Abd al‑Qādir Gīlānī — Kadirijos įkūrėjas, sufijų mistikas ir islamo teologas

ʿAbd al-Qādir Gīlānī, (persų k: عبدالقادر گیلانی, oficialiai Muḥyī l-Dīn Abū Muḥammad b. Abū Sālih ʿAbd al-Qādir al-Gīlānī al-Ḥasanī wa'l-Ḥusaynī (arab: عبدالقادر الجيلاني, turkų k: Abdülkâdir Geylânî, kurdų kalba: Abdülkâdir Geylânî: Evdilqadirê Geylanî, Sorani Kurdish: Evdilqadirê Geylanî, Sorani Kurdish: گهی گهیلالانی), trumpiau žinomas kaip Hanbalio musulmonų sunitų pamokslininkas, oratorius, asketas, mistikas, sajai, faqīh ir teologas. Jis buvo žinomas kaip sufizmo krypties Kadirijos tariqos (sufijų ordino) įkūrėjas.

Gyvenimo duomenys ir kilmė

Abd al‑Qādir al‑Gīlānī gimė maždaug 1077 m. (apie 470 H.) Gilan provincijoje prie Kaspijos jūros (dabar Irano teritorija). Mirė apie 1166 m. (apie 561 H.), Bagdade, kur praleido didžiąją dalį savo suaugusio gyvenimo. Jo oficialus epitetas al‑Ḥasanī wa‑l‑Ḥusaynī reiškia, kad jam priskiriama kilmė iš Pranašo Muhammado šeimos linijų (iš Hasan ir Husayn palikuonių), nors kai kurios genealoginės detalės vėlesnėse apybraižose gali skirtis.

Mokslas ir veikla Bagdade

Jaunystėje Abd al‑Qādir persikėlė į Bagdadą, tuometinį mokslo ir religijos centrą. Ten jis studijavo šariatą, hadį ir teologiją, mokydamasis pas žinomus tradicinius mokytojus. Nors buvo ypatingai susijęs su Hanbalio teisės mokykla, jis kartu praktizavo ir sufijų asketiką—pabrėžė tiek formalios religijos laikymąsi, tiek dvasinį išsišvarinimą.

Mokymai ir raštai

Abd al‑Qādir suprato tikėjimą kaip kompleksinį reiškinį: svarbūs buvo ir šarija (islamiškasis įstatymas), ir tas pats sielos tobulinimas per dvasines praktikas (dhikr, pasyvus atsisakymas, moralinis ugdymas). Jis parinkdavo taiklumą tarp griežto teisės laikymosi ir mistinės patirties, mokydamas, kad tikra dvasinė pažanga negali prieštarauti šariatui.

Svarbiausi jam priskiriami raštai (dažnai skaitomi išsamiose kolekcijose) yra, tarp kitų:

  • Al‑Futūḥ al‑Ghayb (dažnai verčiamas kaip „Atsivėrimai apie nematomą“ arba „Atsivėrimai apie paslaptis“) – pamokos ir pranešimai apie dvasinius principus ir patirtis;
  • Al‑Ghunyah li‑Talibī Ṭarīq al‑Ḥaqq (kartais verčiamas „Pakankama vadovybė tiesos ieškotojams“) – praktiniai pamokymai sielos švarinimui ir dvasiniam keliui.

Šių darbų temos apima Dievo pažinimą, atgailą, kantrybę, žmogiškąją moralę ir dievišką malonę. Jo pamokos įkvėpė tiek teologus, tiek paprastus tikinčiuosius.

Sufizmo tradicija ir Kadirijos ordinas

Abd al‑Qādir laikomas vienu iš pirmųjų, sistemingai aprašžiusių ir organizavusių sufijų draugiją, kuri vėliau tapo žinoma kaip Kadirija. Kadirija akcentavo:

  • nuolatinį dhikr (Dievo prisiminimą),
  • išorinio elgesio ir vidinės švaros suderinimą,
  • gerumą, dosnumą ir tarnystę bendruomenei,
  • mokytojo (sheikho) autoritetą kaip vadovą dvasiniame kelyje.

