Judėjų–arabų kalbos: žydų arabų dialektai, raštija ir istorija

Judėjų-arabų kalbos - tai arabų kalbos dialektai, kuriais kalba žydai, gyvenantys arba anksčiau gyvenę arabiškai kalbančiose šalyse. Kaip ir visame arabų pasaulyje, arabiškai kalbantys žydai turėjo skirtingus dialektus skirtinguose regionuose, kuriuose gyveno. Šie dialektai sudarė atskirą kalbinį-reliatyvų lauką: jie dažnai išsaugojo vietinės arabų tarmos bruožus, bet tuo pačiu turėjo savitų leksikos, tarimo ir sintaksės elementų, kilusių iš hebrajų ir religinės žydų tradicijos. Dauguma judėjų-arabų dialektų buvo užrašyti modifikuotomis hebrajų abėcėlės formomis, į kurias dažnai buvo įtraukiami arabų abėcėlės sąskambių taškai, kad būtų galima įrašyti fonemas, kurių hebrajų abėcėlėje nėra.

Dialektų įvairovė ir savybės

Judėjų-arabų kalbų šeima apima daug regioninių variantų: judėjų-marokietiškas, judėjų-alžyrietis, judėjų-tunisiškas, judėjų-libijietiškas, judėjų-egiptietiškas, judėjų-iraqietiškas (Bagdado), judėjų-sirietiškas, judėjų-jemenietiškas ir kt. Kiekvienas variantas atspindėjo vietinę arabų tarmę, bet taip pat buvo įtakojamas žydų bendruomenės gyvenimo (religinės praktikos, prekybos, santykių su kitomis kalbomis). Bendrai būdingos savybės:

• gausus hebrajų ir aramejiškų terminų vartojimas religiniame, teisės ir šeimos kalbiniame lauke;
• kai kuriose bendruomenėse – fonologinių savitumų išlaikymas (pvz., kvaitalinių arba farengalinių garsų vartojimas), kurie vietinėse arabų tarme gali būti susilpnėję;
• žodyno sluoksniavimasis – kasdienėje kalboje buvo daug vietinių arabų žodžių, o religinė, literatūrinė sritis – hebrajų ir aramejiškų skolinių;
• stilingi ir pragmatiniai skirtumai rašytinėje ir žodžio kultūroje: daugelis tekstų rašyti hebrajišku raidynu, nors fonetiškai jie atspindėjo arabų tarimą.

Raštija

Viduramžiais žydai islamo diasporoje kalbėjo arabų kalbos dialektu, kurį rašė šiek tiek adaptuotu hebrajišku raštu (o ne arabiškais rašmenimis). Rašytojai pritaikydavo hebrajų abėcėlę, pridėdami taškus, ženklus arba specialias konvencijas, kad žymėtų garsus, kurių hebrajų raštas natūraliai neapima (pvz., faringaliniai arba emfatiniai garsai). Viduramžių rankraščiuose ir spaudiniuose matome įvairias ortografines schemas – nuo gana konservatyvių iki labai fonetiškų. Kartais tas pats tekstas egzistuoja ir hebrajiškoje, ir arabiškoje versijoje; kitais atvejais originalas buvo tik judėjų-arabų (hebrajišku raštu).

Literatūra ir religiniai tekstai

Šis reiškinys vadinamas judėjų-arabų kalba ir gali būti lyginamas su ladino (judėjų-ispanų) ir jidiš (judėjų-vokiečių) kalbomis. Daugelis žymių filosofinių, teologinių ir teisinės literatūros kūrinių, parašytų Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pirmiausia pasirodė judėjų-arabų kalba. Kai kurios svarbiausios viduramžių žydų knygos, taip pat kai kurie halachiniai veikalai ir Biblijos komentarai iš pradžių buvo parašyti judėjų-arabų kalba. Tik vėliau jie buvo išversti į viduramžių mokslinę hebrajų kalbą, kad juos galėtų skaityti Europos žydai aškenaziai. Tarp šių knygų yra:

