AlegsaOnline.com

MG 34 – Maschinengewehr 34: istorija, paskirtis ir techninės savybės

MG 34 (Maschinengewehr 34) – išsamus ginklo istorijos, paskirties ir techninių savybių vadovas: konstrukcija, amunicija, taktika ir vystymasis nuo 1934 m.

Autorius: Leandro Alegsa

14-09-2025

Maschinengewehr 34 (MG 34) buvo bendrosios paskirties kulkosvaidis, sukurtas ir gamintas nacistinėje Vokietijoje. Oficialiai jis priimtas į tarnybą 1934 m., o į dalinius pradėtas tiekti 1935 m. Šis kulkosvaidis šaudė 7,92 × 57 mm Mauser šoviniais ir ilgą laiką buvo vienas pažangiausių to laikmečio karinių automatinio ginklo sprendimų.

Istorija ir paskirtis

MG 34 buvo projektuotas kaip universalus ginklas, skirtas atlikti ir lengvojo, ir stacionaraus kulkosvaidžio funkcijas. Jis tapo ankstyvu bendrosios paskirties kulkosvaidžio (angl. general-purpose machine gun) pavyzdžiu: vieną ir tą patį pagrindinį pistoletą buvo galima greitai adaptuoti skirtingoms užduotims — nuo pėstininkų palaikymo iki ilgesnių šaudymo seansų ant trikojo.

Konstrukcija ir funkcionavimas

MG 34 išsiskyrė keliais svarbiais konstrukciniais sprendimais:

greitai keičiama siūlo (barel) sistema, leidusi pakeisti įkaitusį vamzdį lauko sąlygomis;
galimybė maitinti ginklą diržu arba tromblio tipo apkabomis — tai suteikė lankstumo tiek mobilioje kovoje, tiek pozicinėse operacijose;
didelis vienetinis tikslumas ir tvirtas užtaisos mechanizmas, užtikrinę patikimą veikimą įvairiomis sąlygomis;
galimybė naudoti kaip lengvąjį kulkosvaidį su pritvirtintu dviašmeniu (bipodu) arba kaip stacionarų ginklą ant trikojo su diržu.

Techninės savybės (apytikslės)

Kalibras: 7,92 × 57 mm Mauser
Automatinio šaudymo dažnis: apie 800–900 šūvių per minutę (ciklinis)
Svoris: apie 11–13 kg priklausomai nuo versijos ir įrangos
Ilgis: apie 1,2 m
Vamzdžio ilgis: apie 60–65 cm
Maitinimas: metalinių jungčių diržas arba būgninis/ tromblio tipo apkabas (pvz., 50 arba 75 šovinių variantai)
Taikikliai: atviri mechaniniai taikikliai, galimos optinės pritaikymo galimybės ant stovų
Efektyvus šaudymo nuotolis: efektyviai veikė iki maždaug 800–1000 m (priklausomai nuo režimo ir tvirtinimo; ant trikojo — didesnis)

Naudojimo režimai ir variantai

Kulkovaisiui buvo būdingas daugiafunkcis naudojimas:

su dviašmeniu — kaip mobiliuoju pėstininkų paramos ginklu;
ant trikojo — kaip pozicinis šaudymo įrenginys, dažnai tiekiamas ilgesniam automatiniam šaudymui ir tiesioginiam ugnies palaikymui;
specializuotos versijos – tankų ir kovinių transporterių montavimui bei antiaircraft pritaikymui.

Tarnyba ir palikimas

MG 34 per Antrąjį pasaulinį karą buvo plačiai naudojamas Vokietijos kariuomenėje ir tapo pagrindiniu pėstininkų palaikymo ginklu iki tol, kol į masinę gamybą pradėtas diegti paprastesnis ir greičiau gaminamas MG 42. MG 34 konstrukcija buvo techniškai pažangi, bet gamyboje reikalavo daug tikslių apdirbimų ir laiko. Dėl to vėlesnis MG 42, turėjęs didesnį šaudymo dažnį ir pigesnę masinės gamybos konstrukciją, išstūmė MG 34 dalyje vaidmenų.

Po karo MG 34 liko populiarus tarp užfiksuotų ir perduotų ginklų vartotojų — daugelis valstybių ir kitų jėgų naudojo likučius, o pats ginklas turėjo reikšmės šiuolaikinių kulkosvaidžių projektavimui, ypač idėjomis apie universalią panaudą ir greitą vamzdžio keitimą.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai: aukštas tikslumas, patikimumas, universalumas (lengvas/stacionarus režimas), greitas vamzdžio keitimas;
Trūkumai: sudėtinga ir brangi gamyba, techninės priežiūros reikalavimai, palyginus mažesnis masinės gamybos efektyvumas nei vėlesniems modeliams (pvz., MG 42).

Apibendrinant, Maschinengewehr 34 buvo reikšmingas šiuolaikinio kulkosvaidžio raidos etapas: jis parodė, kaip vienu pagrindiniu mechanizmu galima pasiekti kelias kovines funkcijas, o jo sprendimai darė įtaką tolimesniam automatinio ginklo dizainui visame pasaulyje.

