Žalioji arbata: apibrėžimas, kilmė, savybės ir nauda
Žalioji arbata (supaprastinta kinų kalba: 绿茶; tradicinė kinų kalba: 綠茶; pinyin: lǜchá) yra "tikroji" arbata. Ji gaunama iš Camellia sinensis rūšies augalų. Žalioji arbata - tai arbata, kuri apdorojant mažai oksidavosi. Žalioji arbata populiari Kinijoje, Taivane, Honkonge, Japonijoje, Korėjoje ir Artimuosiuose Rytuose. Pastaruoju metu ji plačiau geriama Vakaruose, kur paprastai vartojama juodoji arbata.
Kilmė ir trumpa istorija
Žaliosios arbatos istorija siekia tūkstantmečius. Ji kilusi iš Kinijos ir nuo seno buvo vertinama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistinis augalas bei ceremonijų dalis. Japonijoje žalioji arbata įgavo savitą kultūrinę reikšmę — čia susiformavo arbatos ceremonijos ir specialios rūšys, tokios kaip matcha ir sencha. Per prekybą ir migraciją žalioji arbata išplito į kitas Azijos šalis ir vėliau į Europą bei kitas pasaulio dalis.
Apdorojimas ir aromatas
Skirtingai nei juodoji arbata, žalioji arbata apdorojama taip, kad sumažintų oksidaciją: šviežios arbatžolės greitai kaitinamos (garinamos arba kaitinamos keptuvėje) ir vėliau džiovinamos. Šis apdorojimas išsaugo daug natūralių antioksidantų ir suteikia žaliosios arbatos savitą, dažnai šiek tiek žolės, jūros arba riešutų kvapą (priklausomai nuo rūšies ir gamybos būdo).
Pagrindinės rūšys
- Sencha – viena populiariausių Japonijos rūšių, ryškiai žalia, šviežios žolės skonio;
- Matcha – miltelių pavidalo arbata, gaminama sumalant saulėje augintų arbatos lapelių; naudojama arbatos ceremonijose ir maisto gamyboje;
- Gyokuro – aukštos kokybės Japonijos arbata, auginta šešėlyje, turtinga umami;
- Longjing (Dragon Well) – tradicinė Kinijos plokščių lapelių arbata, švelnaus riešutų skonio;
- Gunpowder – maži susukti rutuliukai (dažnai naudojama mišiniuose su aštraus skonio priedais);
- Bancha, Hojicha ir kitos – Hojicha yra skrudinta (roasted) žalioji arbata, todėl jos spalva ir skonis švelnesni.
Sudėtis ir pagrindinės savybės
Žalioji arbata yra turtinga natūraliais junginiais:
- Polifenoliai (ypač katechinai, pvz., EGCG) — stiprūs antioksidantai, susiję su įvairiomis sveikatos nauda;
- L-teaninas — amino rūgštis, prisidedanti prie ramybės jausmo ir gerina koncentraciją;
- Kofeinas — suteikia energijos, bet žaliojoje arbatoje jo kiekis paprastai mažesnis nei kavoje;
- Vitaminai ir mineralai — nedideli kiekiai, pvz., vitaminų B grupės, vitamino C (ypač šviežiose rūšyse).
Galima nauda sveikatai
Tyrimai rodo, kad reguliariai geriant žaliosios arbatos gali būti naudinga:
- Pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą (mažinti cholesterolio ir kraujo spaudimo rizikos veiksnius);
- Pagreitinti medžiagų apykaitą ir padėti kontroliuoti kūno svorį (nedidelis poveikis kalorijų deginimui);
- Turi antioksidacinį poveikį, kuris gali padėti mažinti ląstelių pažeidimus;
- Galimas neuroprotekcinis poveikis, susijęs su sumažėjusia Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika (įrodymų stiprumas vis dar kintantis);
- Palaikyti dantų ir burnos sveikatą — katechinai gali slopinti bakterijų augimą;
- Potencialus priešuždegiminis poveikis ir palaikymas imunitetui.
Reikia pabrėžti, kad nors daug tyrimų yra perspektyvūs, daugeliu atvejų reikia daugiau atsitiktinių kontroliuojamų tyrimų, kad būtų patvirtintas priežastinis ryšys.
