Arbroato deklaracija

Pagrindinė informacija

1086 m. mirus Škotijos karaliui Aleksandrui III, jo įpėdinė buvo jo anūkė Margaretė, Norvegijos mergelė. Anglijos karalius Edvardas I išsiderėjo, kad jo sūnus Edvardas II taptų jos vyru ir dalytųsi Škotijos karūna 1289 m. Tačiau 1290 m. pakeliui iš Norvegijos į Škotiją Margaret mirė. Taip Škotijoje prasidėjo laikotarpis, vadinamas Pirmuoju tarpuvaldžiu (1290-1292 m.). Škotija liko be monarcho. Edvardas I įsikišo, kad iš kandidatų, kurie pretendavo tapti karaliumi, išrinktų, kas juo taps. Jis pasirinko Joną Škotiškąjį. Tačiau Edvardas blogai elgėsi su Škotijos karaliumi. Kai karalius Jonas bandė išsivaduoti, Edvardas įkišo jį į kalėjimą, o paskui leido gyventi Prancūzijoje. 1296 m. Edvardas su kariuomene įsiveržė į Škotiją, norėdamas viską pasiimti sau. Škotija liko be karaliaus iki 1306 m., kai Robertas Briusas pasiskelbė Škotijos karaliumi, pasipriešindamas Edvardui I. Prieš pat tai Robertas Briusas buvo įsivėlęs į ginčą su Džonu Kominu. 1306 m. jiedu susitiko prie Greyfriars bažnyčios Dumfryje altoriaus ir prasidėjo kova. Džonas Kominas buvo nužudytas, o Robertas Briusas po trijų savaičių buvo karūnuotas karaliumi Scone. Apkaltintą Komino nužudymu Briusą popiežius ekskomunikavo. Per vėliau vykusius karus škotai laimėjo svarbų mūšį 1314 m. Bannockburno mūšyje. 1317 m. popiežius paskelbė dvejų metų paliaubas, kurių Škotija nepaisė. Už tai, kad jo nepaklausė, jis ekskomunikavo visą Škotiją.

Apžvalga

Deklaracija buvo didesnio plano, kuriuo buvo siekiama parodyti popiežiui ir kitiems, kad Škotija yra nepriklausoma karalystė ir turi teisę pati save valdyti, dalis. Prieš tai Anglijos karalius Edvardas I raštu popiežiui patvirtino savo teisę valdyti Škotiją. Savo ruožtu popiežius atsisakė pripažinti Robertą Briusą Škotijos karaliumi.

1320 m. balandžio mėn. datuota Arbroato deklaracija buvo penkiasdešimties svarbiausių Škotijos vyrų laiškas popiežiui Jonui XXII į Avinjoną. Jame buvo 39 pavardės (aštuoni Škotijos grafai ir trisdešimt vienas baronas), kurie dokumentą pasirašė savo antspaudais. Laiško apačioje esančiose juostelėse yra dar vienuolikos pasirašiusiųjų antspaudai ir vardai. Manoma, kad laiško autorius yra Bernardas Lintonas, Škotijos kancleris ir Arbroato abatas. Jis buvo parašytas Arbroato vienuolyne Škotijoje.

Laiškas prasidėjo priminimu popiežiui apie Škotijos atsivertimą į krikščionybę, kurį įvykdė šventasis Andriejus. Bažnyčios globoje Škotija gyveno taikiai, kol Anglijos karalius Edvardas I apsimetė jų draugu. Tada jis įsiveržė į jų šalį, kol ji buvo be karaliaus. Toliau laiške pasakojama apie sunkumus, su kuriais jie susidūrė valdant Anglijai. Laiške buvo parodytas jų ryžtas:

...nes kol mūsų bus tik šimtas gyvų, niekada nesutiksime pasiduoti anglų valdžiai. Juk mes kovojame ir kovojame ne dėl šlovės, ne dėl turtų ir ne dėl garbės, o tik dėl laisvės, kurios joks doras žmogus nepraras kitaip, kaip tik savo gyvybe.

Dažniausiai cituojama Deklaracijos ištrauka, išversta iš lotyniškojo originalo...

Tiesioginis poveikis

Ši deklaracija ir Škotijos baronų pažadas paremti popiežiaus kryžiaus žygį padarė įspūdį popiežiui. Jis paragino Edvardą II sudaryti taiką su škotais. Popiežius pasiuntė du delegatus. Prancūzijos karalius taip pat norėjo taikos tarp Anglijos ir Škotijos ir pasiuntė du delegatus. Taikos derybos tęsėsi iki 1321 m., tačiau anglai Škotijos nepriklausomybės nepripažino.

Anglai įtikinėjo popiežių, kad dėl pažangos kalti škotai. Popiežius išleido šešis nutarimus prieš škotus, kuriuose nurodė, kad visi Anglijos užpuolikai bus ekskomunikuoti, ir iš naujo paskelbė ekskomuniką Robertui Bružui.

Galiausiai 1328 m. spalį Škotija ir Anglija susitarė dėl taikos sutarties. Edvardas III atsisakė visų pretenzijų Škotijai. Galiausiai buvo panaikintas Škotijai paskelbtas interdiktas ir jos karaliui paskelbta ekskomunika. Antroje sutarties dalyje buvo sutarta, kad Roberto Bružo sūnus Škotijos karalius Dovydas II ir Anglijos karaliaus Edvardo III sesuo susituoks. Vestuvės įvyko 1338 m. liepos 12 d., kai Deividas II, kuriam tuo metu buvo ketveri metai, Škotijos Berwicko bažnyčioje vedė šešiametę Joaną iš Tauerio.

1998 m. JAV Kongresas nusprendė, kad JAV Nepriklausomybės deklaracija buvo parengta pagal Arbroato deklaraciją. Be to, buvo nuspręsta, kad nuo tos dienos balandžio 6-oji yra oficiali Nacionalinė tartano diena, skirta šiam garsiam dokumentui paminėti.

...kaip eksponuojama ant Škotijos nacionalinio muziejaus sienų

Susiję puslapiai

• Nepriklausomybės deklaracija
• Arbroato deklaraciją pasirašiusių asmenų sąrašas