Kadirijos ordinas išplito plačiai — per Vidurio Rytus, Anatoliją, Balkanus, Pietų Aziją, į Šiaurės ir Vakarų Afriką bei Pietryčių Aziją — ir tapo viena iš įtakingiausių sufijų krypčių pasaulyje.

Šlovė, stebuklai ir mauzoliejus

Abd al‑Qādirui dažnai priskiriami stebuklingi poelgiai ir išskirtinės dvasinės dovanų istorijos (karamat). Daugelis šaltinių ir liaudies pasakojimų mini jo gebėjimą gydyti, pranašauti ar atlikti kitus stebuklus. Šios pasakojimai prisidėjo prie jo šlovės ir plačios pagarbos po mirties.

Jis palaidotas Bagdade; jo mauzoliejus (khalva arba samovaro kompleksas) tapo vieta, kur atvykdavo piligrimai ir mokslo ieškotojai. Šis kapavietės ir šventovės kompleksas išliko svarbiu kultūriniu ir religiniu centru iki šių dienų, nors per istoriją buvo įvairiai atnaujinamas ir kartais kentėjo nuo politinių pokyčių.

Paveldas ir reikšmė šiandien

Abd al‑Qādiro palikimas yra daugialypis: jis paliko mokymų ir tekstų, įkūrė organizacinę sufizmo tradiciją ir tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių šaychų. Kadirijos įtaka matoma tiek religinėje praktikoje (dhikr, bendruomeniniai ritualai), tiek socialiniame gyvenime (švietimas, charitativinė veikla) daugelyje musulmoniškų bendruomenių.

Tuo pačiu metu jo asmens ir stebuklų istorijos apima tiek istorinius faktus, tiek vėlesnes hagiografines priedangas. Modernūs mokslininkai naudoja tiek senių tekstų kritinę analizę, tiek etnografinius tyrimus, kad atskirtų istoriškai patikimas detales nuo vėlesnių legendų. Kai kurios reformistinės srovės kritikuoja tam tikras šventvagystės praktikas ir beatodairišką religinio autoriteto glorifikavimą, tačiau plačioji Kadirijos tradicija išlieka svarbi daugybei tikinčiųjų visame pasaulyje.

Pastabos

Biografiniai duomenys apie Abd al‑Qādirą gaunami iš įvairių šaltinių: ankstyvųjų biografijų, sufijų raštų, šariato mokytojų liudijimų ir liaudies tradicijų. Dėl to kai kurios detalės (tikslios gimimo datos, genealogijos ar kai kurios karamat istorijos) gali būti pateikiamos nevienodai skirtinguose šaltiniuose.

Ankstyvasis gyvenimas

Gimė 470 m. Ša'ban 29 d. (apie 1077 m.) Na'ifo mieste, Gilan-e Gharb rajone, Gilane, Irane, ir mirė 1166 m. vasario 14 d. (11 Rabi' al-Thani 561 m.) Bagdade, (1077-1166 m.), buvo persų hanbali sunitų teisininkas ir sufijus, gyvenęs Bagdade. Jo vardu pavadinta Qadiriyya tariqa. Ir sako, kad jis gimė Irako Gilano mieste, istoriniame kaime netoli miestų (Al-Mada'in) už 40 km į pietus nuo Bagdado, kaip liudija istorinės studijos akademikų ir priimta Gilano šeimos Bagdade.

Vardo kilmė

Vardas Muhijudinas apibūdina jį kaip "religijos gaivintoją". Gilanas (arab. al-Jilani) reiškia jo gimimo vietą Gilaną. Tačiau Gilani taip pat turėjo epitetą Baghdadi. nurodantį į jo gyvenamąją vietą ir palaidojimą Bagdade. Jis taip pat vadinamas al-Hasani wa'l-Husayni, o tai rodo pretenzijas į Hasano ibn Ali ir Husayno ibn Ali, tebūnie Allahas jais patenkintas, linijinę kilmę.

Tėvo paveldas

Gilanio tėvas buvo kilęs iš Sayyidų giminės. To meto žmonės jį gerbė kaip šventąjį ir vadino Jangi Dost "mylinčiu Dievą", todėl jo slapyvardis buvo "Jangidost".