• Maimonidas (Rambam) – „Moreh Nevukhim“ (Pasimetusiųjų vadovas): originaliai parašytas arabų kalba hebrajišku raštu (judėjų-arabų), vėliau išverstas į hebrajų kalbą ir kitas kalbas. Jo kūriniai – vieni svarbiausių pavyzdžių, kaip filosofinė ir teologinė mintis buvo skleidžiama judėjų bendruomenėse islamiškame pasaulyje.
• Saadia Gaon – jo teologiniai darbai ir biblijų paaiškinimai (pvz., „Emunot ve-Deot“) taip pat turi judėjų-arabų versijų arba buvo parašyti tarmine arabų kalba, užrašyta hebrajiškai.
• Halachinės ir komentarų tradicijos – daug vietinių rabininių leidinių, juridinių sprendimų ir Biblijos komentarų buvo pirmiausia rašomi judėjų-arabų kalba; vėliau dalis jų buvo verčiami į hebrajų kalbą arba pritaikyti platesnei skaitytojų auditorijai.
• Viduramžių vertimai ir perrašai – pavardės kaip ibn Tibbonų šeima (pvz., Samuel ibn Tibbon) žinomi dėl to, kad vertė svarbius judėjų-arabų tekstus į hebrajų kalbą, taip padėdami skleisti idėjas Europos žydų bendruomenėse.

Istorija, migracijos ir nykimas

Po 1948 m. arabų ir Izraelio karo arabų šalyse žydai patyrė vis didesnę diskriminaciją ir smurtą, todėl beveik visi jie masiškai bėgo į Izraelį. Jų arabų kalbos dialektai Izraelyje nesugebėjo suklestėti, dauguma jų išnyko, juos pakeitė šiuolaikinė hebrajų kalba. Migracijos metu bendruomenės dažnai pasirinko integraciją į naują valstybinį ir kalbinį kontekstą, todėl tarmės pamestas ir vyresniosios kartos kalbėtojai tapo pagrindiniais šių dialektų tarmės nešėjais.

Vis dėlto judėjų-arabų paveldas neišnyko visiškai: rankraščiai, liturginiai tekstai, liaudies dainos, posakiai ir įrašai saugomi archyvuose, muziejuose ir universitete. Per pastaruosius dešimtmečius vyko daugybė kalbotyrinių ir filologinių tyrimų, kuriuose fiksuojami ir analizuojami dialektai. Nacionalinės bibliotekos, mokslinės institucijos ir bendruomeninės iniciatyvos rengia įrašus su gimtakalbiais, sudaro žodynus bei skaitmenina rankraščius.

Išsaugojimas ir reikšmė šiandien

Šiandien judėjų-arabų kalbos yra daugiausia paveldas — tyrimų objektas ir kultūrinės atminties dalis. Jos suteikia vertingos informacijos apie žydų kasdienį gyvenimą islamiškame pasaulyje, apie tarpkultūrinius ryšius, apie terminologijos sklaidą tarp hebrajų, aramėjų ir arabų. Pastangos išsaugoti ir populiarinti šiuos variantus apima:

• rankraščių ir garso įrašų skaitmeninimą;
• žodynų, gramatikų ir tekstų kritinių leidimų parengimą;
• bendruomenines iniciatyvas – dainų, pasakojimų ir receptų rinkimą, jaunimo programų vedimą;
• akademinius kursus ir populiariąją literatūrą apie mizrahi žydų paveldą.

Judėjų-arabų kalbos padeda suprasti žydiškos literatūros raidą islamo pasaulyje bei ryšius tarp kalbų ir religinių tradicijų. Nors daug regioninių variantų prarasta arba stipriai susilpnėjo, jų dokumentai ir įrašai tebėra vertingas šaltinis tiek kalbotyrai, tiek kultūros ir istorijos tyrimams.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokios yra judėjų ir arabų kalbos?

K: Kaip buvo užrašytos judėjų-arabų kalbos tarmės?

Klausimas: Kodėl po 1948 m. žydai bėgo iš arabų šalių?

K: Kas pakeitė judėjų arabų kalbą, kai žydai pabėgo iš arabų šalių?

K: Kada žydai pradėjo kalbėti arabų kalbos dialektu?

K: Kas panašu į judėjų arabų kalbą?

K: Kokios svarbios knygos iš pradžių buvo parašytos judėjų-arabų kalba?

Paieška pagal raidę