2005 m. Jungtinės Karalystės visuotiniai rinkimai: rezultatai ir pasekmės
Išsamus 2005 m. Jungtinės Karalystės rinkimų analizė: rezultatai, partinės permainos, Tony Blair vaidmuo ir rinkimų pasekmės politinei ateičiai.
2005 m. Jungtinės Karalystės visuotiniai rinkimai - 2005 m. gegužės 5 d. vykę rinkimai, per kuriuos į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus buvo išrinkti 646 nariai. Trys pagrindiniai kandidatai į Jungtinės Karalystės ministrus pirmininkus nurodyti dešinėje.
Rinkimuose leiboristų partija ir jos lyderis Tony Blairas trečią kartą iš eilės laimėjo daugumą Bendruomenių rūmuose. Leiboristų partija prarado 47 vietas parlamente, o jų gautų balsų skaičius, palyginti su 2001 m. visuotiniais rinkimais, sumažėjo 5,5 %. Daugelis žmonių mano, kad Leiboristų partija prarado paramą dėl nepopuliaraus leiboristų ministro pirmininko Tonio Bleiro sprendimo siųsti karius į Iraką 2003 m.
Rezultatai ir skaičiai
Visuotiniai rinkimai 2005 m. parodė, kad nors Leiboristų partija sugebėjo išlaikyti daugumą, jos pozicija buvo silpnesnė nei ankstesniais metais. Rinkėjų aktyvumas sumažėjo – rinkimų apylinkėse dalyvavo apie 61,4 % balsavimo teisę turinčių asmenų. Konservatoriai, vadovaujami Michaelio Howardo, atgavo dalį prarastų pozicijų ir padidino savo frakciją Bendruomenių rūmuose, o Liberalų demokratų partija po Charleso Kennedy vadovavimo taip pat padidino savo balsų dalį ir mandatų skaičių.
Pagrindinės temos rinkimų kampanijoje
- Irako karas: sprendimas prisijungti prie JAV vadovaujamos koalicijos tapo kertine tema ir stipriai paveikė viešąją nuomonę apie Vyriausybę.
- Vidaus politika: sveikatos apsauga, švietimas, nusikalstamumas ir migracija buvo svarbios temos, kurias partijoms teko adresuoti siekiant atgauti arba išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą.
- Ekonomika: skirtumai dėl mokesčių, viešųjų paslaugų finansavimo ir darbo rinkos politikos formavo rinkimų debatų foną.
Pasekmės
Nors Leiboristų partija išlaikė valdžią, rinkimų rezultatai turėjo kelias reikšmingas pasekmes:
- Padidėjęs spaudimas Tonio Bleiro vadovybei ir stipresnis visuomenės nepasitenkinimas užsienio politika; tai prisidėjo prie jo sprendimo palikti partijos lyderystę ir premjero postą 2007 m., kai Respublika laikinai perėmė Gordonas Brownas.
- Konservatorių partijos vidinė pertvarka – po rinkimų Michael Howard paskelbė apie pasitraukimą iš lyderio pareigų, o vėliau partija išsirinko Davidą Cameroną, kuris pradėjo reformuoti partijos įvaizdį ir programą.
- Liberalų demokratų sėkmė paskatino diskusijas apie trečiąją politinę jėgą ir apie galimus koalicinius variantus ateityje.
- Rinkimų rezultatai atgaivino diskusijas apie rinkimų sistemą ir reprezentaciją (pvz., ar tradicinė vienmandatė sistema atspindi visuomenės nuomones), nors didesnių reformų įgyvendinimas užtruko ir tapo aktualus vėlesnėse politinėse derybose.
Trumpas vertinimas
2005 m. JK rinkimai parodė, kad nors valdanti partija gali išlaikyti daugumą net ir praradusi dalį paramos, politinės nuotaikos pasikeitimai gali paskatinti reikšmingas partinių lyderių permainas ir ilgesnio laikotarpio strategijų peržiūrą. Rinkimai taip pat sustiprino viešąjį diskursą apie užsienio politikos atsakomybę ir demokratijos atstovavimą parlamente.
