Pimenta dioica (Jamaikos pipirai) — prieskonis: apibrėžimas ir kilmė
Sužinokite apie Pimenta dioica (Jamaikos pipirai): kilmę, aromatą (gvazdikėliai, cinamonas, muskatas), auginimą Jamaikoje ir kulinarinį panaudojimą bei istoriją.
Prieskonis Pimenta dioica (dažniausiai vadinamas Jamaikos pipirais, taip pat Kurundu, mirtos pipirais, pimentu, prieskonių uogomis arba laikraštiniais prieskoniais) — džiovinti neprinokę Pimenta dioica augalo vaisiai. Tai tradicinis tropinių šalių prieskonis, kuris savo aromatu ir skoniu primena kelių kitų prieskoninių augalų derinį. Išsamiau apie rūšį ir kilmę žinoma iš istorinių užrašų bei botanikos aprašymų.
Apibrėžimas ir botaninė savybė
Pimenta dioica yra visžalis medis, kilęs iš Vakarų Indijos, pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos. Jo mažos sferinės uogos (dažnai vadinamos „pipirais“) skinamos dar neprinokusios ir džiovinamos — taip jos įgauna tamsiai rudą arba juodą spalvą. Medis priklauso mirtinių šeimai (Myrtaceae) ir pasižymi blizgiais lapais bei smulkiais baltai žydinčiais žiedais. Džiovintos uogos yra traškios ir aromatingos, todėl naudojamos tiek sveikos, tiek susmulkintos formos.
Kilmė ir istorija
Pimentas pirmieji pastebėjo ir panaudojo vietiniai Karibų gyventojai; vėliau jį atrado ankstyvieji ispanų tyrinėtojai, supainioję su pipirų rūšimi — dėl panašaus naudojimo ir formos. Prieskonis tapo svarbiu eksporto produktu kolonijinių laikotarpių metu. Dėl palankių klimato sąlygų geriausios kokybės kvapieji pipirai tradiciškai gaunami iš Jamaikos, tačiau auginti ir renkami jie ir Meksikoje bei Centrinėje Amerikoje — ten veikia ir komercinės plantacijos.
Auginimas ir gamyba
Pimenta dioica geriau auga drėgnesnėse, šiltesnėse vietovėse su gero pralaidumo dirvožemiu. Uogos skinamos prieš visišką prinokimą ir džiovinamos saulėje arba specifinėse džiovyklose. Istoriškai laukiniai medžiai kai kuriais regionais buvo intensyviai iškertami, kad būtų gaunama daugiau uogų, todėl šiandien komercinis auginimas vyrauja plantacijose. Džiovinimo ir paruošimo procesas lemia uogų aromato stiprumą — perdirbimas ir saugojimas svarbūs galutinei kokybei.
Kulinarinis naudojimas
Prieskonio skonis dažnai lyginamas su kelių kitų prieskonių mišiniu: jis turi natų, primenančių gvazdikėlių, cinamono ir muskato riešuto. Todėl kvapieji pipirai yra universalus prieskonis, dažnai naudojamas:
- mėsos marinatuose ir kepimo mišiniuose (ypač Karibų „jerk“ stiliuje),
- konservavimui ir raugintiems produktams — dėl švelnios karstelėjusios natų,
- kepant, konditerijoje (sausainiai, pyragai, plombyrai) ir pyragams suteikti šiltesnį aromatą,
- gėrimams — karštam vynui, punčams ar įvairioms padažų kompozicijoms.
Cheminė sudėtis ir gydomosios savybės
Pagrindinis aktyvus kvapiųjų pipirų komponentas yra eugenolis, taip pat rasta junginių kaip mircenas, kariofilenas ir kiti terpėnai. Dėl to pimentas turi antiseptinių, analgetinių ir virškinimą gerinančių savybių ir tradiciškai vartojamas dispepsijai, dujų mažinimui, kaip vietinis nuskausminamasis (pvz., nuo danties skausmo) bei antiseptikas. Tačiau reikėtų elgtis atsargiai: eterinis aliejus yra koncentruotas ir gali dirginti odą ar gleivines, o didesnės dozės nerekomenduojamos nėštumo metu — prieš naudojimą gydomaisiais tikslais geriausia pasitarti su specialistu.
