1947 m. įkurtas pasaulinio garso styginių kvartetas "Amadeus Quartet". Pirmasis smuikas – Norbertas Braininas, antrasis smuikas – Zygmundas Nisselis, altas – Peteris Šidlofas, violončelė – Martinas Lovetas. Kvartetas veikė 1947–1987 m. ir per tą laiką iškovojo tarptautinį pripažinimą kaip vienas ryškiausių XX a. kamerinės muzikos ansamblių.
Istorija
Smuikininkai Norbertas Braininas, Zygmundas Nisselis ir Peteris Šidlofas po 1938 m. Hitlerio anšliuso buvo priversti palikti Vieną ir išvykti į Londoną dėl savo žydų kilmės. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jie buvo išsiųsti į internuotųjų stovyklas, nes buvo laikomi "priešo užsieniečiais". Stovyklose jie susipažino, daug laiko praleido kartu muzikuodami ir po karo siekė tęsti profesinę karjerą Jungtinėje Karalystėje.
Netrukus jie paleisti į laisvę, o savo meistriškumą gilino pas smuiko mokytoją Maksą Rostalą, kuris juos mokė nemokamai. Kita Rostalo mokinė buvo Suzanne Rozsa, ištekėjusi už violončelininko Martino Lovetto. Peteris Šidlofas perėjo groti altu, ir kartu jie pradėjo sistemingai dirbti kaip styginių kvartetas. 1947 m. jie įkūrė Brainino kvartetą; vėliau 1948 m. Nisselis pasiūlė pavadinimą "Amadeus Quartet" (Amadeus – vienas iš Mozarto vardų), kuris ir priimtas kaip ansamblio pavadinimas.
Pirmą kartą kaip "Amadeus Quartet" grupė pasirodė 1948 m. sausio 10 d. Londono "Wigmore Hall" salėje. Netrukus jie pradėjo intensyviai koncertuoti, dalyvauti festivaliuose ir meistriškumo kursuose visame pasaulyje, pelnydami publikos ir kritikų pagarbą už vientisą skambesį, muzikalumą ir stilistinę užsispyrimą.
Repertuaras ir įrašai
Kvarteto repertuaras buvo platus: nuo klasikos iki XX a. kūrinių. Jie padarė apie 200 įrašų, tarp jų – visus Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Brahmso ir W. A. Mozarto kvartetus. Amadeus taip pat aktyviai atliko ir populiarino XX a. kūrinių repertuarą – atlikdavo ir įrašė tokias partitas kaip Béla Bartókas kvartetus.
Ypatingas ryšys siejo kvartetą su britų kompozitoriumi Benjaminu Brittenu, kuris jiems specialiai parašė savo trečiąjį styginių kvartetą. Kvartetas atliko tiek klasikinius ciklus, tiek naujus užsakymus ir premjeras, taip prisidėdamas prie kamerinės muzikos plėtros XX a. antrajame pusmetyje.
Grojiimo stilius ir palikimas
"Amadeus" pasižymėjo švariu, subalansuotu skambesiu, aiškia frazavimo linija ir stipriu kolektyviniu įkvėpimu: jų ansamblis buvo žinomas dėl tikslaus intonacijos suderinimo ir lyriškos interpretacijos. Daugelis jų įrašų iki šiol laikomi etaloniniais, ypač Beethovenui ir Mozartui atliekamų kvartetų interpretacijos.
Kvartetas taip pat didelę reikšmę skyrė pedagogikai: nariai vedė meistriškumo kursus ir mokė jaunesnes kartas, perduodami ansamblio atlikimo principus bei interpretacines nuostatas.
Nutraukimas ir nariai
Ansamblio nariai buvo vieningi dėl principo, kad kvartetas tęs veiklą tik tuomet, jei visi keturi nariai gali groti kartu. Jie susitarė, kad vienam iš jų susirgus arba mirus, kvartetas negros su kitu asmeniu. 1987 m. mirus altininkui Peteriui Schidlofui, kvartetas nustojo koncertuoti ir oficialiai iširo.
Po kvarteto nutraukimo nariai tęsė pedagoginę ir solinę veiklą. Norbertas Braininas mirė 2005 m., o Zygmundas Nisselis – 2008 m. Martinas Lovett gyveno ilgiau ir prisidėjo prie kamerinės muzikos sklaidos dar daug metų (Martinas Lovett mirė 2020 m.).
"Amadeus" išlieka vienu žinomiausių ir įtakingiausių XX a. styginių kvartetų, o jų įrašai ir interpretacijos tebėra svarbus šaltinis studentams, atlikėjams ir klausytojams, besidomintiems kvarteto literatūra ir istorija.
