Makvario upė (Macquarie River) – Naujojo Pietų Velso pagrindinė vidaus upė
Makvario upė (Macquarie River) – Naujojo Pietų Velso pagrindinė vidaus upė nuo Oberono per Dubbo iki Makvario pelkių; Burrendongo užtvanka reguliuoja vandenį ir drėkinimą.
Makvario upė yra viena iš pagrindinių Naujojo Pietų Velso vidaus upių. Ji prasideda Naujojo Pietų Velso centrinėse aukštumose netoli Oberono miesto ir teka į šiaurės vakarus, einant pro tokius miestus kaip Baturstas, Velingtonas, Dubbo, Narrominas ir Vorenas, kol pasiekia plačias ir biologiniu požiūriu svarbias Makvario pelkes. Iš Makvario pelkių vanduo patenka į Darlingo upę per Barwono upės žemupį, todėl Makvario upė yra svarbi didesniojo Miurėjaus–Darlingo baseino dalis.
Upės eiga ir intakai
Makvario baseiną formuoja keli svarbūs intakai, iš kurių reikšmingiausi yra Kudgegong ir Turonas. Upė skiriasi savo žemupio ir aukštupio charakteristikomis: aukštupio srityje ji teka per siauras, kalvingas vietoves, o žemupyje — lėčiau, per lygumas ir pelkes. Upės režimas yra sezoniškas — priklauso nuo kritulių centriniuose aukštumose ir vandens valdymo priemonių.
Burrendongo užtvanka ir Burrendongo ežeras
Burrendongo užtvanka — didelė užtvanka (apie 1 190 000 megalitrų talpos) netoli Velingtono, sulaikanti Makvario upės ir jos intakų Kudgegongo ir Turono upių vandenis. Užtvanka pastatyta siekiant kontroliuoti potvynius, tiekti vandenį drėkinimui ir užtikrinti vietinių miestų geriamojo vandens tiekimą. Dėl užtvankos susidarė Burrendongo ežeras, kuris tapo svarbia poilsio, žvejybos ir rekreacijos vieta.
Ekologinė reikšmė
Makvario pelkės (Macquarie Marshes) yra vienos reikšmingiausių vidaus vandenų buveinių Naujojo Pietų Velso regione. Jos palaiko didelį vandens paukščių, žuvų ir kitų vandeninės faunos bei floros įvairovę. Pelkės atlieka svarbų vaidmenį potvynių sušvelninime ir taršos sulaikymo procese. Dėl savo svarbos jos yra saugomos ir pripažintos tarptautiniais ir nacionaliniais aplinkos apsaugos mechanizmais.
Vandens ūkio reikšmės ir iššūkiai
- Žemės ūkis ir drėkinimas: Makvario vandenys plačiai naudojami drėkinimui ir vietos žemės ūkio poreikiams — tiek pasėliams, tiek gyvulininkystei.
- Potvynių kontrolė: Burrendongo užtvanka padeda mažinti potvynių riziką žemupiuose, bet kartu keičia natūralų upės režimą.
- Aplinkos iššūkiai: ilgalaikės problemos apima vandens pernaudojimą, druskingumą, buveinių nykimą ir poveikį žuvų bei paukščių populiacijoms. Sausros laikotarpiais sumažėjęs vandens kiekis pablogina ekologinę būklę.
- Aplinka ir valdymas: tam tikros priemonės — pavyzdžiui, aplinkos srautų (environmental flows) skyrimas ir buveinių atkūrimas — padeda išsaugoti pelkes ir biologinę įvairovę.
Kultūrinė reikšmė ir vietos bendruomenės
Šios upės ir aplinkinių teritorijų kraštovaizdis turi didelę reikšmę vietos aborigenų bendruomenėms (pvz., Wiradjuri ir kitoms grupėms), kurios šimtmečiais buvo susijusios su upės teikiamais ištekliais ir kultūrinėmis vietomis. Šiandien upė išlieka svarbi vietos miestams — tiek ekonomikai, tiek laisvalaikiui.
Poilsis ir turizmas
Makvario upė ir Burrendongo ežeras yra populiarios pramogoms: žvejyba (pvz., Murray cod ir kitos vietinės rūšys), valčių sportas, plaukiojimas, paukščių stebėjimas ir stovyklavimas. Makvario pelkės pritraukia paukščių stebėtojus ir gamtos mylėtojus, ypač po didesnių potvynių, kai pelkės prisipildo vandens ir sugrįžta didelis paukščių kiekis.