Švietimas

Gilanis savo ankstyvąjį gyvenimą praleido Gilane, savo gimtajame mieste. 1095 m., būdamas aštuoniolikos metų, jis išvyko į Bagdadą. Ten jis studijavo Hanbalio teisę pas Abu Saidą Mubaraką Makhzoomį ir ibn Aqilą. Hadito pamokas jam vedė Abu Muhammadas Ja'faras al-Sarraj. Jo sufijų dvasinis mokytojas buvo Abu'l-Khair Hammad ibn Muslim al-Dabbas. (Toliau pateikiamas išsamus įvairių jo mokytojų ir dalykų aprašymas). Baigęs mokslus, Gilani išvyko iš Bagdado. Dvidešimt penkerius metus jis praleido kaip atsiskyrėlis klajūnas Irako dykumų regionuose.

Švietimas Bagdade

Būdamas 18 metų Gilani išvyko į Bagdadą studijuoti Hanbalio fiqh mokyklos.

Tema

Šachas (mokytojas)

Fiqh (islamo jurisprudencija)

Ibn Aqil

Fiqh (islamo jurisprudencija)

Abu Al Hasanas Muhammadas ibn Qazi Abu Yala

Fiqh (islamo jurisprudencija)

Abu Al Khatabas Mahfuzas Hanbali

Fiqh (islamo jurisprudencija)

Muhammadas ibn Al Husnayn

Fiqh (islamo jurisprudencija)

Abu Saeed Mubarak Makhrami

Tasavufas (sufizmas)

Abu Saeed Mubarak Makhrami

Abu'l-Khair Hammad ibn Muslim al-Dabbas

Abu Zakarija ibn Yahya ibn Ali Al Tabrezi

Hadith

Abu Bakras ibn Muzaffaras

Hadith

Muhammad Ibn Al Hasan Baqalai Abu Sayeed

Muhammadas ibn Abdul Kareemas

Hadith

Abu Al Ghanaem Muhammad Ibn Muhammad Ali Ibn Maymoon Al Farsi

Hadith

Abu Bakr Ahmad Ibn Al Muzaffar

Hadith

Abu Jafer Ibn Ahmad Ibn Al Hussain Al Qari

Hadith

Abu Al Qasim Ali Ibn Muhammad Ibn Banaan Al Karkhi

Hadith

Abu Talib Abdul Qadri Ibn Muhammad Yusuf

Hadith

Abdul Rahman Ibn Ahmad Abu Al Barkat Hibtaallah Ibn Al Mubarak

Hadith

Abu Al Nasr Ibn Il Mukhtar

Hadith

Abu Nasras Muhammadas

Hadith

Abu Ghalib Ahmad

Hadith

Abu Abdullah Aulad Ali Al Bana

Hadith

Abu Al Hasan Al Mubarak Ibn Al Teyvari

Hadith

Abu Mansur Abdurahman Al Taqrar

Vėlesnis gyvenimas

1127 m. Gilanis grįžo į Bagdadą ir pradėjo pamokslauti visuomenei. Jis prisijungė prie mokyklos, priklausiusios jo paties mokytojui al-Mazkhzoomi, dėstytojų ir buvo populiarus tarp mokinių. Rytais jis dėstė hadisus ir tafsirą, o po pietų vesdavo diskusijas apie širdies mokslą ir Korano dorybes. Sakoma, kad jis buvo įtikinamas pamokslininkas ir atvertė daugybę žydų ir krikščionių. Jo stiprybė pasireiškė tuo, kad sugebėjo suderinti mistinę sufizmo prigimtį ir griežtą Korano prigimtį.

Mirtis ir laidojimas

Gilani mirė 1166 m. vasario 21 d., antradienį, vakare (Rabi' al-thani 561 m.), sulaukęs devyniasdešimt vienerių metų pagal islamo kalendorių. Jo kūnas buvo palaidotas šventovėje, esančioje jo medresėje Babul-Šeiche, Rusafoje, rytiniame Tigro krante Bagdade, Irake. Valdant Safavidų šachui Ismailui I, Gilanio šventovė buvo sunaikinta. Tačiau 1535 m. Osmanų imperijos sultonas Suleimanas Didysis liepė virš šventovės pastatyti turbą (kupolą), kuri išliko iki šių dienų.

