Langston Hughes

Gyvenimas

Vaikystė

Langstonas Hughesas gimė 1902 m. vasario 1 d. Džopline, Misūrio valstijoje. Jo tėvai buvo Džeimsas Hjūzas ir Karija Langston Hjūz, kuri buvo mokytoja. Langstono tėvas Džeimsas Hjūzas buvo taip nusiminęs dėl rasizmo afroamerikiečių atžvilgiu, kad paliko šeimą ir išvyko į Meksiką. Vaikystėje L. Hughesą Lawrence'e, Kanzaso valstijoje, prižiūrėjo močiutė, o motina dirbo, kad išlaikytų šeimą. Langstono močiutė buvo puiki pasakotoja. Ji pasakodavo istorijas, dėl kurių jis didžiavosi, kad yra afroamerikietis.

Mirus močiutei, Hughesas su motina persikėlė apie 12 kartų, kol apsigyveno Klivlende, o paauglystėje išvyko gyventi į Linkolną, Ilinojaus valstijoje, pas motiną, kuri ištekėjo antrą kartą. Jis dažnai likdavo vienas, nes motina būdavo darbe. Nors jo vaikystė buvo sunki ir joje buvo daug pokyčių, jis sugebėjo panaudoti šiuos dalykus poezijoje, kurią pradėjo rašyti dar besimokydamas mokykloje. Jis niekada nepamiršo savo močiutės pasakojimų ir stengėsi padėti kitiems afroamerikiečiams, kai jie turėjo problemų. Apie šiuos žmones jis vėliau rašė savo istorijose.

Kai Hjuzas ėjo į mokyklą Linkolne, klasėje buvo tik du afroamerikiečiai vaikai. Mokytojas kalbėjo su jais apie poeziją. Ji sakė, kad eilėraščiui labiausiai reikia ritmo. Vėliau Langstonas sakė, kad ritmas jam įaugęs į kraują, nes, "kaip visi žino", visi afroamerikiečiai turi ritmą. Vaikai padarė jį "klasės poetu".

Klivlendo (Ohajo valstija) vidurinėje mokykloje Langstonas išmoko pamėgti skaityti. Jam patiko amerikiečių poetų Paulo Laurence'o Dunbaro ir Carlo Sandburgo poezija. Jis rašė straipsnius mokyklos laikraščiui, redagavo mokyklos metraštį, parašė pirmuosius apsakymus ir pjeses.

Hugheso tėvas ir Kolumbijos universitetas

Kai Langstonui Hughesui buvo 17 metų, jis išvyko pas tėvą į Meksiką. Būdamas ten jis buvo toks nelaimingas, kad galvojo apie savižudybę. Hughesas negalėjo suprasti, kaip jautėsi jo tėvas. Jis sakė: "Aš galvojau apie savo tėvą ir jo keistą nemeilę savo tautai. Aš to nesupratau, nes buvau negras, o negrai man labai patiko!"
Vėliau Hughesas parašė šį eilėraštį:

"Naktis graži,

Taigi mano žmonių veidai.

Žvaigždės yra gražios,

Taigi mano žmonių akys

Graži yra ir saulė.

Gražios yra ir mano tautos sielos."

1920 m. baigęs vidurinę mokyklą Linkolne, jis grįžo į Meksiką ir paprašė tėvo, kad šis sumokėtų už jo studijas universitete. Hugheso tėvas buvo teisininkas ir turtingas žemvaldys. Jis galėjo sau leisti išleisti sūnų į universitetą, tačiau dėl to kilo sunkumų. Jis sakė, kad Hughesas galės stoti į universitetą tik tada, jei išvyks į užsienį ir studijuos inžineriją. Hughesas norėjo studijuoti JAV universitete. Po kurio laiko jie susitarė, kad jis turėtų vykti į Kolumbijos universitetą, bet studijuoti inžineriją, o ne menus. Jis išvyko į Kolumbijos universitetą 1921 m., bet 1922 m. jį paliko, iš dalies dėl universitete vyravusio rasizmo.

Suaugusiųjų gyvenimas

Iki 1926 m. Hughesas dirbo įvairius darbus. 1923 m. jis dirbo laivo "S.S.Malone" įgulos nariu ir vyko į Vakarų Afriką bei Europą. Palikęs laivą, jis trumpam apsistojo Paryžiuje, kur prisijungė prie kelių kitų ten gyvenusių afroamerikiečių. 1924 m. lapkritį Hughesas grįžo į JAV ir apsigyveno pas motiną Vašingtone. 1925 m. jis įsidarbino Karterio G. Vudsono, dirbusio su Afroamerikiečių gyvenimo ir istorijos tyrimų asociacija, padėjėju. Hjuzui darbas nepatiko, nes jis neturėjo pakankamai laiko rašyti, todėl jis išėjo ir įsidarbino "autobusiuku", šluostydamas stalus ir plaudamas indus viešbutyje. Hughesas kartais vadinamas "autobusiuko poetu". Tuo tarpu kai kurie jo eilėraščiai buvo publikuojami žurnaluose ir renkami pirmajai poezijos knygai. Dirbdamas viešbutyje jis susipažino su poetu Vacheliu Lindsėjumi, kuris padėjo Hughesui išgarsėti kaip naujam afroamerikiečių poetui.

