2019 m. Paryžiaus Notre-Dame gaisras: įvykiai, žala ir atstatymas

2019 m. Paryžiaus Notre‑Dame gaisras: išsamus įvykių kronika, žalos vertinimas ir atstatymo eiga — faktai, nuotraukos ir naujausia informacija apie katedrą.

2019 m. balandžio 15 d. apie 18.50 val. vietos laiku Paryžiaus Notre Dame de Paris bažnyčioje kilo gaisras. Notre Dame yra Paryžiaus Romos katalikų katedra. Ji yra miesto centre. Dėl gaisro įgriuvo stogas ir pagrindinis bokštas. Pastato skliautuotos akmeninės lubos sulaikė griūvantį degantį stogą, taip išvengdamos didesnės žalos interjerui.

Įvykio eiga ir gesinimo darbai

Gaisras prasidėjo vakare, kai pastate vyko renovacijos darbai. Per kelias valandas liepsnos apėmė medinę stogo konstrukciją (vadinamąją „mišką“), o XIX a. restauracijos metu pastatyta spygliuota viršūnė (spire) sugriuvo. Apie 23:00 vietos laiku Paryžiaus ugniagesių gelbėtojų atstovas spaudai sakė, kad statinį tikriausiai pavyks išgelbėti. Tai apima ir šiaurinį bokštą; kartais buvo baiminamasi, kad nukentės ir šiaurinis bokštas.

Gaisrą gesinti padėjo daugiau kaip 400 žmonių. Jie naudojo 18 specialiai pagamintų gaisrinių žarnų, kad užlietų liepsnas vandeniu. Du policijos pareigūnai buvo sužeisti, o vienas ugniagesys buvo sunkiai sužeistas ir gydomas netoliese esančioje ligoninėje.

Žala pastatui ir meno vertybėms

• Struktūrinė žala: nugriauta dalis medinio stogo ir sugriuvo XIX a. spire, stipriai apdegė dvišlaitė stogo konstrukcija; akmeninės skliautuotos lubos išgelbėjo pagrindinį navos interjerą nuo visiško sugriovimo.
• Interjeras ir meno kūriniai: daugelis vertingų relikvijų, meno kūrinių ir šventinių daiktų buvo evakuoti arba išgelbėti; tačiau dalis vitražų ir kitų elementų patyrė dūmų, vandens ir cheminio valymo žalą.
• Didysis vargonas: pagrindinis katedros vargonas išliko stovintis, tačiau buvo veikiamas vandens ir dūmų — vėlesni restauracijos darbai buvo būtini.

Išgelbėtos relikvijos ir meno vertybės

Tarp išgelbėtų objektų buvo Kryžiaus vainikas (Kryžiaus vainiko relikvija) — tradiciškai siejama su Kristaus vainiku, taip pat Šv. Luiso (karaliaus Lujui IX) tunika ir kitos relikvijos. Daug paveikslų, skulptūrų ir liturginių indų buvo išnešti arba saugiai perkelti į saugias vietas prieš gaisro plitimą į navą.

Tyrimas dėl gaisro priežasčių

Pradiniame etape buvo atliekamas intensyvus tyrimas. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad gaisras greičiausiai kilo netyčia — sąsajos su renovacijos ir restauracijos darbais ant stogo buvo tiriamos. Vienos iš svarstytų galimybių buvo elektrinis trumpas jungimas ar žmonių neatsargumas renovacijos metu. Vėlesnės ekspertizės ir teisminės procedūros tiek techniniais, tiek administraciniais aspektais aiškino konkrečias priežastis ir atsakomybę.

Atstatymas, finansavimas ir tarptautinė parama

Po gaisro Prancūzijos vyriausybė ir privačios organizacijos inicijavo plataus masto atstatymo planus. Nacionalinis ir tarptautinis atsakas buvo spartus: verslininkai, korporacijos ir privačios aukos pažadėjo dideles lėšas. Buvo pranešta apie reikšmingas donorystes ir pažadus finansuoti restauraciją, o valstybinis koordinavimas užtikrino, kad atstatymo darbai būtų profesionalūs ir atitiktų kultūros paveldo reikalavimus.

Prancūzijos vadovybė paskelbė ambicingą tikslą atstatyti katedrą per artimiausius kelerius metus, kartu užtikrinant, kad darbai vyktų pagal paveldosaugos principus. Atstatymo etapai apėmė medinės konstrukcijos atkūrimą, skliautų ir vitražų restauraciją, vargonų remontą bei specializuotas pastato apsaugos sistemas.

Pasaulinė ir kultūrinė reakcija

Gaisras sukėlė pasaulinį sukrėtimą: Notre-Dame yra pasaulinės reikšmės kultūros paminklas, UNESCO Pasaulio paveldo dalis, ir simbolis ne tik Paryžiui, bet ir Europos kultūrinei atminčiai. Po įvykio vyko gausios humanitarinės, kultūrinės ir mokslo bendruomenių diskusijos apie paveldosaugos strategijas, degios medinės konstrukcijos išsaugojimą ir būdus apsaugoti svarbius istorinius pastatus nuo panašių nelaimių ateityje.

Ilgalaikės pasekmės ir dabartinė situacija

Nors pati katedra išliko — išvengta visiško sugriovimo — gaisras atvėrė sudėtingą atstatymo, konservavimo ir interpretavimo etapą. Restauracijos darbai reikalauja derinimo tarp istorinės autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių saugumo reikalavimų. Viešoji diskusija apie atstatymo metodus, finansavimą ir ateities naudojimą išlieka aktyvi, o katedros atkūrimo projektai tęsiami pagal ekspertų rekomendacijas ir valstybės priežiūrą.

Paieška pagal raidę