Šeicho Abdulo Kadiro Gilanio mečetė Bagdade 1925 m.Zoom
Šeicho Abdulo Kadiro Gilanio mečetė Bagdade 1925 m.

Gimtadienio ir mirties metinių minėjimas

1 ramadano diena švenčiama kaip Abdul Qadiro Gilani gimtadienis, o mirties metinės - 11 Rabi us Thani, nors kai kurie mokslininkai ir tradicijos teigia, kad gimimo ir mirties diena yra atitinkamai 29 šabanas ir 17 Rabi us Sani. Vėlesnė diena subkontinente vadinama Giyarwee Shareef arba Garbinga 11-oji diena.

Šeicho Abdul Kadiro kapas, Bagdadas, Irakas.Zoom
Šeicho Abdul Kadiro kapas, Bagdadas, Irakas.

Knygos

  • Kitab Sirr al-Asrar wa Mazhar al-Anwar (Paslapčių paslapties ir šviesos pasireiškimo knyga)

Taip pat žr.

  • Jilala
  • Moinuddinas Čišti

Išorinės nuorodos

  • [1] GOGHRAFI ALBAZ ALASHB, adresu archive.org.
  • "Futuh al-Ghaib" neregimojo pasaulio apreiškimai" vertimas, archive.org.
  • Pakankamas aprūpinimas ieškantiems tiesos kelio Al-Ghunya Li Talibi Tariq Al-Haqq dalių vertimas, archive.org.
  • Viešpaties atvertimai Ištraukų iš Al-Fath Al-Rabbani vertimas, archive.org.
  • Malfuzato pasisakymų vertimas, archive.org.

Valdžios institucijų kontrolė Edit this at Wikidata

  • BNF: cb12223571t (duomenys)
  • GND: 118859315
  • ISNI: 0000 0000 9169 1521
  • LCCN: n90650670
  • NKC: mzk2003197496
  • NTA: 073451843
  • SELIBR: 175603
  • SUDOC: 030632714
  • TDVİA: abdulkadir-i-geylani
  • VIAF: 71359982
  • WorldCat tapatybės: lccn-n90650670

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo ʿAbd al-Qādir Gīlānī?


A: ʿAbd al-Qādir Gīlānī buvo musulmonų sunitų pamokslininkas, oratorius, asketas, mistikas, sakyidas, faqīh ir teologas, įkūręs Qadiriyya tariqa (sufijų ordiną).

K: Kas yra Qadiriyya tariqa?


A: Qadiriyya tariqa - tai sufijų ordinas, kurį įkūrė ʿAbd al-Qādir Gīlānī.

K: Kokiomis kalbomis kalbėjo ʿAbd al-Qādir Gīlānī?


A: ʿAbd al-Qādir Gīlānī buvo žinomas keliomis kalbomis, įskaitant persų, arabų, turkų, turkų, kurdų ir sorų kurdų.

K: Kokia yra šaikos Džilanio Urs šventė?


A: Šaikho Džilanio Urs šventė Indijos subkontinente ir užsienyje švenčiama kaip Gyarvi Šarif.

K: Ką reiškia terminas "saidas", susijęs su ʿAbd al-Qādir Gīlānī?


A: Terminas "sayyid", susijęs su ʿAbd al-Qādir Gīlānī, reiškia, kad jis buvo pranašo Mahometo palikuonis.

K: Koks buvo pilnas ʿAbd al-Qādir Gīlānī vardas ir pavardė?


A: ʿAbd al-Qādir Gīlānī pilnas vardas buvo Muḥyī l-Dīn Abū Muḥammad b. Abū Sālih ʿAbd al-Qādir al-Gīlānī al-Ḥasanī wa'l-Ḥusaynī.

Klausimas: Koks buvo ʿAbd al-Qādir Gīlānī ryšys su islamo jurisprudencijos Hanbalio mokykla?


A: ʿAbd al-Qādir Gīlānī buvo islamo jurisprudencijos Hanbalio mokyklos pasekėjas.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3