Saugojimas ir pakaitalai
Visos uogos laikomos hermetiškai uždarytose talpose vietoje be tiesioginių saulės spindulių išlaiko aromatą iki kelerių metų, o maltas pimento praranda dalį kvapo per kelis mėnesius. Jei receptas reikalauja pimento, o jo nėra, dažnai siūlomas pakaitalas — mišinys iš cinamono, gvazdikėlių ir muskato riešuto ar prieskonių derinys, imituojantis autentišką skonį.
Trumpai
Jamaikos pipirai (Pimenta dioica) yra unikalus Vakarų pusrutulio prieskonis, kurio aromatas ir skonis susideda iš šilto cinamono, aštrumo primenančio gvazdikėlių ir šiek tiek muskato natų. Jie plačiai naudojami tiek kulinarijoje, tiek tradicinėje medicinoje, o aukštos kokybės pimento dažniausiai gaunama iš Jamaikos, nors auginama ir Meksikoje bei Centrinėje Amerikoje.
Istorija
Prieskonius gamindami šokoladą naudojo majai ir kiti Pietų Amerikos indėnai. Jamaikos pavadinimas kilęs iš Xamayca. Aravakų kalba tai reiškia "medžio ir vandens kraštas". Aravakai kvapiuosius pipirus naudojo, kad mėsa nesugestų, o kartais - prieš prieš priešus.
Atradus šį prieskonį, jis buvo importuojamas į Europą. Daug kartų buvo bandyta jį auginti Rytuose, tačiau tai nepasiteisino, nes medžiai negalėjo duoti daug vaisių. Nors prieskoniai turėjo sodrų kvapą ir skanų skonį, Europoje jie niekada neturėjo tokio pat populiarumo kaip cinamonas ar pipirai. 1737 m. anglai pradėjo gabenti šį prieskonį laivais į Angliją, tačiau iki to laiko prieskonių paklausą perėmė kitų rūšių produktai, pavyzdžiui, cukrus ir kava. Vis dėlto Anglijoje jis vis dar buvo šiek tiek populiarus, ten jį imta vadinti anglišku prieskoniu. 1812 m. Napoleono karo metu rusų kareiviai prieskonių dėjo į batus, kad jiems būtų šilta. Dėl šios priežasties šiandien pimentinis aliejus iš prieskonių dažniausiai naudojamas vyrų aprangai.
Aprašymas
Džiovintos kvapiųjų pipirų uogos atrodo kaip dideli rudi pipirų grūdeliai, o jų spalva yra kakavos rudos spalvos. Kai uogos dar nesubrendusios, jos renkamos ir džiovinamos saulėje. Jų dydis skiriasi nuo 4 iki 7 mm (1/8 - 1/4 col.) skersmens ir yra tamsiai rudos spalvos. Jų odelė labai raukšlėta, o išoriniame apvalkale yra dvi sėklos. Prieskoniai gali būti valgomi malti arba sveiki.
Saugykla
Visus džiovintus prieskonius galima laikyti neribotą laiką, jei jie tinkamai laikomi sandariuose stiklainiuose. Be to, jie neturi būti prieblandoje. Juos galima sumalti malūnėliu arba elektriniu kavos malūnėliu. Sumalti prieskoniai per kelias dienas praranda savo aromatą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra prieskoniai?
A: Prieskoniai yra prieskoniai, gaunami iš džiovintų neprinokusių Pimenta dioica augalo vaisių, kurie yra kilę iš Vakarų Indijos, pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos.
K: Kodėl jis vadinamas prieskoniais?
A: Prieskoniais vadinami todėl, kad uogų skonis primena gvazdikėlių, cinamono ir muskato riešuto mišinį.
K: Kam naudojami kvapieji pipirai?
A: Prieskoniai naudojami kepant, dažniausiai gaminant maltinukus ir marinavimo prieskonių mišinius.
K: Kas atrado kvapiuosius pipirus?
A: Prieskonius atrado pirmieji ispanų tyrinėtojai, kurie supainiojo juos su pipirais.
K: Ar kvapieji pipirai yra vienintelis prieskonis, auginamas Vakarų pusrutulyje?
A: Taip, kvapieji pipirai yra vienintelis prieskonis, auginamas Vakarų pusrutulyje.
K: Iš kur gaunami geriausi prieskoniai?
A: Geriausi prieskoniai yra iš Jamaikos, kur oras ir dirvožemis yra tinkamiausi uogoms augti.
K: Kodėl liko tik keletas prieskoninių medžių?
A: Laukiniai medžiai buvo iškirsti, kad būtų galima gauti uogų, ir liko tik keletas prieskoninių medžių, tačiau Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje yra daug plantacijų.
Ieškoti