Michel Foucault
Michelis Foucault (1926 m. spalio 15 d. - 1984 m. birželio 25 d.) - prancūzų filosofas ir istorikas. Jis rašė daugeliu temų ir padarė įtaką daugeliui kitų mąstytojų.
Foucault tyrinėjo tokias institucijas kaip psichiatrijos skyriai, ligoninės, mokyklos ir kalėjimai, siekdamas išsiaiškinti, kaip jos veikia jose gyvenančius žmones. Jis buvo gėjus. Jis taip pat studijavo seksualumo istoriją, o vėliau rašė apie homoseksualumą.
Jis dažnai vadinamas postmodernistiniu arba poststruktūralistiniu filosofu. Kai kurie filosofai teigia, kad kai kurioms jo idėjoms įtakos turėjo egzistencializmas. Tačiau Foucault atmetė visas šias etiketes.
Ankstyvasis gyvenimas
Foucault gimė 1926 m. Puatjė, Prancūzijoje. Jo tėvas Paulis Foucault buvo chirurgas. Jis mokėsi jėzuitų koledže "Saint-Stanislas". Po Antrojo pasaulinio karo P. Foucault studijavo Aukštojoje norminėje mokykloje. Studijuodamas universitete jis susirgo depresija ir bandė nusižudyti.
Foucault labai susidomėjo psichologija. Jis baigė filosofijos ir psichologijos studijas. 1950-1953 m. Foucault įstojo į Prancūzijos komunistų partiją. Jis išstojo iš Komunistų partijos, nes liūdėjo dėl visų žmonių, kuriuos Stalinas žudė Sovietų Sąjungoje.
Universiteto profesorius
Šeštojo dešimtmečio pradžioje jis dėstė Normaliojoje mokykloje. Vėliau pradėjo dėstyti psichologiją Lilio universitete. 1954 m. Foucault išleido savo pirmąją knygą Maladie mentale et personnalité. Šeštojo dešimtmečio viduryje jis dirbo Varšuvos universitete ir Hamburgo universitete.
1960 m. grįžo į Prancūziją ir tapo filosofijos profesoriumi Klermono-Ferano universitete. Šeštojo dešimtmečio viduryje Foucault su mylimąja persikėlė į Tunisą (Šiaurės Afrikoje) ir įsidarbino dėstytoju Tuniso universitete. 1966 m. jis išleido knygą Les Mots et les choses (Daiktų tvarka), kuri buvo labai populiari. 1968 m. jis grįžo į Prancūziją, kur išleido knygą L'archéologie du savir (Žinių archeologija).
Septintojo dešimtmečio pabaigoje, po didžiulių studentų protestų ir riaušių Prancūzijoje, Prancūzijos vyriausybė įsteigė naują eksperimentinį universitetą Vinsene. Foucault tapo pirmuoju jo filosofijos katedros vedėju. Foucault prisijungė prie studentų, užėmusių administracijos pastatus ir kovojusių su policija.
1970 m. Foucault tapo Prancūzijos koledžo Mąstymo sistemų istorijos profesoriumi. Jo politinis dalyvavimas tapo dar aktyvesnis. Jo meilužis Defertas prisijungė prie ultramaoistinės Proletarinės gaučės (Gauche Proletarienne, GP). Tuomet Foucault parašė knygą Surveiller et Punir ("Drausminti ir bausti") apie kalėjimus ir mokyklas.
Paskutiniai metai
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Foucault rašė knygas apie seksualumo istoriją. Foucault pradėjo daugiau laiko praleisti Jungtinėse Valstijose, Bafalo universitete. 1978 m. Foucault keliavo po Iraną, kad paremtų naują revoliucinę islamo vyriausybę. 1984 m. birželio 26 d. Paryžiuje Foucault mirė nuo AIDS sukeltos ligos.
Išversti raštai
Pagrindiniai į anglų kalbą išversti Foucault raštų rinkiniai yra šie:
- Kalba, priešpriešinė atmintis, praktika, kurią redagavo Donaldas F. Bouchardas (1977)
- Galia/žinios, kurią redagavo Colinas Gordonas (1980)
- The Foucault Reader, redagavo Paul Rabinow (1984)
- Politics, Philosophy, Culture, edited by Lawrence D. Kritzman (1988)
- Foucault gyvai (2-asis leidimas), redagavo Sylvère Lotringer (1996)
- Tiesos politika, redagavo Sylvère Lotringer (1997)
- Etika : subjektyvumas ir tiesa (Essential Works Vol. 1), redagavo Paul Rabinow (1997)
- Estetika, metodas, epistemologija (Essential Works Vol.2), redagavo James D. Faubion (1998)
- Power (Essential Works Vol. 3), redagavo James D. Faubion (2000)
- The Essential Foucault, redagavo Paul Rabinow ir Nikolas Rose (2003)
