Anfinseno dogma
Anfinseno dogma - Kristiano Anfinseno pasiūlyta molekulinės biologijos hipotezė. Jos esmė ta, kad baltymo sulankstymas į prigimtinę struktūrą vyksta automatiškai dėl baltymo aminorūgščių sekos. Tai teisinga tik kai kuriems baltymams. Kitiems baltymams reikalingi šaperonai.
Anfinsenas pasidalijo 1972 m. Nobelio chemijos premiją už darbą, susijusį su fermento ribonukleazės A struktūra. Yra trys sąlygos:
unikalumas
reikalauja, kad seka neturėtų jokios kitos konfigūracijos su panašia laisvąja energija.
stabilumas
nedideli aplinkinės aplinkos pokyčiai negali sukelti minimalios konfigūracijos pokyčių.
kinetinis prieinamumas
tai reiškia, kad galutinę formą galima išgauti neatliekant jokių labai sudėtingų formos pakeitimų (pvz., mazgų).
Kaip baltymas pasiekia tokią struktūrą, yra baltymų lankstymo srities objektas, su kuria susijusi dogma, vadinama Levintalio paradoksu. Levinthalio paradoksas teigia, kad galimų tam tikro baltymo konformacijų skaičius yra astronomiškai didelis, todėl net mažam 100 liekanų baltymui ištirti visas galimas konformacijas (1026 sekundės) ir pasirinkti tinkamą konformaciją prireiktų daugiau laiko, nei egzistuoja Visatoje.
Prionai yra Anfinseno dogmos išimtis. Prionai yra stabilios baltymų konformacijos, kurios skiriasi nuo natūralaus sulankstymo būsenos. Sergant galvijų spongiformineencefalopatija (pasiutusios karvės liga), vietiniai baltymai persilanksto į kitą stabilią konformaciją, kuri sukelia mirtiną amiloido kaupimąsi. Kitos amiloidinės ligos, įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligas, taip pat yra Anfinseno dogmos išimtys.
Sulankstyta ribonukleazės A 3-D struktūra
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia yra Anfinseno dogma?
Atsakymas: Anfinseno dogma - tai molekulinės biologijos hipotezė, pasiūlyta Kristiano Anfinseno, kuri teigia, kad baltymo sulankstymas į prigimtinę struktūrą vyksta automatiškai, atsižvelgiant į baltymo aminorūgščių seką.
K: Kokios yra trys unikalumo, stabilumo ir kinetinio prieinamumo sąlygos?
A: Unikalumas reikalauja, kad seka neturėtų jokios kitos konfigūracijos su panašia laisvąja energija. Stabilumas reiškia, kad maži aplinkos pokyčiai negali sukelti minimalios konfigūracijos pokyčių. Kinetinis prieinamumas reiškia, kad galutinę formą galima gauti be jokių labai sudėtingų formos pokyčių (pvz., mazgų).
K: Kas yra Levintalio paradoksas?
A: Levintalio paradoksas teigia, kad galimų tam tikro baltymo konformacijų skaičius yra astronomiškai didelis, todėl net mažam 100 liekanų baltymui ištirti visas galimas konformacijas (1026 sekundės) ir pasirinkti tinkamą konformaciją prireiktų daugiau laiko, nei egzistuoja Visatoje.
Klausimas: Ar yra kokių nors Anfinseno dogmos išimčių?
Atsakymas: Taip, prionai ir amiloidinės ligos, tokios kaip galvijų spongiforminė encefalopatija (pasiutusios karvės liga), Alzheimerio ir Parkinsono ligos, yra Anfinseno dogmos išimtys.
K.: Kaip Kristianas Anfinsenas gavo Nobelio premiją?
A: Kristianas Anfinsenas Nobelio premiją už chemiją gavo už darbą apie fermento ribonukleazės A struktūrą.
K: Kuo prionai skiriasi nuo prigimtinės sulankstymo būsenos?
A: Prionai yra stabilios baltymų konformacijos, kurios skiriasi nuo natūralaus sulankstymo būsenos.
