Makvoris

Vandenvietė

Makvario sistema apima daugiau kaip 74 000 kvadratinių kilometrų plotą. Daugiau kaip 72 % teritorijos yra plokščia, o 17 % - kalvota. Likusi dalis yra nuo stačios iki kalnuotos, siekiančios 900 metrų. Rytinę ribą sudaro Didysis skiriamasis kalnagūbris, besidriekiantis nuo netoli Oberono pietuose iki Kuolo šiaurėje. Nuo Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio į šiaurės vakarus apie 400 km tęsiasi kalnų keteros, tada riba pasuka į šiaurę.

Nuo Batursto, netoli upės pradžios, ji eina per šias geografines vietoves:

• Bathurst lygumos, banguota vietovė, esanti maždaug 700 metrų virš jūros lygio, iš visų pusių apsupta aukštų plokščiakalvių. Tai apima didelę užliejamąją lygumą aplink Bathurst
• Hill End plynaukštė, į kurią iš rytų įteka Turono upė. Turonas drenuoja plynaukštę nuo Portlando iki Sofalos. Ši vietovė yra maždaug 1100 m virš jūros lygio pietuose ir 700 m šiaurėje. Vietovę daugiausia sudaro nelygūs kalnų šlaitai
• Burrendongo užtvanka, į Makvario upę iš rytų įteka Kudegongo upė. Ši upė kyla kalvose aplink Rylstone'ą maždaug 700 m virš jūros lygio.
• per Velingtoną ir Dubbo, į upę įteka Bell ir Little upės. Bell upė išteka plokščioje ar banguotoje Oranžinės plynaukštės vietovėje, maždaug 900 m virš jūros lygio. Aukščiausias taškas - užgesusi vulkaninės kilmės Kanobolo kalno viršūnė, esanti 1 400 m virš jūros lygio. Tarp Velingtono ir Dubbo matomos didelės lygumos teritorijos.
• į šiaurę nuo Dubbo Talbragar upė įteka į Makvario upę. Talbragaras yra svarbiausias žemupio intakas. Ši upė išteka kalnuotoje vietovėje, Didžiojo skiriamojo kalnagūbrio ir Warrumbungle kalnagūbrio sandūroje. Šalis, per kurią teka Talbragaro upė, yra plati ir lygi, ją juosia banguojančios kalvos, kurios, upei artėjant prie Dubbo, mažėja.
• į šiaurę nuo Dubbo, upė teka lygumomis į šiaurės vakarus pro Narrominą ir Voreną. Sudėtinga upelių, jungiančių Makvario, Darlingo ir Bogano upes, virtinė.
• Makvario pelkės yra pačiame upės kanalo gale. Netoli Karindos į Makarį įteka Martagio upelis, kuris drenuoja 6500 km² plotą ir plukdo potvynių vandenį iš Makario ir Kastlereago upių.

Makvario upės drenuojamoje teritorijoje kritulių kiekis skiriasi. Kalnų viršūnėse ir plokščiakalnyje kritulių iškrenta daugiau dėl aplinkinių kalnų grandinių šešėlio. Didžiųjų skiriamųjų kalnagūbrių (Great Dividing Range) teritorijoje vidutiniškai per metus iškrenta nuo 750 iki 900 mm kritulių. Jis iškrenta tolygiai per visus metus. Dividing Range tarpai leidžia drėgnam rytiniam orui prasiskverbti į žemyno gilumą, toliau į vakarus iškrenta 750 mm ar daugiau vidutinio metinio kritulių kiekio. Toliau į šiaurės vakarus sausiau, Kastelreago ir vidurinėje Makvario slėnių dalyje vidutinis metinis kritulių kiekis yra 300-400 mm.

Per kelerius metus kritulių kiekis gali labai skirtis. Įrašai rodo, kad kritulių kiekis gali būti 200 % arba mažiau nei 50 % vidutinio metinio kiekio. Garavimas svyruoja nuo mažiau nei 1000 mm į pietryčius nuo Bathurst iki daugiau nei 2000 mm ties Bourke.

Statistika

Aborigenų istorija

Wiradžiurai yra pirmykščiai Makaro upės apylinkių gyventojai. Wiradžiurai upę vadino Wambool. Garsusis Wiradjuri karys Windradyne buvo kilęs iš Makvario upės aukštupio regiono. Jis žuvo genties mūšyje prie upės 1829 m.

Netoli Karindos, tarp Makvario upės ir Marros upelio, prie senovinio ežero, vadinamo Cuddie Springs, rasta seniausių pasaulyje duonos kepimo įrodymų (apie 30 000 metų senumo).

Europos istorija

Makvario upės aukštupį europiečiai pirmą kartą pamatė 1813 m. Upė pavadinta Naujojo Pietų Velso gubernatoriaus Lachlano Makvario vardu. 1813 m. geodezininkas Džordžas Evansas savo dienoraštyje rašė:

1813 m. lapkričio 30 d., antradienis. Nuėjęs apie 2 mylias, pasiekiau kalnagūbrį, kurį taip norėjau pasiekti, iš kurio atsivėrė puikus vaizdas į šiaurę; iš dalies, kuri, mano manymu, yra upė arba didelė lagūna, esanti už maždaug 20 mylių, kyla rūkas;

 

1813 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis. Pagrindinę upę pavadinau Makvario upe.

1817-18 m. Džonas Okslis plaukė Lachlano ir Makvario upėmis. 1828 m. Čarlzas Sturtas įrodė, kad Makvario upė baigiasi pelkėmis. Vėliau jis tyrinėjo Darlingo upę

Drėkinimas

Makvario upės teritorija yra reguliuojama vandentvarkos teritorija, kurioje yra privačios drėkinimo sistemos ir kelios valstybinės drėkinimo sistemos.

• Narromine - Trangie
• Budos ežerai
• Tenandra
• Trangie - Neįprasta apranga
• Nevertire
• Marthaguy

Potvynis

Makvario upė anksčiau buvo užliejama. Po didelių potvynių vanduo gali tekėti pro Makvario pelkes į Barvono-Darlingo upės sistemą aukščiau Brevarrinos.

Potvyniai

• 1867 m. potvyniai nuplovė pirmąjį Denisono tiltą Bathurste.
• 1955 m. Makvario upės ir kitų upių sistemų dideli potvyniai
• 1998 m. kilo didelis potvynis, kuris paveikė medvilnės ir daržovių auginimą.
• 2010 m. lapkritį ir gruodį po gausių kritulių visoje Rytų Australijoje buvo užtvindyta žemutinė Makvario upė.

Poilsis

Rekreacinė veikla populiari visoje upės atkarpoje, ypač bendruomenėse, pro kurias ji teka.

• Žvejyba - galima žvejoti šių rūšių gėlavandenes žuvis: marguosius upėtakius, karpius, šamus, auksaspalvius ešerius, Murray menkes, vaivorykštinius upėtakius, raudonpelekes žuvis, sidabrinius ešerius, upėtakines menkes ir šamus.
• Burrendongo ežeras - didelė užtvanka, labai populiari vandens sportui: slidinėjimui, vandens motociklams, buriavimui ir plaukiojimui valtimis.
• Parkai - Bathurst mieste, palei upės krantą, yra dviejų šimtmečių parkas, naudojamas iškyloms, renginiams ir pasivažinėjimams dviračiais.