyventojų poreikiams. Nors aukštis yra svarbus matas, vis svarbesnė tampa pastatų funkcionalumo, ekologijos ir integracijos į urbanistinį kontekstą kokybė.