1926 m. Hughesas pradėjo studijuoti Linkolno universitete Pensilvanijoje. Jam padėjo mecenatė Amy Spingarn, kuri skyrė 300 dolerių, ir "krikštamotė" Charlotte Osgood Mason. 1929 m. Hughesas baigė studijas ir įgijo menų bakalauro laipsnį, o 1943 m. tapo literatūros daktaru. Hovardo universitetas jam taip pat suteikė garbės daktaro vardą. Visą likusį gyvenimą, išskyrus keliones į Karibus ar Vakarų Indiją, Hughesas gyveno Harleme, Niujorke.

Langstonas Hughesas kartais susitikdavo su moterimis, bet niekada nebuvo vedęs. Jo gyvenimą ir poeziją tyrinėję žmonės įsitikinę, kad jis buvo homoseksualus. XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo sunkiau atvirai pasakyti, kad esi gėjus, nei šiais laikais. Jo poezijoje daug simbolių, kuriuos naudoja ir kiti homoseksualūs rašytojai. Hughesas manė, kad vyrai, kurių oda labai tamsi, yra ypač gražūs. Iš jo poezijos atrodo, kad jis buvo įsimylėjęs afroamerikietį. Jis taip pat parašė istoriją, kuri galbūt pasakoja apie jo paties patirtį. Blessed Assurance - tai pasakojimas apie tėvo pyktį dėl to, kad jo sūnus yra "pedikas" ir elgiasi kaip mergaitė.

Hugheso gyvenimas ir kūryba buvo svarbi XX a. trečiojo dešimtmečio Harlemo renesanso dalis kartu su Zora Neale Hurston, Wallace'u Thurmanu, Countee Cullenu, Richardu Bruce'u Nugentu ir Aaronu Douglasu, kurie kartu pradėjo leisti žurnalą Fire!! skirtą jaunesniems juodaodžiams menininkams. Hughesas ir šie draugai ne visada pritarė kai kurių kitų afroamerikiečių rašytojų, kurie taip pat priklausė Harlemo renesansui, idėjoms, nes manė, kad jų idėjos yra viduriniosios klasės ir kad jie diskriminuoja kitus, turinčius tamsesnę odą, menkesnį išsilavinimą ir mažiau pinigų. Visą gyvenimą Hughesas nepamiršo pamokų, kurias apie neturtingus ir neišsilavinusius afroamerikiečius sužinojo iš savo močiutės pasakojimų.

1960 m. NAACP apdovanojo Hughesą "Spingarno medaliu" už "išskirtinius afroamerikiečio pasiekimus". 1961 m. Hughesas tapo Nacionalinio meno ir literatūros instituto nariu. 1973 m. jo vardu pavadintas apdovanojimas "Langstono Hugheso medalis", kurį skyrė Niujorko miesto koledžas.

Hughesas tapo garsiu amerikiečių poetu, tačiau jis visada buvo pasirengęs padėti kitiems žmonėms, ypač jauniems juodaodžiams rašytojams. Jis nerimavo, kad daugelis jaunųjų rašytojų nekenčia savęs, ir šiuos jausmus išreiškė pasauliui. Jis stengėsi padėti žmonėms pajusti pasididžiavimą ir nesijaudinti dėl kitų žmonių prietarų. Jis taip pat stengėsi padėti jauniems afroamerikiečiams neišreikšti neapykantos ir prietarų baltiesiems amerikiečiams.
Hughesas rašė:

"Dabar kuriantys jaunieji juodaodžiai menininkai siekia išreikšti

savo tamsiaodžius asmenis be baimės ar gėdos.

Jei baltieji žmonės džiaugiasi, mes džiaugiamės. Jei ne,

tai nesvarbu. Mes žinome, kad esame gražūs. Ir negražūs taip pat.

Tom-tom verkia, o tom-tom juokiasi. Jei spalvotieji žmonės

džiaugiamės, džiaugiamės. Jei ne, jų nepasitenkinimas

taip pat neturi reikšmės. Savo šventyklas statome rytojui,

stiprūs, kaip tik mokame, ir stovime ant kalno viršūnės.

laisvi savyje."

(Tom-tomas yra afrikietiškas būgnas)

Mirtis

1967 m. gegužės 22 d. Hughesas mirė Niujorke, būdamas 65 metų, po prostatos vėžio operacijos. Jo pelenai palaidoti po Langstono Hugheso auditorijos grindimis Artūro Šomburgo juodaodžių kultūros tyrimų centre Harleme. Virš jo pelenų yra apskritimas su afrikietišku piešiniu "Upės". Dizaino centre yra žodžiai iš Hughes'o eilėraščio: "Mano siela tapo gili kaip upės".