Išvados
Makvario upė yra viena pagrindinių vidaus upių Naujojo Pietų Velso regione, kurios vandens valdymas ir ekologinė būklė turi reikšmingą poveikį tiek vietos bendruomenėms, tiek platesniam Miurėjaus–Darlingo baseinui. Tinkamas vandens išteklių valdymas, buveinių apsauga ir aplinkos srautų užtikrinimas yra būtini išlaikant upės biologinę įvairovę ir jos teikiamas ekonomines bei kultūrines funkcijas.
Vandenvietė
Makvario sistema apima daugiau kaip 74 000 kvadratinių kilometrų plotą. Daugiau kaip 72 % teritorijos yra plokščia, o 17 % - kalvota. Likusi dalis yra nuo stačios iki kalnuotos, siekiančios 900 metrų. Rytinę ribą sudaro Didysis skiriamasis kalnagūbris, besidriekiantis nuo netoli Oberono pietuose iki Kuolo šiaurėje. Nuo Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio į šiaurės vakarus apie 400 km tęsiasi kalnų keteros, tada riba pasuka į šiaurę.
Nuo Batursto, netoli upės pradžios, ji eina per šias geografines vietoves:
- Bathurst lygumos, banguota vietovė, esanti maždaug 700 metrų virš jūros lygio, iš visų pusių apsupta aukštų plokščiakalvių. Tai apima didelę užliejamąją lygumą aplink Bathurst
- Hill End plynaukštė, į kurią iš rytų įteka Turono upė. Turonas drenuoja plynaukštę nuo Portlando iki Sofalos. Ši vietovė yra maždaug 1100 m virš jūros lygio pietuose ir 700 m šiaurėje. Vietovę daugiausia sudaro nelygūs kalnų šlaitai
- Burrendongo užtvanka, į Makvario upę iš rytų įteka Kudegongo upė. Ši upė kyla kalvose aplink Rylstone'ą maždaug 700 m virš jūros lygio.
- per Velingtoną ir Dubbo, į upę įteka Bell ir Little upės. Bell upė išteka plokščioje ar banguotoje Oranžinės plynaukštės vietovėje, maždaug 900 m virš jūros lygio. Aukščiausias taškas - užgesusi vulkaninės kilmės Kanobolo kalno viršūnė, esanti 1 400 m virš jūros lygio. Tarp Velingtono ir Dubbo matomos didelės lygumos teritorijos.
- į šiaurę nuo Dubbo Talbragar upė įteka į Makvario upę. Talbragaras yra svarbiausias žemupio intakas. Ši upė išteka kalnuotoje vietovėje, Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio ir Warrumbungle kalnagūbrio sandūroje. Šalis, per kurią teka Talbragaro upė, yra plati ir lygi, ją juosia banguojančios kalvos, kurios, upei artėjant prie Dubbo, mažėja.
- į šiaurę nuo Dubbo, upė teka lygumomis į šiaurės vakarus pro Narrominą ir Voreną. Sudėtinga upelių, jungiančių Makvario, Darlingo ir Bogano upes, virtinė.
- Makvario pelkės yra pačiame upės kanalo gale. Netoli Karindos į Makarį įteka Martagio upelis, kuris drenuoja 6500 km² plotą ir plukdo potvynių vandenį iš Makario ir Kastlereago upių.
Makvario upės drenuojamoje teritorijoje kritulių kiekis skiriasi. Kalnų viršūnėse ir plokščiakalnyje kritulių iškrenta daugiau dėl aplinkinių kalnų grandinių šešėlio. Didžiųjų skiriamųjų kalnagūbrių (Great Dividing Range) teritorijoje vidutiniškai per metus iškrenta nuo 750 iki 900 mm kritulių. Jis iškrenta tolygiai per visus metus. Dividing Range tarpai leidžia drėgnam rytiniam orui prasiskverbti į žemyno gilumą, toliau į vakarus iškrenta 750 mm ar daugiau vidutinio metinio kritulių kiekio. Toliau į šiaurės vakarus sausiau, Kastelreago ir vidurinėje Makvario slėnių dalyje vidutinis metinis kritulių kiekis yra 300-400 mm.
Per kelerius metus kritulių kiekis gali labai skirtis. Įrašai rodo, kad kritulių kiekis gali būti 200 % arba mažiau nei 50 % vidutinio metinio kiekio. Garavimas svyruoja nuo mažiau nei 1000 mm į pietryčius nuo Bathurst iki daugiau nei 2000 mm ties Bourke.
