Alarikas I – vizigotų karalius, užėmęs Romą 410 m.
Alarikas I — vizigotų karalius, 410 m. užėmęs Romą: intriguojanti biografija, karo veiksmai ir istorinis lūžis Vakarų Romos pasaulyje.
Alarikas I, taip pat Alarikas, (valdė 394–410 m. po Kr.) buvo vizigotų vadas. Jis išlieka žinomas kaip vienas svarbiausių gotų lyderių, 410 m. apiplėšęs Romos miestą — įvykis, turėjęs didelę simbolinę ir politinę reikšmę Vakarų Romos imperijai.
Ankstyvė ir kilmė
Apie Alariko šeimą ir vaikystę žinoma labai mažai. Jaunystėje jis daugiausia karinio pasirengimo įgijo Romos kariuomenėje, kur vizigotai dažnai tarnavo kaip sąjungininkai arba foederatai. Jo kilmė ir ankstesnės pareigos lieka iš dalies neaiškios, tačiau jis greitai išsiskyrė kaip gabus karo vadas ir sugebėjo suburti šalininkus bei kariuomenę po savimi.
Karjera ir konfliktai su Romos imperija
Alarikas pirmą kartą žiniasklaidoje pasirodo kaip vizigotų pajėgų karo vadas: jis dalyvavo kovose kartu su romėnų kariais 394 m. Frigidų mūšyje, kuriame susirėmė imperatorius imperatorius Teodosijus I, ir jo priešai. Po Teodosijaus mirties (395 m.) imperija buvo padalinta tarp jo sūnų, o tai sukūrė politinį vakuumą ir sudarė prielaidas provincijoms bei barbarų grupėms veikti savarankiškiau.
395 m. Alarikas sukilo ir pradėjo veržtis į Romos valdų teritorijas. Iš pradžių jis puolė Rytų Romos imperijos žemes, reikalavo žemių, kariuomenės postų ir pripažinimo. Vėliau jo akiratį nukreipė į Vakarų Romos imperiją, kur politinė krizė ir kariški intrigos — ypač po generolo Stilicho pašalinimo — sudarė palankias sąlygas puolimui.
Įsiveržimai į Italiją ir Romos reidai
408 m. Alarikas apsupo Romą; po derybų ir išpirkų jis laikinai pasitraukė — tuo metu romėnai papirko, kad jis pasitrauktų ir pasirūpintų išmokomis savo kariams. Tačiau susitarimai nebuvo tvarūs: 410 m. rugpjūčio mėnesį Alarikas vėl priartėjo prie miesto ir po kelių dienų pasiekė tuomet neišvengiamą žygį — jis galiausiai užėmė Romą ir leido savo kariams ją apiplėšti. Šis įvykis buvo pirmasis Romos apiplėšimas per daugiau nei šešis šimtmečius ir smarkiai sukrėtė to meto pasaulį.
Mirtis ir palikimas
Po Romos užėmimo Alarikas žengė toliau pietų Italijoje, tačiau netrukus mirė — 410 m. (dauguma istorikų nurodo būtent 410 m.). Jo mirtis nutraukė asmeninę jo vadovavimo epochą, o sostą perėmė kitas gotų vadas Athaulfas. Apie Alariko laidotuves ir kapo vietą sklando legendos (pvz., pasakojimas, kad jo kūnas palaidotas kartu su grobiu upėje, kurios vaga laikinai pakeista), tačiau tikroji vieta nėra patvirtinta archeologiniais duomenimis.
Alariko veikla turėjo ilgalaikes pasekmes: Romos siena ir imperijos galių pusiausvyra dar labiau susilpnėjo, o vizigotai vėliau taps vienu iš svarbiausių naujųjų politinių veiksnių Vakarų Europoje. 410 m. įvykis dažnai minimas kaip simbolinis Vakarų Romos nuosmukio ženklas — nors imperija oficialiai dar egzistavo keletą dešimtmečių, jos autoritetas ir kontrolė buvo smarkiai susilpnėję.
Santraukoje, Alarikas I buvo ryškus ir pragmatiškas karinis vadovas, kurio veiksmai pakeitė ankstyvųjų viduramžių Europos politinę žemėlapį: jis iškovojo savo žmonėms laikinas pergalės, įtvirtino vizigotų vaidmenį regiono politikoje ir paliko gilius istorinius padarinius.
