Vladimiras Stasovas (1824–1906) — rusų meno ir muzikos kritikas | biografija
Vladimiras Stasovas (1824–1906) — įtakingas rusų meno ir muzikos kritikas; biografija apie jo kovą už tautinį kūrybiškumą, naująją rusų mokyklą ir ryšius su didžiausiais menininkais.
Vladimiras Vasiljevičius Stasovas (gimė 1824 m. sausio 14 d. Sankt Peterburge, mirė 1906 m. spalio 23 d. Sankt Peterburge) - rusų meno ir muzikos kritikas. Daug rašė apie meną ir muziką žurnaluose, laikraščiuose ir laiškuose spaudai. Gyveno tuo metu, kai klasikinė muzika ir kitos kultūros formos Rusijoje buvo gana naujos. Rusų menininkai mėgdžiojo Europos meną, tačiau Stasovas skatino juos kurti kultūrą, kuri būtų tipiškai rusiška ir rodytų savitą nacionalizmą. Žmonės jį laikė naujosios rusų mokyklos gynėju visuose rusų menuose. Jis pažinojo daugumą didžiųjų to meto rusų rašytojų, dailininkų ir kompozitorių, rašė daugybę laiškų, įskaitant laiškus spaudai, kuriuose labai griežtai išdėstė savo požiūrį.
Ankstyvieji metai ir šeima
Stasovas gimė kultūringoje Sankt Peterburgo šeimoje. Jo šeima buvo susijusi su menais — jo tėvas buvo žinomas architektas, kas suteikė Vladimiro vaikystei kontaktų su menininkais ir intelektualais. Jaunystėje Stasovas įgijo išsilavinimą, domėjosi literatūra, dailės istorija ir muzika, kas ir lėmė jo tolimesnę veiklą kaip kritikui bei kultūros viešajam veikėjui.
Veikla ir įtaka
Per ilgą karjerą Stasovas rašė daug kritinių straipsnių, recenzijų ir esė, kuriuose aiškiai gynė idėją, kad rusų menas ir muzika turi remtis vietine tradicija, liaudies muzika ir istorine patirtimi, o ne visa laikytis vakariečių pavyzdžių. Jo įtakingi tekstai pasirodydavo žurnaluose ir laikraščiuose, o plati korespondencija su menininkais padėjo formuoti platesnį kultūrinį debatą. Jis aktyviai palaikė jaunas jėgas — ypač kompozitorius, kurie siekė sukurti savitą „rusišką“ stilių.
Stasovas buvo ryškus naujosios rusų muzikos ir dailės šalininkas. Jis rėmė kompozitorių grupę, kurią Vakarų literatūroje dažnai vadina „Mighty Handful“ (rus. Могучая кучка) — kūrėjus, kurie stengėsi suformuoti nacionalinę muzikos mokyklą, remdamiesi liaudies melodijomis ir istorine tematika. Be to, jis palaikė realistinio ir nacionalinio dailės kelio idėjas bei skatino domėjimąsi rusų liaudies menu, ikonų tradicija ir architektūra.
Stilius, polemikos ir kritikų vaidmuo
Stasovas buvo žinomas dėl atviros, dažnai aštrios kritikos. Jis nesitraukdavo nuo polemikos su tais, kurie, jo manymu, ignoravo rusų kultūros specifiką arba pernelyg idealizavo vakarietiškus modelius. Jo tekstai kartais sukeldavo audringas diskusijas, tačiau tuo pačiu jie skatino menininkus aiškinti savo kūrybinius pasirinkimus ir ieškoti autentiškos raiškos.
Raštai ir palikimas
Stasovas paliko gausų kritinių straipsnių, esė ir laiškų archyvą. Daugelis jo pastabų ir polemikų padėjo išryškinti tam tikras tendencijas Rusijos kultūroje ir prisidėjo prie to, kad vėlesnės kartos kūrėjai rimčiau kreiptų dėmesį į liaudies tradicijas ir nacionalinę istoriją. Nors ne visi sutiko su jo vertinimais, jo vaidmuo kaip kultūrinio smerkėjo ir skleidėjo išliko svarbus — jis padėjo formuoti moderniosios rusų meno ir muzikos identitetą.
Baigiamoji dalis
Vladimiras V. Stasovas mirė 1906 m. Sankt Peterburge, palikęs po savęs stiprų kritiko vaidmens pavyzdį: jis rodė, kaip žodžiai ir viešas diskursas gali formuoti meno krytinius standartus ir paskatinti menininkus ieškoti savitos tautinės tapatybės. Jo tekstai ir šiandien vertinami kaip reikšmingas Rusijos XIX a. kultūros istorijos šaltinis.
