Ofiolitas
Ofiolitas - tai Žemės vandenynų plutos ir po ja esančios viršutinės mantijos dalis, kuri buvo iškelta ir atidengta virš jūros lygio. Ofiolitus sudarančios uolienos yra pakitusios bazalto formos. Šios uolienos dažnai būna žalios spalvos.
Jie aptinkami kalnų juostose, pavyzdžiui, Alpėse arba Himalajuose. Jie rodo, kur buvę vandenynų baseinai buvo suardyti subdukcijos. Tai buvo vienas iš plokščių tektonikos atradimų. Ofiolitai visuomet vaidino pagrindinį vaidmenį plokščių tektonikos teorijoje ir aiškinant senovines kalnų juostas.
Ofiolitinis serpentinitas iš Austrijos, kilęs iš proterozojaus - ankstyvojo paleozojaus viršutinės mantijos. Ši peridotito uoliena vėliau buvo metamopozuota kalnų grandinėse
Ofiolito skerspjūvis
Stratigrafija ir apibrėžimas
Ofiolitų stratigrafinė seka susidaro dėl litosferos formavimosi procesų vandenyno vidurio keterose:
- Nuosėdos: dumblas (juodieji skalūnai) ir kreidos, susiformavusios po žemės plutos susidarymo.
- Ekstruzinė seka: bazaltinės "pagalvinės lavos" rodo magmos ir jūros vandens sąlytį.
- Vertikalios, lygiagrečios dykros maitina aukščiau esančias lavas.
- Gabro iš mineralų, nusėdusių iš magmos kameros.
- Peridotitas: mantijos uolienų mineralai, įkaitę ir suslėgti orogenezės (kalnų statybos) metu.
Idealizuota ofiolito stratigrafinė seka
Žymūs ofiolitai
- Kalifornijos pakrantės juostoje nuo Santa Barbaros iki San Francisko apygardų, Kalifornija.
- Omane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, plačiai laikomas vienu geriausiai atidengtų ofiolitų sekų
- 1997 m. Makvario sala Tasmanijoje (Australija) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip vienintelis žinomas besiformuojančio ir šiuo metu pirminėje geologinėje aplinkoje esančio ofiolitinio komplekso pavyzdys.
- Gros Morne nacionaliniame parke, Niufaundlende, 1987 m. paskelbtame UNESCO pasaulio paveldo vietove dėl puikiai atidengtos ištisinės ofiolitų stratigrafinės sekos.
