Pandžnado upė

Intakai

• Čenabo upė - Čenabo upė (pendžabų kalba: ਚਨਾਬ, sanskrito kalba: Canāb, urdu: چناب, pažodžiui: "Mėnulio(Čan) چن upė(aab)") آب susilieja Čandros ir Bhagos upės ties Tandi, aukštutiniuose Himalajuose, Lahulo ir Spiti apygardoje, Himačal Pradešo rajone, Indijos Respublikoje. Aukštupyje dar vadinama Čandrabhaga. Teka per Džamu ir Kašmyro regioną į Pandžabo lygumas, sudarydama ribą tarp Rečnos ir Džečo tarpupių (persų kalba - Doabs). Prie Trimmu تریمو prisijungia Dželumo upė, o paskui - Ravio upė Ahmadpur Siyaal احمدپورسیال. Paskui prie Uch Šarifo ji susijungia su Sutledžo upe ir sudaro Pandžnadą arba "Penkias upes", penktoji - Beaso upė, kuri jungiasi su Satludžiu netoli Ferozepuro, Indijoje. Čenabas įteka į Indą ties Mitankotu. Bendras Čenabo ilgis yra apie 960 km. Čenabo vandenys Pakistanui skiriami pagal Indo vandenų sutartį.
• Dželumo upė arba Dželumo upė (pendžabų kalba: ਜੇਹਲਮ, pendžabų kalba: دریاۓ جہلم) - didžiausia ir labiausiai į vakarus nutolusi iš penkių Pandžabo upių, tekanti per Dželumo rajoną. Tai Indo upės intakas, kurio bendras ilgis - apie 480 mylių (774 km). Dželumo upė išteka iš Verinago šaltinio, esančio Pir Pandžalo papėdėje, pietrytinėje Kašmyro slėnio dalyje. Prieš įtekėdama į Pakistaną iš Indijos kontroliuojamo Kašmyro, ji teka pro Šrinagarą ir Vularo ežerą, o paskui giliu siauru tarpekliu įteka į Pakistaną. Netoli Muzaffarabado į ją įteka Kišengangos Neelumo upė, didžiausias Dželumo intakas, taip pat kitas didžiausias intakas - Kunharo upė Kaghano slėnyje. Taip pat jungiasi su Pakistanu ir Pakistano administruojamu Kašmyru Kohalos tiltu į rytus nuo Circle Bakote. Toliau į ją įteka Puončo upė ir įteka į Manglos rezervuarą Mirpuro rajone. Dželumas į Pendžabą įteka Dželumo rajone. Iš ten teka Pakistano Pandžabo lygumomis ir sudaro ribą tarp Čadžo ir Sindo Sagaro doabų. Susilieja su Čenabu ties Trimmu Džango rajone. Čenabas susijungia su Sutledžu ir sudaro Pandžnado upę, kuri ties Mitankotu įteka į Indo upę.
• Kunharo upė (urdu: دریائے کنہار) yra Chaiber Pachtunchvoje, Pakistane. Pagrindinis upės ištakos šaltinis - Lulusaro ežeras, esantis beveik 48 km nuo Narano slėnio. Upę maitina Malka Parbato ir Makros viršukalnės ledynai bei Saiful Muluko ežero vandenys. Kunharas teka per visą Kaghano slėnį per Džalkhandą, Naraną, Kaghaną, Džaredą, Parasą ir Balakotą ir įteka į Dželumoupę. Kunharo upės upėtakiai laikomi geriausiais visame Indijos subkontinente.
• Pahalagamo apylinkėse esanti Liddaro upė išteka iš Pandžtarnio vandenų. Kitas upelis teka iš Kolahai ledyno šlaitų, o trečias - iš Šišnago šaltinio. Upė vadinama Liddaro vardu ir teka į pietvakarius, įteka į Džheliumo upę už kelių mylių į šiaurę nuo Islamabadomiesto.
• Neelumo upė (urdu: دریائے نیلم) - upė Kašmyre.
• Puončo upė išteka vakarinėje Pir Pandžalo kalnagūbrio papėdėje, Neel-Kanth Gali ir Jamian Gali vietovėse. Šioje vietovėje ji vadinama Siranu. Teka į šiaurės vakarus. Į ją įteka upelis, tekantis iš Mandžio, o į vakarus nuo Poončo miesto į ją įteka kitas upelis, vadinamas Betaaru. Pasisuka į pietus ir išplaukdamas iš Poončo slėnio į jį įteka kitas upelis, vadinamas Suvanu. Iš pradžių teka į pietus ir įteka į Manglos ežerą netoli Chomukh. Prie šios upės krantų įsikūrę Poončo, Sehros, Tata Pani ir Kotlio miestai.
• Pohru upė susidaro iš daugybės mažesnių upelių, kurie susidaro Kašmyro slėnio šiaurinio pakraščio kalnuotuose šlaituose. Ties Mughalpura Pohru įteka į kitą upelį, vadinamą Lolab. Nuo šios vietos pasukęs į pietus, jis įteka į Dželumo upę ties Dob-Gao, už 3 mylių nuo Soporo.