Vladimiro Stasovo portretas, kurį sukūrė Ilja Repinas.
Jo gyvenimas
Stasovo tėvas buvo architektas. 1843 m. Stasovas baigė Jurisprudencijos mokyklą. 1847 m. jis pradėjo muzikos kritiko karjerą. Jis labai palaikė Glinką, kuris bandė kurti rusų nacionalizmą atspindinčią muziką. 1856 m. penkių kompozitorių grupė dažnai susirinkdavo aptarti muzikos idėjų. Šią grupę Stasovas pavadino Mogučja kučka ("Galinga sauja"). Vyriausias iš grupės buvo Balakirevas, kuris kitiems buvo tarsi vadovas ir mokytojas. Kiti keturi buvo Musorgskis, Cui, Borodinas ir Rimskis Korsakovas. Jų idėjos apie muziką labai skyrėsi nuo Peterburgo konservatoriją įkūrusio kompozitoriaus Antono Rubinšteino idėjų. Rubinšteinas manė, kad rusų kompozitoriai, tokie kaip Glinka, yra mėgėjai ir kad muzikos reikia mokyti kaip Vokietijoje. Stasovas ir Balakirevas labai pyko dėl jo pažiūrų. Jie įkūrė Laisvąją muzikos mokyklą, kuri buvo konservatorijos konkurentė. Jie norėjo, kad muzika atspindėtų rusų liaudies dainavimą, šokius ir rusų bažnyčių varpų skambėjimą.
Stasovas daug skatino rusų kompozitorius ir siūlė jiems kompozicijų idėjas. Būtent jo pasiūlymų dėka buvo sukurta daug puikių rusų operų: Staso dėka buvo sukurta daugybė operų: Borodino "Kunigaikštis Igoris", Musorgskio "Borisas Godunovas", Rimskio-Korsakovo "Pasaka apie carą Saltaną", "Sadko ir Pskovo tarnaitė", Čaikovskio "Audra" ir "Manfredas". Stasovas parašė kompozitorių Glinkos, Dargomyžskio, Musorgskio ir Borodino biografijas.
Stasovas rašė įdomiai, todėl skaitytojas susidomėjo šia tema. Jis daug kalbėjo apie "nacionalizmą" ir "realizmą". "Nacionalizmas" reiškė, kad jis turėtų atspindėti kasdienį rusų tautos gyvenimą. Jis skatino tokius dailininkus kaip Repinas, Kramskis, Vasnecovas ir Antokolskis tapyti Rusijos žmonių gyvenimą, o ne klasikines ar biblines temas, kurios buvo populiarios tarp Europos dailininkų. 1859 m. tapo Imperatoriškosios dailės akademijos nariu ir liko joje net tada, kai jam buvo siūlomi geresni darbai, nes manė, kad akademija suteikia jam laisvę reikšti savo mintis. 1900 m. kartu su didžiuoju rašytoju Levu Tolstojumi tapo Rusijos mokslų akademijos garbės nariu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Vladimiras Vasiljevičius Stasovas?
A: Vladimiras Vasiljevičius Stasovas buvo rusų meno ir muzikos kritikas.
K: Apie ką rašė Stasovas?
A: Stasovas daug rašė apie meną ir muziką žurnaluose, laikraščiuose ir laiškuose spaudai.
K: Kokia kultūrinė atmosfera vyravo Rusijoje Stasovo laikais?
A: Stasovo laikais Rusijoje klasikinė muzika ir kitos kultūros formos buvo gana naujos, o rusų menininkai mėgdžiojo Europos meną.
K: Ką Stasovas skatino rusų menininkus daryti?
A: Stasovas skatino rusų menininkus kurti kultūrą, kuri būtų tipiškai rusiška ir rodytų savitą nacionalizmą.
K: Kaip Stasovą vertino to meto žmonės?
A: Žmonės Stasovą laikė naujosios rusų mokyklos gynėju visuose rusų menuose.
K: Ką Stasovas pažinojo per savo gyvenimą?
A: Stasovas pažinojo daugumą didžiųjų to meto rusų rašytojų, dailininkų ir kompozitorių.
K: Kaip Stasovas reiškė savo pažiūras?
A.: Stasovas labai ryžtingai reiškė savo pažiūras laiškuose spaudai.
Ieškoti