1894 m. Alariko I fotograviūra pagal Ludwigo Thierscho paveikslą
Gyvenimas
Alarikas gimė saloje Dunojaus upės deltoje. Jis priklausė kilmingai vestgotų Baltų dinastijai. Pirmą kartą paminėtas 394 m. kaip Romos imperatoriaus Teodosijaus I karo su Eugenijumi vadas. Jis tapo vestgotų vadu arba karaliumi 390 m. viduryje. Alarikas sukilo prieš imperatorių Arkadijų 395 m. ir įsiveržė į Graikiją. Kai jis priartėjo prie Atėnų sienų, miestas sumokėjo didelę išpirką, todėl jis paliko juos nepaliestus. Tada jis nugalėjo Korintą, Argosą ir Spartą. Jis toliau siaubė Graikiją iki 397 m., kol romėnų generolas Stilichas apsupo Alariko kariuomenę prie Arkadijos. Jie atkirto vandenį gotų stovyklai ir manė, kad Alarkui neįmanoma pabėgti. Tačiau Alarikas pralaužė jų linijas ir labai sudėtinga vietove žygiavo 30 mylių (48 km) į šiaurę. Tada Alarikas sudarė sutartį su Arkadijumi. Stilichas grįžo į Italiją taip ir nenugalėjęs Alariko.
401-402 m. Alarikas įžengė į Italiją. Jis išbandė tą pačią taktiką, kurią taikė anksčiau, tačiau jam nepavyko įveikti romėnų kariuomenės. 402 m. Pollentijos mūšyje romėnų kariuomenė nugalėjo gotus. Alariko žmona buvo viena iš tų, kuriuos romėnai paėmė į nelaisvę. Tačiau vizigotų nuostoliai buvo labai nedideli ir Alariko kariuomenė pasitraukė tvarkinga. Alarikas persikėlė per Po upę, ketindamas pulti Romą, tačiau Veronos mūšyje jį vėl pasitiko ir nugalėjo Stilichas. 405 ir 406 m. Alariko kariuomenė vėl puolė per Dunojaus ir Reino upes. Stilichas, kuris dabar valdė imperatoriaus Honorijaus vardu, sudarė sutartį su Alariku. Tačiau 408 m. Stilichas buvo nužudytas. Alarikas vėl įsiveržė į Italiją ir pareikalavo įvykdyti Stilicho jam duotus pažadus.
410 m. rugpjūčio 24 d. vizigotų įvykdytas Romos apiplėšimas - JN Sylvestre 1890 m.
Romos žlugimas
Nuo 408 m. pabaigos vizigotų kariuomenė stovyklavo prie Romos. Alarikas pareikalavo užmokesčio iš Honorijaus, kuris buvo saugus Ravenoje, tačiau imperatorius atsisakė sumokėti.
Istorikas Zosimas parašė vienintelį žinomą pasakojimą apie paskutines derybas prieš Romos atplėšimą:
"Išgirdęs, kad žmonės apmokyti ir pasirengę kovoti, Alarikas pasakė, kad storesnę žolę pjauti lengviau nei plonesnę, ir plačiai nusijuokė iš ambasadorių, bet kai jie ėmė diskutuoti apie taiką, jis pavartojo net arogantiškam barbarui perteklinius išsireiškimus: pareiškė, kad neatsisakys apgulties, kol negaus viso mieste esančio aukso ir sidabro, taip pat viso kilnojamojo turto ir barbarų vergų. Kai vienas iš ambasadorių paklausė, ką jis paliks miestiečiams, jei juos paims, jis atsakė: "Jų gyvybes".
410 m. rugpjūčio 24 d. Romos miesto vartus atidarė vergai. Alariko vestgotai pradėjo tris dienas trukusias žudynes ir plėšikavimus. Jie niokojo pastatus ir vogė iš buvusių imperatorių kapų. Tai buvo pirmas kartas per 800 metų, kai Roma buvo apiplėšta. Tačiau vizigotai toliau tęsė naikinimą toliau į pietus Italijoje. Aukų buvo daug abiejose pusėse. Skaičiuojama, kad romėnai neteko 15 000 vyrų, o vizigotai - apie 17 000.
Alarikas planavo perkelti savo kariuomenę į Siciliją, o tada į Afriką. Tačiau jis mirė netrukus po to, kai 410 m. po Kr. žlugo Roma. Ataulfas perėmė Alariko karališkąją valdžią ir nuvedė kariuomenę į Galiją.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Alarikas I?
A: Alarikas I buvo vizigotų vadas.
Klausimas: Kur Alarikas I gavo karinį išsilavinimą?
A: Alarikas I daugiausiai karinio pasirengimo įgijo Romos kariuomenėje.
K: Koks buvo Alariko I vaidmuo Frigidų mūšyje?
A: Alarikas I buvo gotų pajėgų, kovojusių kartu su romėnų kariais Frigidų mūšyje, karo vadas.
K: Kada mirė imperatorius Teodosijus I?
A: Imperatorius Teodosijus I mirė 395 m. sausio mėn.
K: Ką Alarikas I darė po Teodosijaus I mirties?
A: Po Teodosijaus I mirties Alarikas I sukilo ir užpuolė dalį Rytų Romos imperijos.
K: Ką Alarikas I padarė 408 m.?
A: 408 m. Alarikas I bandė pulti Romą, bet buvo papirktas pasitraukti.
K: Kada mirė Alarikas I?
A: Alarikas I mirė 411 m.
Ieškoti