Ceratosaurai - teropodinių dinozaurų grupė. Jie apibrėžiami kaip "visi teropodai, kurių bendri protėviai su Ceratosauru yra artimesni nei paukščiai".
Apibrėžtis ir taksonomija
Ceratosauria sudaro atskirą teropodų šaką, kuri tradiciškai apima Ceratosaurus, Elaphrosaurus ir Abelisaurus, taip pat kitas su jais giminaičiams priklausančias grupes, pvz., abelisauridus ir noasauridus. Dauguma žinomų ceratosaurų gyveno nuo viršutinės juros iki viršutinės kreidos laikotarpio. Taksonominė riba nustatoma filogenetiškai — pagal artimumą su Ceratosauru ir atitolimą nuo paukščių.
Morfologija ir morfologiniai bruožai
Ceratosaurai pasižymi keliomis atpažįstamomis savybėmis: dažnai sutinkamos kaukolės iškilios formacijos arba ragai (pvz., Ceratosaurus turi vidurinį nosies ragą), santykinai didelės ir tvirtos žandikaulio struktūros bei adaptacijos plėšriam gyvenimo būdui. Abelisauridai – viena pažangiausių ceratosaurų grupių – žinomi dėl labai sumažėjusių priekinės galūnės elementų, trumpų ir galingų kaklo bei pečių raumenų, taip pat specifinių stuburo ir dubens modifikacijų. Noasauridai buvo smulkesni, dažnai grakštesni teropodai, galėję užimti skirtingas ekologines nišas.
Laikas, geografinė plėtra ir buveinės
Viršutinės juros — viršutinės kreidos intervale ceratosaurai buvo plačiai paplitę, daugiausia aptinkami pietų pusrutulyje, ypač Gondvanoje (dabar Pietų Amerika, Afrika, Indija, Madagaskaras ir Antarktida). Tačiau jų fosilijų rasta ir šiauriniuose regionuose: pavyzdžiui, Ceratosaurus iš Šiaurės Amerikos Morrisono formacijos. Ceratosaurų grupės išplitimas ir įvairovė rodo, kad jos sėkmingai prisitaikė prie įvairių sausumos ekosistemų nuo atviros stepės iki miškų aplinkų.
Fosilijos ir svarbiausi atradimai
Anksčiausiai žinomas Ceratosauras yra Eoabelisaurus iš Patagonijos viduriniosios juros periodo. Jis daugiau kaip 40 mln. metų ankstesnis už seniausią tikrai žinomą šios giminės atstovą. Beveik visas Eoabelisauro skeletas rodo ankstyviausias evoliucijos stadijas, kai atsirado savita abelisauridų priekinės galūnės modifikacija. Šie radiniai leidžia geriau suprasti, kaip vystėsi charakteringos ceratosaurų savybės.
Evoliucija ir kilmė
Iš pradžių Ceratosaurijai buvo priskiriami ir ankstyvieji teropodai, tokie kaip viršutinio triaso - apatinio juros periodo Coelophysis bei Dilophosaurus. Tai reiškė, kad ceratosaurai nuo kitų teropodų atsiskyrė daug anksčiau. Tačiau naujausi filogenetiniai tyrimai parodė, kad celofizoidai ir dilofosaurai nesudaro natūralios, vienalytės grupės su vėlesnėmis ceratosaurų linijomis, todėl jie dabar dažnai neįtraukiami į šią kladą. Dabartinės analizės rodo, kad ceratosaurai greičiausiai susiformavo juriniame periode ir vėliau diversifikavosi į kelias atskiras linijas, iš kurių viena — abelisauridai — tapo ypač gausi pietiniame pusrutulyje kreidos metu.
Elgsena ir ekologinė reikšmė
Ceratosaurai buvo plėšrūs arba visavalgiški ropliai, užimantys įvairias trofines nišas; jų kūno dydis svyravo nuo nedidelių, grakščių noasauridų iki stambių abelisauridų, kurie galėjo medžioti didesnius sausumos roplius. Kai kurie turi specializuotas kaukolės formas ar ragus, kurie galėjo būti naudojami tiek gynybai, tiek ritualinei komunikacijai ar poravimosi elgesiui. Trumpėjančios ir modifikuotos priekinės galūnės, ypač abelisauridų, rodo radikalias adaptacijas — tikėtina, kad šias rūšis plėšrūnai labiau naudojo galvą ir kaklą nei letenas grobiui sugaudyti.
Išvados
Ceratosaurai yra svarbi teropodų evoliucijos grandis, atskleidžianti didelę morfologinę ir ekologinę įvairovę per jurą ir kredą. Ankstyvieji atradimai, kaip Eoabelisaurus, išplečia žinias apie šios grupės kilmę, o nuolatiniai filogenetiniai tyrimai toliau tikslina, kurie iš ankstyvųjų teropodų tikrai priklauso Ceratosauria. Tyrinėjant jų anatomiją ir geografinę plitimą gaunama vertinga informacija apie antžeminių ekosistemų pokyčius praeityje.