Kaip teisingai paruošti
- Vandens temperatūra: 60–80 °C (ne užvirintas vanduo) — karštesnis vanduo gali suteikti kartumo;
- Laikas: 1–3 minutės priklausomai nuo rūšies ir norimo stiprumo;
- Dozė: apie 1 arbatinis šaukštelis (2 g) sauso lapelių vienam puodeliui (240 ml) — matcha naudojama kitaip, pagal instrukcijas;
- Kelios išpylimo partijos: daug žaliosios arbatos rūšių leidžia kelis trumpus užpylimus iš tų pačių lapelių.
Galimi šalutiniai poveikiai ir atsargumo priemonės
- Kofeinas gali sukelti nemigą, dirglumą ar širdies plakimą – ypač jautriems asmenims;
- Didesnis žaliosios arbatos ekstrakto vartojimas kartais susijęs su kepenų funkcijos sutrikimais — todėl papildų atveju reikalinga atsargumas;
- Žalioji arbata gali slopinti geležies įsisavinimą iš augalinių produktų — žmonėms su geležies trūkumu rekomenduojama nevartoti dideliu kiekiu kartu su maistu, turinčiu geležies;
- Gali sąveikauti su kai kuriais vaistais (pvz., kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais) — jei vartojate receptinius vaistus, pasitarkite su gydytoju.
Laikymas ir kokybės ženklai
Žalioji arbata geriausiai išsilaiko sandarioje, šaltoje ir tamsioje vietoje. Venkite drėgmės, šviesos ir stiprių kvapų, nes lapeliai sugeria aplinkos aromatus. Šviežumas lemia skonį ir maistingumą — geriausia vartoti per kelis mėnesius nuo pakuotės atidarymo.
Išvados
Žalioji arbata yra daugialypis gėrimas, turintis ilgą istoriją ir potencialių sveikatos privalumų dėl antioksidantų, L-teanino ir kitų bioaktyvių junginių. Tuo pačiu svarbu suvokti, kad poveikis priklauso nuo vartojimo kiekio, rūšies ir individualių sveikatos savybių. Dėl intensyvesnių papildų ar gydymo sąveikų verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Istorija
Kamakuros laikotarpiu budistų vienuolis Eisai (1141-1215 m.) ir jo pasekėjas Dogenas pirmieji į Japoniją atvežė arbatos (maccha). Apie arbatą jis sužinojo lankydamasis Kinijoje. Eisai mokė žmones auginti arbatžoles ir paruošti arbatos lapelius. Žmonės gėrė arbatą dėl jos naudos kaip vaistą, o ne kaip atsigaivinimą. Arbatos gėrimas palaipsniui paplito kaip dzenbudizmo dalis. Arbatos gėrimo ceremonija buvo protinės drausmės mokymo dalis. Žalioji arbata padėjo išlaikyti tyrą ir atsipalaidavusį protą - tokį poveikį sukėlė arbatoje esantis kofeinas. Arbatos gėrimo paprotys pamažu paplito visoje Japonijoje.
Muromači laikotarpiu buvo populiarios arbatos degustavimo varžybos. Žmonės taip pat lošdavo šiose varžybose. Zen budizmo mokytojas Juko Murata (1422-1502) sustabdė šias varžybas. Jis nutraukė didžiąją tradiciją ir sukūrė nedidelę ceremoniją, atliekamą prie tatamio kilimėlio. Vėliau Azuchimomojamos epochoje arbatos gėrimo ceremoniją ištobulino Džou Takeno ir Sen no Rikyu (1522-1591). Jie iš arbatos kambario pašalino visus papildomus judesius ir nereikalingas dekoracijas bei daiktus. Idėja, paremta dzen, buvo sutelkti dėmesį į mintyse esančius turtus.