Rezultatai
- Leiboristų partija (355 parlamento nariai, 35,2 proc. balsų)
- Konservatorių partija (198 parlamento nariai, 32,4 % balsų)
- Liberalai demokratai (62 parlamento nariai, 22,0 % balsų)
- Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (0 parlamento narių, 2,2 proc. balsų)
- Škotijos nacionalinė partija (6 parlamento nariai, 1,5 % balsų) - tik Škotija
- Žaliųjų partija (0 parlamento narių, 1,0 % balsų) - tik Anglija ir Velsas
- Demokratinė unionistų partija (9 parlamento nariai, 0,9 % balsų) - tik Šiaurės Airija
- Britų nacionalinė partija (0 parlamento narių, 0,7 proc. balsų)
- Plaid Cymru (3 parlamento nariai, 0,6 proc. balsų) - tik Velsas
- Sinn Féin (5 parlamento nariai, 0,6 proc. balsų) - tik Šiaurės Airija
- Ulsterio unionistų partija (1 parlamento narys, 0,5 % balsų) - tik Šiaurės Airija
- Socialdemokratų ir leiboristų partija (3 parlamento nariai, 0,5 % balsų) - tik Šiaurės Airija
- Pagarbos partija (1 parlamento narys, 0,3 % balsų)
- Škotijos socialistų partija (0 parlamento narių, 0,2 proc. balsų) - tik Škotija
- Veritas (0 parlamento narių, 0,1 % balsų)
- Šiaurės Airijos aljanso partija (0 parlamento narių, 0,1 % balsų) - tik Šiaurės Airija
- Škotijos žaliųjų partija (0 parlamento narių, 0,1 % balsų) - tik Škotija
- Socialistinė darbo partija (0 parlamento narių, 0,1 % balsų)
- Liberalų partija (0 narių, 0,1 % balsų)
- English Democrats (0 parlamento narių, 0,1 % balsų) - tik Anglija
Blaenau Gwent ir Wyre Forest rinkimų apygardos išrinko nepriklausomus kandidatus. Glazgo rytų apygardoje laimėjo Bendruomenių rūmų pirmininkas Maiklas Martinas (Michael Martin), kuris nėra laikomas priklausančiu jokiai politinei partijai.
Kiti rinkimai vyko 2010 m. gegužės 6 d. Žr. Jungtinės Karalystės visuotiniai rinkimai, 2010 m.
Susiję puslapiai
- Jungtinės Karalystės parlamento nariai, išrinkti per 2005 m. visuotinius rinkimus
Klausimai ir atsakymai
K: Kuriais metais 2005 m. vyko Jungtinės Karalystės visuotiniai rinkimai?
A: 2005 m. gegužės 5 d. vyko 2005 m. Jungtinės Karalystės visuotiniai rinkimai.
K: Kiek narių buvo išrinkta į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus?
A: Į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus buvo išrinkti 646 nariai.
K: Kas buvo trys pagrindiniai kandidatai į Jungtinės Karalystės ministrus pirmininkus?
A: Trys pagrindiniai kandidatai į Jungtinės Karalystės ministrus pirmininkus šiuose rinkimuose buvo Tony Blairas (Leiboristų partija), Michaelas Howardas (Konservatorių partija) ir Charlesas Kennedy (Liberalų demokratų partija).
K: Kas per šiuos rinkimus laimėjo daugumą parlamente?
A: Per šiuos rinkimus daugumą parlamente laimėjo Leiboristų partija ir jos lyderis Tony Blairas.
K: Kiek vietų parlamente per šiuos rinkimus prarado leiboristai?
A: Per šiuos rinkimus leiboristai prarado 47 vietas parlamente.
Taip pat pastebėtas A5 % balsų sumažėjimas, palyginti su 2001 m. visuotiniais rinkimais.
Klausimas: Kodėl leiboristai prarado paramą per šiuos rinkimus?
A: Daugelis žmonių mano, kad leiboristai prarado paramą dėl to, kad Ministro Pirmininko Tony Blairo sprendimas siųsti karius į Iraką 2003 m. buvo nepopuliarus tarp rinkėjų.
Ieškoti