Statistika
| Upių baseinų statistika (2009 m. gegužės mėn.) | |
| Plotas Iš viso | 12 300 km² |
| Bendras saugojimo tūris | 1 559 620 ML |
| Bendras paviršinio vandens naudojimas | 406 840 ML per metus |
| Plėtros kategorija | pernelyg išsivysčiusi |
| Vidutinis metinis nuotėkis | 0 ML per metus |
Aborigenų istorija
Wiradžiurai yra pirmykščiai Makaro upės apylinkių gyventojai. Wiradžiurai upę vadino Wambool. Garsusis Wiradjuri karys Windradyne buvo kilęs iš Makvario upės aukštupio regiono. Jis žuvo genties mūšyje prie upės 1829 m.
Netoli Karindos, tarp Makvario upės ir Marros upelio, prie senovinio ežero, vadinamo Cuddie Springs, rasta seniausių pasaulyje duonos kepimo įrodymų (apie 30 000 metų senumo).
Europos istorija
Makvario upės aukštupį europiečiai pirmą kartą pamatė 1813 m. Upė pavadinta Naujojo Pietų Velso gubernatoriaus Lachlano Makvario vardu. 1813 m. geodezininkas Džordžas Evansas savo dienoraštyje rašė:
1813 m. lapkričio 30 d., antradienis. Nuėjęs apie 2 mylias, pasiekiau kalnagūbrį, kurį taip norėjau pasiekti, iš kurio atsivėrė puikus vaizdas į šiaurę; iš dalies, kuri, mano manymu, yra upė arba didelė lagūna, esanti už maždaug 20 mylių, kyla rūkas;
1813 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis. Pagrindinę upę pavadinau Makvario upe.
1817-18 m. Džonas Okslis plaukė Lachlano ir Makvario upėmis. 1828 m. Čarlzas Sturtas įrodė, kad Makvario upė baigiasi pelkėmis. Vėliau jis tyrinėjo Darlingo upę
Drėkinimas
Makvario upės teritorija yra reguliuojama vandentvarkos teritorija, kurioje yra privačios drėkinimo sistemos ir kelios valstybinės drėkinimo sistemos.
- Narromine - Trangie
- Budos ežerai
- Tenandra
- Trangie - Neįprasta apranga
- Nevertire
- Marthaguy
Potvynis
Makvario upė anksčiau buvo užliejama. Po didelių potvynių vanduo gali tekėti pro Makvario pelkes į Barvono-Darlingo upės sistemą aukščiau Brevarrinos.
Potvyniai
- 1867 m. potvyniai nuplovė pirmąjį Denisono tiltą Bathurste.
- 1955 m. Makvario upės ir kitų upių sistemų dideli potvyniai
- 1998 m. kilo didelis potvynis, kuris paveikė medvilnės ir daržovių auginimą.
- 2010 m. lapkritį ir gruodį po gausių kritulių visoje Rytų Australijoje buvo užtvindyta žemutinė Makvario upė.
Poilsis
Rekreacinė veikla populiari visoje upės atkarpoje, ypač bendruomenėse, pro kurias ji teka.
- Žvejyba - galima žvejoti šių rūšių gėlavandenes žuvis: marguosius upėtakius, karpius, šamus, auksaspalvius ešerius, Murray menkes, vaivorykštinius upėtakius, raudonpelekes žuvis, sidabrinius ešerius, upėtakines menkes ir šamus.
- Burrendongo ežeras - didelė užtvanka, labai populiari vandens sportui: slidinėjimui, vandens motociklams, buriavimui ir plaukiojimui valtimis.
- Parkai - Bathurst mieste, palei upės krantą, yra dviejų šimtmečių parkas, naudojamas iškyloms, renginiams ir pasivažinėjimams dviračiais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur prasideda Makvario upė?
A: Makvario upė prasideda Naujojo Pietų Velso centrinėse aukštumose netoli Oberono miesto.
K: Per kokius miestus ji teka pakeliui į Makvario pelkes?
A: Upė teka į šiaurės vakarus pro Bathurst, Wellington, Dubbo, Narromine ir Warren miestus į Makvario pelkes.
K: Kas yra Burrendongo užtvanka?
A: Burrendongo užtvanka yra didelė užtvanka (1 190 000 megalitrų talpos) netoli Velingtono, kuri sulaiko Makvario upės ir jos intakų Cudgegongo upės bei Turono upės vandenis, kad sustabdytų potvynius ir suteiktų vandens drėkinimui.
Klausimas: Kiek vandens telpa Burrendongo užtvankoje?
A: Burrendongo užtvankos talpa - 1 190 000 megalitrų.
K: Kas buvo sukurta pastačius Burrendongo užtvanką?
A: Pastačius Burrendongo užtvanką atsirado Burrendongo ežeras.
K: Kokie intakai įteka į Makvario upę? A: Į Makvario upę įteka šie intakai: Kudegongo upė ir Turono upė.
Ieškoti