Negras kalba apie upes

Pažinojau upes:

Pažinau upes, senas kaip pasaulis ir senesnes už

žmogaus kraujo tekėjimas žmogaus venomis.

Mano siela tapo gili kaip upės.

Maudžiausi Eufrate, kai aušros buvo jaunos.

Pasistačiau namelį netoli Kongo ir jis mane užmigdė.

Aš pažvelgiau į Nilą ir iškėliau virš jo piramides.

Girdėjau Misisipės dainavimą, kai Abė Linkolnas

nuvyko į Naująjį Orleaną, ir aš mačiau jo purviną

krūtinė saulėlydyje tampa auksinė.

Pažinojau upes:

Senovinės, sutemų kupinos upės.

Mano siela tapo gili kaip upės.

Langston Hughes kūriniai

Poezija

• "The Weary Blues". Knopf, 1926 m.
• Puošnūs drabužiai žydui. Knopf, 1927 m.
• "Negrų motina ir kiti dramos kūriniai", 1931 m.
• Brangioji gražioji mirtis, 1931 m.
• Sapnų saugotojas ir kiti eilėraščiai. Knopf, 1932 m.
• "Scottsboro Limited": Keturios poemos ir pjesė. N.Y.: Auksinių laiptų spaustuvė, 1932 m.
• Šekspyras Harleme. Knopf, 1942 m.
• Laisvės plūgas. 1943
• Stebuklų laukai. Knopf,1947
• Bilietas į vieną pusę. 1949
• Atidėtos svajonės montažas. Holt, 1951 m.
• Rinktiniai Langstono Hugheso eilėraščiai. 1958
• Paklausk savo mamos: 12 džiazo nuotaikų. Hill & Wang, 1961 m.
• Pantera ir blakstienos: Mūsų laikų eilėraščiai, 1967 m.
• Langstono Hugheso rinktiniai eilėraščiai. Knopf, 1994
• Leiskite Amerikai vėl būti Amerika 2005 m.

Grožinė literatūra

• Ne be juoko. Knopf, 1930 m.
• Baltųjų žmonių keliai. Knopf, 1934 m.
• Paprasta kalbėti savo mintis. 1950
• "Laughing to Keep from Crying", Holt, 1952 m.
• "Simple Takes a Wife". 1953
• Saldus gyvenimo popierius, Roy DeCarava nuotraukos. 1955
• Paprasta pretenzija. 1957
• Tamburinai į šlovę (knyga), 1958 m.
• Geriausia iš "Simple". 1961
• Paprastas dėdė Samas. 1965
• "Kažkas bendro ir kitos istorijos". Hill & Wang, 1963 m.
• Langstono Hugheso apsakymai. Hill & Wang, 1996 m.

Negrožinė literatūra

• Didžioji jūra. Niujorkas: Knopf, 1940 m.
• Garsūs Amerikos juodaodžiai. 1954
• Marian Anderson: Anderson: garsi koncertuojanti dainininkė. 1954
• "I Wonder as I Wander". Niujorkas: Rinehart & Co., 1956 m.
• Vaizdinė juodaodžių istorija Amerikoje, kartu su Miltonu Meltzeriu. 1956
• Garsūs Amerikos juodaodžiai herojai. 1958
• Kova už laisvę: NAACP istorija. 1962

Pagrindinės pjesės

• "Mule Bone" su Zora Neale Hurston. 1931
• Mulatas. 1935 m. (1950 m. pervadintas opera "Barjeras")
• "Nerami sala" su Williamu Grantu Stillu. 1936
• Mažasis kumpis. 1936
• Haičio imperatorius. 1936
• Ar nenorite būti laisvi? 1938
• Gatvės scena (opera)|Street Scene, prisidėjo tekstais. 1947
• Tamburinais į šlovę. 1956
• Tiesiog dangiškas. 1957
• Juodasis Kristaus gimimas. 1961
• Penkios Langstono Hugheso pjesės. Bloomington: Indianos universiteto leidykla, 1963 m.
• Jericho-Jim Crow. 1964

Darbai vaikams

• Popo ir Fifina su Arna Bontemps. 1932
• Pirmoji juodaodžių knyga. 1952
• Pirmoji džiazo knyga. 1954
• Pirmoji ritmų knyga. 1954
• Pirmoji Vakarų Indijos knyga. 1956
• Pirmoji Afrikos knyga. 1964

Kita

• "Langston Hughes Reader". Niujorkas: Braziller, 1958 m.
• Labas rytas, revoliucija: Hugheso nesurinkti socialinio protesto rašiniai. Lawrence Hill, 1973 m.
• Langstono Hugheso rinktiniai darbai. Misūris: Misūrio universiteto leidykla, 2001 m.

Susiję puslapiai

• Harlemo renesansas