Nodosaurai (Nodosauridae): apibrėžimas, anatomija ir paplitimas

Nodosauridae - ankilosaurų dinozaurų šeima, gyvenanti nuo viršutinės juros iki viršutinės kreidos sluoksniuose dabartinėje Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Antarktidoje ir Europoje. Tai ankilosaurų šeima, neturinti klubo formos uodegos. Jų galvą ir pečius dažnai saugo smaigaliai.

Visi nodozaurai, kaip ir kiti ankilozaurai, yra vidutinio dydžio arba dideli, sunkiai sudėti keturkojai žolėdžiai dinozaurai, turintys mažus dantytus dantis ir eilę osteodermų (tam tikros rūšies šarvų) ant dorsolateralinio (viršutinio ir šoninio) kūno paviršiaus.

Anatomija ir išskirtinės savybės

Nodosauridai pasižymi tvirta, žemo profilio kūno konfigūracija, plačia krūtine ir trumpomis, tačiau stipriomis galūnėmis, pritaikytomis ne greitam bėgimui, o stabilumui ir sunkiai apkrovai. Juos nuo kitų ankilosaurų grupių dažniausiai skiria:

• Uodega be klubo — priešingai nei ankilosauridai, nodosauridai neturėjo išvystytos uodegos „klubo“ (clubuotos uodegos kovai).
• Smaigaliai ir ilgos plokštelės — ant nugaros, šonų ir pečių dažnai būdavo išsidėstę aštrūs osteodermų smaigaliai arba plokštelės.
• Osteodermos — smulkios kaulinės plokštelės (osteodermų mozaika arba didesnės plokštės) dengė kūną ir formavo tvirtą šarvą; kai kuriose rūšyse buvo ir „sudėtinės“ plokštės virš dubens (sacral shield).
• Galvos forma — galva paprastai siauresnė ir mažiau plokščia nei kai kurių ankilosauridų; žandikauliai nebuvo pritaikyti smulkiam kapojimui, bet prie žolėdžio mitybos.

Dydis ir fiziologija

Nodosauridai svyravo nuo kelių metrų ilgio iki vidutinio dydžio, dauguma rūšių siekė 3–6 m ilgio. Kai kurios atskiros rūšys galėjo pasiekti apie 6 m ar daugiau. Kūno sudėjimas buvo sunkus — stiprūs raumenys ir storas šarvas sudarė didelę masę. Maži dantys ir užapvalintas snapas rodė, kad jie šienavo ir skobė augaliją; skrandyje galėjo laikyti fermentacines žarnyno mases, padedančias virškinti ląstelieną.

Mityba ir elgsena

Nodosauridai buvo žolėdžiai, maitinęsi žemės ir vidutinio aukščio augalija: paparčiais, žemu krūmynais, lapais ir galbūt kai kuriomis uolienomis ar grybais. Jų mažesni, dantyti dantys sugerdavo augalų minkštą dalį, o tvirtas snapas leido nupjauti stiebus. Nors tiesioginių elgsenos įrodymų nėra daug, kai kurie fosilijų radiniai leidžia manyti, kad jie gyveno pavieniui arba nedidelėmis grupėmis; jų masyvus šarvas ir smaigaliai buvo pagrindinė gynyba nuo plėšrūnų.

Gynybinės savybės

Pagrindinė nodosauridų apsauga buvo kaulinės plokštelės ir smaigaliai, nukreipti į šonus ar aukštyn, kad atgrasytų užpuoliką. Dėl žemo profilio ir tvirtos kūno struktūros jie galėjo stovėti nejudėdami, siūlydami mažai atvirų vietų plėšrūnui. Kai kurios rūšys turėjo išskirtines pečių srities smaigales, kurios galėjo sužeisti užpuoliką arba veikti kaip vizualinis signalas.

Rūšys ir pavyzdžiai

Tarp žinomų nodosauridų yra tokios gentys kaip Nodosaurus, Edmontonia, Borealopelta, Antarctopelta ir kitos. Kai kurios gentys yra gerai išsaugotos ir leidžia tyrėjams rekonstrutuoti odos tekstūrą ir šarvų išsidėstymą; pavyzdžiui, išlaikyta Borealopelta oda atskleidė net spalvotumo modelius (kryptingą apšvietimo kontrastą), kas parodo, kad spalvinimas galėjo atlikti apsauginę arba kamufliažinę funkciją.

Geologinis laikas ir paplitimas

Nodosauridai randami nuo viršutinės juros iki viršutinės kreidos periodų. Fosilijos aptiktos įvairiose pasaulio vietose — Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Antarktidoje ir Europoje — tai rodo plačią grupės paplitimo zoną paleogeografiniu laikotarpiu. Dažniausiai jų liekanos aptinkamos nuosėdiniuose baseinuose, buvusiose upių lygumose, deltinėse ir pakrančių aplinkose.

Fosilinis įrašas ir tyrimai

Fosiliniai nodosauridų radiniai kartais yra labai gerai išsaugoti, įskaitant osteodermus, kaulus ir net odos liekanas. Tokių radinių analizė leidžia suprasti ne tik jų morfologiją, bet ir ekofiziologines savybes (pvz., termoreguliaciją, mitybą). Sistematiniai tyrimai padeda aiškinti santykius tarp nodozaurų ir kitų ankilosaurų — pastaruoju metu genominių duomenų trūkumas verčia remtis morfologinėmis savybėmis ir iškastiniais duomenimis.

Išvados

Nodosauridai buvo gerai apginkluoti, lėti, bet gerai apsaugoti žolėdžiai dinozaurai, svarbūs kreidos ir vėlyvosios juros ekosistemoms. Jų šarvai, smaigaliai ir kartais išlikusi oda suteikia vertingos informacijos apie evoliucinius prisitaikymus ir paleoekologiją. Tolimesni radiniai ir modernios analizės padės dar tiksliau atskleisti jų elgseną, vidaus fiziologiją ir taksonominę įvairovę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Nodosauridae?

K: Kur galima rasti Nodosauridae?

K: Ar Nodosauridae yra žolėdžiai, ar mėsėdžiai?

K: Kaip Nodosauridae apsisaugo?

K: Kokio dydžio yra Nodosauridae?

K: Kokius dantis turi Nodosauridae?

K: Kokią funkciją atlieka Nodosauridae kūno nugariniuose šoniniuose paviršiuose esantys osteodermai?

Paieška pagal raidę