Opidumas
Oppidum (daugiskaita oppida) - lotyniškas žodis, reiškiantis pagrindinę gyvenvietę bet kurioje senovės Romos administracinėje teritorijoje. Žodis kilęs iš ob-pedum - "uždara erdvė". Šis savo ruožtu galėjo kilti iš protoindoeuropiečių žodžio *pedóm-, reiškiančio "užimtą erdvę" arba "pėdsaką".
Julijus Cezaris didesnes keltų geležies amžiaus gyvenvietes, kurias rado Galijoje, vadino oppida. Dabar šis žodis vartojamas apibūdinti dideliems ikikariniams miestams, kurie buvo visoje Vakarų ir Vidurio Europoje. Daugelis oppidų išaugo iš piliakalnių, tačiau ne visos jos atliko svarbų gynybinį vaidmenį. Pagrindiniai oppidų bruožai:
- suplanuotas sienų ir vartų statymas
- erdvus išplanavimas
- apylinkės vaizdas.
Oppidos plėtra buvo svarbus žingsnis Europos urbanizacijos procese. Tai buvo pirmosios didelės gyvenvietės į šiaurę nuo Viduržemio jūros, kurias galima vadinti miestais. Cezaris nurodė, kad kiekviena Galijos gentis turėjo po keletą oppidų, tačiau jos visos nebuvo vienodai svarbios. Tai rodo, kad egzistavo tam tikra hierarchija.
Užkariautose žemėse romėnai perėmė oppidą, kad administruotų imperiją, ir daugelis jų tapo pilnaverčiais romėnų miestais. Tai dažnai reiškė, kad jų vieta iš kalvos viršūnės buvo pakeista į lygumą.
Vienas iš geriausiai išlikusių oppidų yra Enserune, Prancūzijoje. Ji buvo nepertraukiamai apgyvendinta nuo VI a. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. Kitos oppidės dabar palaidotos po dideliais miestais, pavyzdžiui, Vindobona, kurią dengia Viena.
Oppidumo liekanos d'Entremonte 1
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra oppidumas?
A: Oppidumas - tai didelė įtvirtinta geležies amžiaus gyvenvietė.
K: Kada dažniausiai buvo naudojami oppidai?
A: Oppidai dažniausiai buvo naudojami II ir I a. pr. m. e. ir buvo naudojami tol, kol romėnai užkariavo Pietų ir Vakarų Europą. Germanijoje, į šiaurę nuo Dunojaus ir Reino upių, jos tebebuvo naudojamos ir I mūsų eros amžiuje.
Klausimas: Kokie yra pagrindiniai oppidumo bruožai?
A: Pagrindiniai oppidumo bruožai yra planinis pastatas su sienomis ir vartais, erdvus išplanavimas ir vaizdas į apylinkes.
K: Kaip jų plėtra prisidėjo prie Europos urbanizacijos?
A.: Opidų plėtra buvo svarbus žingsnis urbanizuojant Europą, nes tai buvo vienos pirmųjų didelių gyvenviečių į šiaurę nuo Viduržemio jūros, kurias galima vadinti miestais.
K: Ar visos oppidos atliko gynybinį vaidmenį?
Atsakymas: Ne, ne visos oppidos turėjo svarbų gynybinį vaidmenį; kai kurios išaugo iš piliakalnių, bet ne visos turėjo gynybinę paskirtį.
K: Ar tarp jų buvo kokia nors hierarchija?
A: Julijus Cezaris teigė, kad kiekviena gentis turėjo keletą skirtingų oppidų tipų, o tai rodo, kad tarp jų galėjo būti tam tikra hierarchija.
K: Ar yra išlikusių gerai išsilaikiusių pavyzdžių?
A: Taip, vienas iš išlikusių pavyzdžių yra Enserune, Prancūzijoje, kuris buvo nepertraukiamai užimtas nuo VI a. pr. m. e. iki I mūsų eros amžiaus. Kiti pavyzdžiai dabar palaidoti po dideliais miestais, pavyzdžiui, po Vindobona, kurią dengia Viena.