Koordinatės: 44°04′ ŠIAURĖS PLATUMOS 12°34′ RYTŲ ILGUMOS / 44.067° ŠIAURĖS PLATUMOS 12.567° RYTŲ ILGUMOS / 44.067; 12.567
Marečija (lot. Ariminus) – Emilijos-Romanijos regiono upė, kuri teka į Adrijos jūrą ties Rimini miestu. Iš lotyniško pavadinimo Ariminus kilo ir paties Riminio vardas.
Vagoje ir vaga
Upė kyla Apeninuose ir teka daugiausia rytu-vakaru kryptimi link Adrijos jūros. Jos žema, lėta žemutinė vaga žymi it. Pianura Padana (Padanos lygumos) pabaigą, o kalnuotoje viršutinėje dalyje ji susiformuoja kaip siauras, akmenuotas upelis. Marečija yra svarbus kraštovaizdžio elementas perėmimo rungtyse tarp Apeninų ir lygumų.
Istorija ir kultūra
Marečija turi ilgą istoriją: upės varda pavadintas senovės Romos laivybos ir prekybos taškas Ariminum (dabartinis Rimini). Per Rimini stūkso keli istoriniai tiltai per upę; žymiausias iš jų – romėnų laikų tiltas, dažnai vadinamas Ponte di Tiberio (Tiberijaus tiltas), kuris mena miesto ir upės istorinius ryšius.
Ekologija ir naudojimas
Viršutinė upės dalis, teka per kalnuotas zonas, palaiko žuvų populiacijas, tokias kaip upėtakiai ir kitos šaltakraujės rūšys; žemupys – plataus profilio srovė su potvynių polinkiu, augalija ir paukščių buveinėmis prie žiočių. Žmonių veikla – vandens reguliavimas, melioracija, krantų tvirtinimas ir miestų plėtra – pakeitė kai kurias natūralias upės dalis, tačiau upė vis dar naudojama rekreacijai (žvejyba, pėsčiųjų takai) ir vietinei lauko žemės ūkio drėkinimo sistemai.
Vietovės ir rizikos
Marečija teka pro kelis miestelius ir priemiesčius prieš įtekėdama į jūrą ties Riminiu. Dėl lietaus periodų ir greito vandens sukrėtimo iš Apeninų upė gali patirti potvynius; todėl savivaldybės vykdo reguliarias krantų apsaugos ir valdymo priemones, kad sumažintų potvynių pavojų ir apsaugotų gyvenamąsias zonas.
Apibendrinant, Marečija yra nedidelė, bet reikšminga vietinė upė – ji jungia kalnų ir lygumų ekosistemas, formavo vietovės istoriją ir iki šiol yra svarbi gamtiniu, kultūriniu ir ekonominiu požiūriu.
.jpg)

