Hominina (Hominini): taksonomija, evoliucija ir ryšys su žmonėmis
Hominina: išsamus taksonomijos ir evoliucijos vadovas – nuo Sahelanthropus iki Homo, sužinokite homininų ryšius su šiuolaikiniu žmogumi.
Hominina terminas vartojamas biologinėje sistematikoje ir antropologijoje aptariant žmogaus bei artimiausių giminaičių evoliuciją. Jis dažniausiai žymi šeimos Hominidae vidinę sisteminę grupę, susijusią su žmogaus linija ir artimaisiais išnykusiais protėviais. Kai kurie mokslininkai šį pavadinimą naudoja platesne prasme, apimančia stačias, dvikojines rūšis — taip pat ir Homo gentį.
Taksonomija
Biologinėje klasifikacijoje santykiai tarp didžiųjų beždžionių, žmonių ir jų protėvių kartais žymimi skirtingais lygmenimis. Daugeliui specialistų priimtina tokia hierarchija:
- Šeima: Hominidae (didžiosios beždžionės)
- Pošeimis: Homininae (Afrikos didžiosios beždžionės ir žmonės)
- Gentis / tribus: Hominini (žmogaus linija ir artimiausios formos, įprastai apimanti ir šimpanzes pagal kai kurias klasifikacijas)
- Podalinė grupė / subtribus: gentis: Hominina (dažnai naudojama apibūdinti žmogaus linijos šaką, į kurią įeina Homo, Australopithecus ir kitos artimos išnykusios grupės)
Evoliucija ir fosilijos
Genetiniai ir paleontologiniai duomenys rodo, kad žmonių ir šimpanzių (Pan) bendras protėvis gyveno prieš maždaug 5–7 milijonus metų, nors kai kurios fosilijos gali rodyti ankstyvesnes atšakas. Pavyzdžiui, į grupę, kuri kartais minima kaip ankstyvieji homininai, įtraukiamas Sahelanthropus, datuojamas prieš maždaug 6–8 milijonus metų. Be Sahelanthropus, su žmogaus linija siejamos ir kitos ankstyvosios formos, tokios kaip Orrorin ir Ardipithecus, o vėlesnės — Australopithecus, Paranthropus bei Homo.
Fosilijos leidžia atsekti keletą svarbių pokyčių per homininų evoliuciją: pereinant prie įprasto dvikojumo, kinta dubens ir kojų kaulai; sumažėja iltiniai dantys ir keičiasi dantų arkos forma; per milijonus metų didėja smegenų tūris; atsiranda ir vystosi įgūdžiai naudoti įrankius bei sudėtingesnė socialinė elgsena.
Pagrindinės morfologinės ir elgsenos savybės
- Dvikojybė: viena ryškiausių homininų savybių — gebėjimas vaikščioti stačiai ant dviejų kojų. Tai atsispindi dubens, kryžkaulio ir galūnių anatomijoje.
- Dantų ir kaukolės pokyčiai: mažesni kandžiai ir iltiniai dantys, platesnė dantų arka; kaukolės pagrindas ir smegenų tūris rodo pokyčius mityboje ir neokortekso plėtroje.
- Smegenų tūrio augimas: ypač matomas genus Homo, susijęs su sudėtingesne kognityvine veikla ir kultūra.
- Įrankių naudojimas ir kultūra: ankstyviausi žinomi akmeniniai įrankiai (Oldowan) atsirado prieš maždaug 2,6 mln. metų; vėliau vystėsi vis sudėtingesnės technologijos ir socialinės praktikos.
Ryšys su žmonėmis ir taksonominiai ginčai
Taksonominiai apibrėžimai kartais skiriasi priklausomai nuo to, ar mokslininkai palankiau žiūri į morfologinius požymius, ar į molekulinius (genetinius) duomenis. Dėl to kyla ginčų, ar šimpanzes reikėtų laikyti atskira gentimi (Pan) ar įtraukti į platų Hominini apibrėžimą. Vienas sprendimas yra palikti šimpanzes atskirai kaip genčių Pan, ir tuo pačiu sukurti potipį (subtribus) Hominina, kuriame būtų žmonių linija (pvz., Homo, Australopithecus ir pan.).
