Kvapusis pipiras
Prieskoniai (dar vadinami Jamaikos pipirais, Kurundu, mirtos pipirais, pimentu, prieskonių uogomis arba laikraštiniais prieskoniais) - tai prieskoniai, džiovinti neprinokę Pimenta dioica augalo, medžio, kilusio iš Vakarų Indijos, pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos, vaisiai. Pimenta diocia medis priklauso mirtinių (Myrtaceae) šeimai ir yra labai vertinamas dėl savo uogų. Prieskoniu pavadintas todėl, kad uogų skonis primena gvazdikėlių, cinamono ir muskato riešuto mišinį. Jis labai dažnai naudojamas kepant, dažniausiai gaminant maltinukus ir mišrius marinavimo prieskonius. Pirmieji jį atrado ankstyvieji ispanų tyrinėtojai, supainioję su pipirų rūšimi.
Prieskoniai yra vienintelis prieskonis, auginamas Vakarų pusrutulyje. Tačiau vėliau laukiniai medžiai buvo iškirsti, kad būtų galima gauti uogų, ir liko tik keletas kvapiųjų pipirų. Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje taip pat yra daug plantacijų. Tačiau geriausi kvapieji pipirai gaunami iš Jamaikos, kur oras ir dirvožemis yra geriausi uogoms augti.
Istorija
Prieskonius gamindami šokoladą naudojo majai ir kiti Pietų Amerikos indėnai. Jamaikos pavadinimas kilęs iš Xamayca. Aravakų kalba tai reiškia "medžio ir vandens kraštas". Aravakai kvapiuosius pipirus naudojo, kad mėsa nesugestų, o kartais - prieš prieš priešus.
Atradus šį prieskonį, jis buvo importuojamas į Europą. Daug kartų buvo bandyta jį auginti Rytuose, tačiau tai nepasiteisino, nes medžiai negalėjo duoti daug vaisių. Nors prieskoniai turėjo sodrų kvapą ir skanų skonį, Europoje jie niekada neturėjo tokio pat populiarumo kaip cinamonas ar pipirai. 1737 m. anglai pradėjo gabenti šį prieskonį laivais į Angliją, tačiau iki to laiko prieskonių paklausą perėmė kitų rūšių produktai, pavyzdžiui, cukrus ir kava. Vis dėlto Anglijoje jis vis dar buvo šiek tiek populiarus, ten jį imta vadinti anglišku prieskoniu. 1812 m. Napoleono karo metu rusų kareiviai prieskonių dėjo į batus, kad jiems būtų šilta. Dėl šios priežasties šiandien pimentinis aliejus iš prieskonių dažniausiai naudojamas vyrų aprangai.
Aprašymas
Džiovintos kvapiųjų pipirų uogos atrodo kaip dideli rudi pipirų grūdeliai, o jų spalva yra kakavos rudos spalvos. Kai uogos dar nesubrendusios, jos renkamos ir džiovinamos saulėje. Jų dydis skiriasi nuo 4 iki 7 mm (1/8 - 1/4 col.) skersmens ir yra tamsiai rudos spalvos. Jų odelė labai raukšlėta, o išoriniame apvalkale yra dvi sėklos. Prieskoniai gali būti valgomi malti arba sveiki.
Saugykla
Visus džiovintus prieskonius galima laikyti neribotą laiką, jei jie tinkamai laikomi sandariuose stiklainiuose. Be to, jie neturi būti prieblandoje. Juos galima sumalti malūnėliu arba elektriniu kavos malūnėliu. Sumalti prieskoniai per kelias dienas praranda savo aromatą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra prieskoniai?
A: Prieskoniai yra prieskoniai, gaunami iš džiovintų neprinokusių Pimenta dioica augalo vaisių, kurie yra kilę iš Vakarų Indijos, pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos.
K: Kodėl jis vadinamas prieskoniais?
A: Prieskoniais vadinami todėl, kad uogų skonis primena gvazdikėlių, cinamono ir muskato riešuto mišinį.
K: Kam naudojami kvapieji pipirai?
A: Prieskoniai naudojami kepant, dažniausiai gaminant maltinukus ir marinavimo prieskonių mišinius.
K: Kas atrado kvapiuosius pipirus?
A: Prieskonius atrado pirmieji ispanų tyrinėtojai, kurie supainiojo juos su pipirais.
K: Ar kvapieji pipirai yra vienintelis prieskonis, auginamas Vakarų pusrutulyje?
A: Taip, kvapieji pipirai yra vienintelis prieskonis, auginamas Vakarų pusrutulyje.
K: Iš kur gaunami geriausi prieskoniai?
A: Geriausi prieskoniai yra iš Jamaikos, kur oras ir dirvožemis yra tinkamiausi uogoms augti.
K: Kodėl liko tik keletas prieskoninių medžių?
A: Laukiniai medžiai buvo iškirsti, kad būtų galima gauti uogų, ir liko tik keletas prieskoninių medžių, tačiau Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje yra daug plantacijų.
