Žalioji arbata

Istorija

Kamakuros laikotarpiu budistų vienuolis Eisai (1141-1215 m.) ir jo pasekėjas Dogenas pirmieji į Japoniją atvežė arbatos (maccha). Apie arbatą jis sužinojo lankydamasis Kinijoje. Eisai mokė žmones auginti arbatžoles ir paruošti arbatos lapelius. Žmonės gėrė arbatą dėl jos naudos kaip vaistą, o ne kaip atsigaivinimą. Arbatos gėrimas palaipsniui paplito kaip dzenbudizmo dalis. Arbatos gėrimo ceremonija buvo protinės drausmės mokymo dalis. Žalioji arbata padėjo išlaikyti tyrą ir atsipalaidavusį protą - tokį poveikį sukėlė arbatoje esantis kofeinas. Arbatos gėrimo paprotys pamažu paplito visoje Japonijoje.

Muromači laikotarpiu buvo populiarios arbatos degustavimo varžybos. Žmonės taip pat lošdavo šiose varžybose. Zen budizmo mokytojas Juko Murata (1422-1502) sustabdė šias varžybas. Jis nutraukė didžiąją tradiciją ir sukūrė nedidelę ceremoniją, atliekamą prie tatamio kilimėlio. Vėliau Azuchimomojamos epochoje arbatos gėrimo ceremoniją ištobulino Džou Takeno ir Sen no Rikyu (1522-1591). Jie iš arbatos kambario pašalino visus papildomus judesius ir nereikalingas dekoracijas bei daiktus. Idėja, paremta dzen, buvo sutelkti dėmesį į mintyse esančius turtus.

Edo laikotarpiu arbatos gėrimo ceremonija paplito visuomenėje ir tapo meniniu pasiekimu. Todėl pradėta pabrėžti, kad jos pirminė paskirtis buvo "išgauti grožį iš žmogaus širdies vidaus". Žodžiai 和敬清寂 (Wa Kei Sei Jaku), reiškiantys harmoniją, pagarbą, tyrumą ir ramybę, yra arbatos ceremonijos pagrindas. Wa, harmonija, parodoma šeimininkui ir svečiui dalijantis arbata. Kei, pagarba, rodoma priimant ir dalijantis su kitais. Sei - tyrumas - tai atviras elgesys su savimi ir kitais. Jaku - ramybė - tai ramybės jausmas ceremonijos metu. Šiuolaikinės keturias valandas trunkančios arbatos gėrimo ceremonijos vis dar grindžiamos šiomis idėjomis.

Meidži laikotarpiu arbatos gėrimo ceremonija kuriam laikui išnyko. Ji vėl buvo atnaujinta, kai buvo įtraukta į mergaičių ugdymo programą. Ceremonija taip pat pasikeitė į gražią ir puošnią.

Šiuo metu žalioji arbata paplitusi visame pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse ji geriama su cukrumi, nes yra kartaus skonio.

Poveikis sveikatai

Atrodo, kad žalioji arbata sumažina širdies ligų tikimybę.

Įvairios žaliojoje arbatoje esančios medžiagos taip pat padeda nuo vėžio, mažo kaulų tankio, pažinimo funkcijų ir inkstų akmenų.

Žaliojoje arbatoje yra askorbo rūgšties ir įvairių mineralų, pavyzdžiui, chromo, mangano, seleno ar cinko. Ji yra geresnis antioksidantas nei juodoji arbata. Juodojoje arbatoje yra tam tikrų medžiagų, kurių nėra įprastoje žaliojoje arbatoje, pavyzdžiui, teaflavino.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad jis gali sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau su žmonėmis atlikti tyrimai šio poveikio nepatvirtino. 2003 m. atlikus atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą nustatyta, kad žaliosios arbatos ekstraktas, į kurį pridėta juodosios arbatos teaflavino, gali sumažinti cholesterolio kiekį.

Birmingemo (JK) universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad išgėrus žaliosios arbatos ekstrakto vidutinis riebalų oksidacijos lygis buvo 17 % didesnis nei išgėrus placebo.

Neseniai atliktame 2 018 moterų mitybos įpročių tyrime nustatyta, kad grybų ir žaliosios arbatos vartojimas susijęs su 90 % mažesniu krūties vėžio atvejų skaičiumi.

Galerija