Istorija

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje MG 34 buvo naudojamas kaip pagrindinis Vokietijos kulkosvaidis. Jis išliko pagrindiniu tankų ir priešlėktuviniu kulkosvaidžiu. Jį turėjo pakeisti MG 42. Tačiau MG 42 nebuvo pakankamai. Vokietijos ginkluotosios pajėgos vis dar norėjo, kad MG 34 būtų gaminamas. Jis buvo gaminamas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. Tačiau Vokietijos ginkluotosios pajėgos norėjo daugiau MG 34, nei buvo galima pagaminti.

MG 34 sukūrė "Mauser Werke". Jis buvo sukurtas pagal 1930 m. Solothurn (MG 30). "Solothurn" sukūrė "Rheinmetall". Jis buvo pradėtas naudoti Šveicarijoje.

"MG 34" buvo pradėtas gaminti iš karto. Jį naudojo visos Vokietijos ginkluotosios pajėgos ir net policija. Kai jis buvo pradėtas naudoti, tai buvo pirmasis bendrosios paskirties kulkosvaidis. Tačiau MG 34 gamyba užtruko ilgai, jis buvo brangus ir sudėtingas. Vokiečiai galiausiai naudojo ginklą, kurio negalėjo sau leisti. Tačiau kadangi jo reikėjo labai daug, jis vis tiek buvo gaminamas.

Kai kurie Kinijos nacionalistinėms pajėgoms perduoti MG 34 buvo naudojami ir Antrojo pasaulinio karo, ir Kinijos pilietinio karo metu.

Vokiečių kareiviai su kulkosvaidžiu MG 34 Prancūzijoje, 1944 m.

Charakteristikos

MG 34 galėjo naudoti 7,9 mm kalibro šovinius tiek iš dėtuvių, tiek iš diržų.

MG 34 vamzdis suprojektuotas taip, kad jį būtų galima greitai pakeisti, kad pistoletas išliktų vėsus. Gerai apmokytam šauliams pakeisti vamzdį užtrukdavo vos kelias sekundes. Tačiau keičiant vamzdį buvo labai karšta. Statinę keičiantis šaulys turėjo dėvėti asbestinę pirštinę, kad apsaugotų rankas, kol keitė statinę.

MG 34 turėjo specialų nuleistuką. Jis buvo padalytas į dvi dalis. Juo buvo galima pasirinkti ugnį. Paspaudus viršutinę nuleistuko dalį, šaudymas buvo pusiau automatinis. Laikant nuspaustą apatinę nuleistuko dalį, šaudoma visiškai automatiškai.

Kai MG 34 buvo naudojamas kaip lengvasis kulkosvaidis, jis buvo naudojamas su dviašmeniu kotu. Su dviašmeniu jis svėrė tik 11,5 kg (25,4 lb).

MG 34 lengvai lūžo, jei buvo naudojamas purve ar dulkėse.

MG 34 galėjo nešiotis pėstininkų būrys ir šaudyti iš dviašmenės atramos. Jį taip pat buvo galima uždėti ant trikojo ir šaudyti ilgą laiką. Jį atvėsindavo oras.

Skirtingų rūšių MG 34

MG 34/41(MG 34S)

MG 34/41 buvo priešlėktuvinis MG 34. Jis galėjo šaudyti tik visiškai automatiškai. MG 34/41 vamzdžio ilgis - 560 mm (22 coliai).

MG 34 Panzerlauf

Antrojo pasaulinio karo metais MG 34 Panzerlauf buvo standartinis tankų kulkosvaidis. Kad būtų galima jį naudoti tanke, MG 34 vamzdis buvo padengtas šarvu ir nuimtas užtaisas.

MG 81

MG 81 kulkosvaidis buvo sukurtas MG 34 pagrindu. MG 81 buvo naudojamas lėktuvuose. Šaudmenis jis gaudavo iš diržo ir šaudė 7,9 mm kalibro šoviniais. MG 34 niekada nebuvo pagaminta tiek, kad jo naudotojai būtų laimingi. Nors MG 81 buvo daug geresnis už prieš tai naudotus MG 15 ir MG 17, jie vis tiek buvo naudojami iki pat karo pabaigos.

Vokietijos "Großdeutschland" pulko kariai naudoja MG 34 ant trikojo.

Vokiečių kareivis šaudo iš kulkosvaidžio MG 34 Rusijoje, 1942 m.

Susiję puslapiai

MG 42

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra MG 34?

A: MG 34 yra nacistinėje Vokietijoje sukurtas bendrosios paskirties kulkosvaidis.

K.: Kada MG 34 buvo pagamintas ir pripažintas pirmą kartą?

A: MG 34 pirmą kartą buvo pagamintas ir priimtas 1934 m.

K.: Kada kariams pirmą kartą buvo duotas MG 34?

A: Pirmą kartą kariams MG 34 buvo duotas 1935 m.

K.: Kokiais šoviniais šaudo MG 34?

A: MG 34 šaudo 7,92 x 57 mm mauzerio šoviniu.

K: Kaip buvo sukurtas MG 34?

A: MG 34 buvo sukurtas kaip lengvasis kulkosvaidis, tačiau galėjo būti naudojamas ir kitiems tikslams.

K: Kuo skiriasi MG 34 naudojimas su dviašmeniu stovu nuo trikojo?

A: Naudojant su dviašmeniu, MG 34 yra lengvasis kulkosvaidis ir dažniausiai naudojamas pėstininkų paramai. Naudojamas su trikoju, jis yra diržinis ir gali būti naudojamas kitiems tikslams.

K: Kas pakeitė MG 34?

A: MG 42 ilgainiui pakeitė MG 34.