Edo laikotarpiu arbatos gėrimo ceremonija paplito visuomenėje ir tapo meniniu pasiekimu. Todėl pradėta pabrėžti, kad jos pirminė paskirtis buvo "išgauti grožį iš žmogaus širdies vidaus". Žodžiai 和敬清寂 (Wa Kei Sei Jaku), reiškiantys harmoniją, pagarbą, tyrumą ir ramybę, yra arbatos ceremonijos pagrindas. Wa, harmonija, parodoma šeimininkui ir svečiui dalijantis arbata. Kei, pagarba, rodoma priimant ir dalijantis su kitais. Sei - tyrumas - tai atviras elgesys su savimi ir kitais. Jaku - ramybė - tai ramybės jausmas ceremonijos metu. Šiuolaikinės keturias valandas trunkančios arbatos gėrimo ceremonijos vis dar grindžiamos šiomis idėjomis.
Meidži laikotarpiu arbatos gėrimo ceremonija kuriam laikui išnyko. Ji vėl buvo atnaujinta, kai buvo įtraukta į mergaičių ugdymo programą. Ceremonija taip pat pasikeitė į gražią ir puošnią.
Šiuo metu žalioji arbata paplitusi visame pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse ji geriama su cukrumi, nes yra kartaus skonio.
Poveikis sveikatai
Atrodo, kad žalioji arbata sumažina širdies ligų tikimybę.
Įvairios žaliojoje arbatoje esančios medžiagos taip pat padeda nuo vėžio, mažo kaulų tankio, pažinimo funkcijų ir inkstų akmenų.
Žaliojoje arbatoje yra askorbo rūgšties ir įvairių mineralų, pavyzdžiui, chromo, mangano, seleno ar cinko. Ji yra geresnis antioksidantas nei juodoji arbata. Juodojoje arbatoje yra tam tikrų medžiagų, kurių nėra įprastoje žaliojoje arbatoje, pavyzdžiui, teaflavino.
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad jis gali sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau su žmonėmis atlikti tyrimai šio poveikio nepatvirtino. 2003 m. atlikus atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą nustatyta, kad žaliosios arbatos ekstraktas, į kurį pridėta juodosios arbatos teaflavino, gali sumažinti cholesterolio kiekį.
Birmingemo (JK) universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad išgėrus žaliosios arbatos ekstrakto vidutinis riebalų oksidacijos lygis buvo 17 % didesnis nei išgėrus placebo.
Neseniai atliktame 2 018 moterų mitybos įpročių tyrime nustatyta, kad grybų ir žaliosios arbatos vartojimas susijęs su 90 % mažesniu krūties vėžio atvejų skaičiumi.
Galerija
· 
Žaliosios arbatos laukai Korėjoje
· 
Žaliosios arbatos lapeliai stambiu planu
· 
Džiovinti žaliosios arbatos lapai
· 
Žalioji arbata puodelyje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žalioji arbata?
A: Žalioji arbata yra "tikra" arbata, gaminama iš Camellia sinensis rūšies augalų, kurie perdirbimo metu mažai oksidavosi.
K: Kur populiari žalioji arbata?
A: Žalioji arbata populiari Kinijoje, Taivane, Honkonge, Japonijoje, Korėjoje ir Artimuosiuose Rytuose.
K: Kuo žalioji arbata skiriasi nuo juodosios arbatos?
A: Žalioji arbata perdirbimo metu mažai oksidavosi, o juodoji arbata visiškai oksidavosi.
K: Kokia žaliosios arbatos nauda sveikatai?
A.: Manoma, kad žalioji arbata turi įvairių sveikatai naudingų savybių, pavyzdžiui, mažina širdies ligų, vėžio ir Alzheimerio ligos riziką.
Klausimas: Kodėl žalioji arbata pastaruoju metu vis plačiau vartojama Vakaruose?
A: Žalioji arbata pastaruoju metu Vakaruose vartojama vis dažniau dėl jos suvokiamos naudos sveikatai ir skonio.
K.: Ar gali žaliąją arbatą vartoti visi?
A: Žaliąją arbatą gali vartoti dauguma žmonių, tačiau asmenys, jautrūs kofeinui, turintys miego sutrikimų ir virškinamojo trakto problemų, turėtų ją vartoti saikingai.
K: Ar visos žaliosios arbatos skonis vienodas?
A: Ne, žaliosios arbatos skonis gali skirtis priklausomai nuo apdorojimo, auginimo vietos ir virimo būdo.