Todėl praktikoje dažnai skiriami keli terminai:
- Hominini — tribus, apimantis žmogaus liniją ir, kartais, šimpanzes (priklausomai nuo klasifikacijos).
- Hominina — siauresnė grupė arba subtribus, nurodanti konkrečią žmogaus kilmės šaką (žmonės ir artimiausi išnykę protėviai).
Santrauka
Terminas Hominina apibūdina žmogaus linijos taksonominę grupę ir yra svarbus suprantant mūsų evoliuciją. Jis siejamas su biologiniais pokyčiais — dvikojybė, dantų ir kaukolės permainos, smegenų augimas bei kultūriniai sugebėjimai. Klasifikacijos detalės vis dar aptarinėjamos, nes nauji genetiniai ir fosiliniai radiniai nuolat papildomai verčia peržiūrėti mūsų šeimos ir giminės santykius.
Taksonomija
Net ir šiandien Homo gentis nėra tinkamai apibrėžta.
Kadangi nebuvo jokios priežasties manyti, kad kada nors atsiras papildomų narių, Carlas Linnaeusas net nesivargino apibrėžti Homo, kai XVIII amžiuje pirmą kartą sukūrė Homo sąvoką žmonėms. Pirmasis papildymas atsirado atradus neandertaliečius.
Homo genties taksonominis pavadinimas buvo suteiktas siekiant parodyti, kad jos narius galima priskirti prie žmonių.
XX a. dešimtmečiais buvo rasta fosilijų, susijusių su priešžmoginiais ir ankstyvaisiais žmonėmis iš vėlyvojo mioceno ir ankstyvojo plioceno laikų.
Fosilijos priskyrimas Homo reiškia, kad ji įrodo:
- kompetentingas žmogaus dvikojiškumas, kurį Homo habilis paveldėjo iš ankstesnio, daugiau nei prieš keturis milijonus metų gyvenusio australopiteko (žr. Laetoli);
- žmonių įrankių kultūra prasidėjo prieš 2,5 mln. metų.
Homo genties evoliucijos per pastaruosius 2 mln. metų modelis (vertikali ašis). Sparti H. sapiens ekspansija "iš Afrikos" pažymėta diagramos viršuje, o priemaišos su neandertaliečiais, denisoviečiais ir nepatikslintais archajiškais Afrikos homininais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Hominina?
A: Hominina - tai hominidinių primatų gentis.
K: Ką, pasak kai kurių antropologų, apima Hominina?
A: Kai kurių antropologų nuomone, Hominina apima stačias dvikojų beždžiones, įskaitant Homo gentį.
K: Kodėl australopitekams ir žmonėms reikalingas poklasis?
A: Australopitekų ir žmonių gentis reikalinga todėl, kad jei antropologas nori įtraukti šimpanzes į Hominini gentį.
K.: Koks yra dabartinis vyraujantis požiūris į Hominina klasifikaciją?
A: Šiuo metu vyraujanti nuomonė dėl Hominina klasifikacijos yra tokia: Šeima: Hominidae, pošeimis: Homininae, gentis: Hominini, gentis: Hominini, gentis: Hominini, porūšis: Hominini: Hominina.
K: Ką apima Hominina genties porūšis, jei jis naudojamas?
A: Jei naudojama, Hominina gentis apima Sahelanthropus prieš 6-8 milijonus metų.
K: Kuo skiriasi Hominina ir Hominini?
A.: Hominina yra Hominini genties porūšis.
K: Kuo skiriasi Hominidae ir Homininae?
A: Hominidae yra primatų šeima, kuriai priklauso visos žmogbeždžionės ir žmonės, o Homininae yra Hominidae pošeimis, kuriam priklauso Afrikos beždžionės ir žmonės.
Ieškoti