• Sindo upelis išteka iš Zojilos perėjos šlaitų ir teka į pietvakarius, prie jo prisijungia kitas upelis, tekantis iš Dačhen-Paros. Tekėdamas į pietus ir kirsdamas Sindo slėnį, netoli Šadipuros jis įteka į Dželumo upę.
• Sandrano upė susiformuoja netoli Nandmargo perėjos pietrytinėje Kašmyro slėnio dalyje ir, tekėdama į šiaurės vakarus, įteka į Dželumo upę kartu su Arapato upe ir Brengi upe netoli Islamabado miesto. Nuo šios vietos žemupyje Dželumo upė virsta visaverte upe.
• Sang-e-Sufaid Kol upelis - Doodh Gangos upelis gimsta dešiniajame Pir Pandžalo kalnagūbrio šlaite. Kašmyro musulmonai šias vietoves vadina Sang-e-Sufaid Kol. Tekėdamas šiaurės rytų kryptimi, jis įteka į Pandžabo (Pakistanas) lygumas už kelių mylių nuo Cherar Sherifo ir pasuka į šiaurę. Teka netoli Batmalu ir Čhatabalo, o ties Safakadalu įteka į Dželumo upę.
• Višau upė išteka iš Kosarnago šaltinio, kuris susidaro netoli Pir Pandžalo pietvakarinėje Kašmyro slėnio dalyje. Ji teka į šiaurę, o iš dešiniojo kranto į ją įsilieja kitas upelis, vadinamas Čitti Nadi. Šioje vietoje susidaro garsusis Ahrabal krioklys. Įtekėjusi į lygumas ir sujungta su kitu upeliu Rambi-Aar, ji įteka į Dželumo upę Bidžbiharos šiaurėje. Rambi-Aarą sudaro dviejų ežerų Nandan Sar ir Bhagsar vanduo.
• Manawar Tavi upė - šis upelis išteka iš Thana-Mandi rajono Radžūrio šiaurėje. Teka į pietus per Radžūrį, Čingusą ir Naušerą, įteka į Pandžabą (Pakistanas) ties Manavaru ir netoli Maralos įteka į Čenabo upę.
• Ravis (sanskrito kalba: रवि, pendžabų kalba: ਰਾਵੀ, urdu kalba: راوی) - upė Indijos Kašmyre ir Pakistane. Tai viena iš penkių upių, suteikusių Pandžabo pavadinimą. Vedų laikais indai Ravį vadino Parušani arba Iravati, o senovės graikai - Hidraotes. Ji išteka Himalajuose, Čambos rajone Himačal Pradešo valstijoje, teka į šiaurės vakarus. Netoli Dalhuzio pasuka į pietvakarius, paskui Dhaola Dharo kalnų grandinėje išgraužia tarpeklį ir netoli Madhopuro įteka į Pandžabo lygumą. Toliau ji teka palei Indijos ir Pakistano sieną, paskui įteka į Pakistaną ir įteka į Čenabo upę. Bendras upės ilgis - apie 720 km. Ravio upės vandenys Indijai skiriami pagal Indijos ir Pakistano sudarytą Indo vandens sutartį ir su ja susijusį Indo baseino projektą. Upė dar vadinama Lahoro upe, nes jos rytiniame krante įsikūręs šis didingas miestas. Vakariniame krante yra garsusis Šahdaros miestas, kuriame yra Džahangyro kapas ir Noor Džahan kapas.
• Ojh Nadi upė - Ojh upelio ištakos yra Bass-Kund ežeras, esantis 13 000 pėdų aukštyje virš jūros lygio, už 80 mylių į šiaurės rytus nuo Džamu. Tekėdamas į pietus, jis įteka į Ravio upę, įtekėdamas į Pandžabo (Pakistanas) lygumą Pakistane. Iš viso Džamu ir Kašmyre yra 45 upės ir jų intakai.
• Tavi upė teka per Džamu miestą Kašmyre ir yra pagrindinis Čenabo upės kairysis intakas. Upė išteka iš Kali Kundi ledyno ir gretimos teritorijos į pietvakarius nuo Bhadarvos Dodos rajone. Tawi upės baseiną skiria 320 35' -330 5' šiaurės platumos ir 740 35' - 750 45' rytų ilgumos ribos. Upės baseino plotas iki Indijos ir Pakistano paliaubų sienos (Džamu) yra 2168 km², jis patenka į Džamu, Udhampūro ir nedidelę dalį Dodos rajonų. Upės baseino aukštis svyruoja nuo 400 iki 4000 m, o bendras upės ilgis - apie 141 km. Upė iš esmės teka per stačias kalvas iš abiejų pusių, išskyrus žemupį, kurio ilgis apie 35 km. upės plotis ties Džamu yra apie 300 m ties tiltu.
• Vardvano upė - nedidelis ir gražus slėnis Marew-Wardwan yra Kašmyro slėnio pietryčiuose. Jo ilgis - 40 mylių, o plotis - 1/2 mylios. To paties pavadinimo (Vardvano) upelis gimsta šiaurinėje slėnio dalyje ir tekėdamas į pietus per slėnį pasiekia Kišvarą, kur įteka į Čenabo upę.
• Sutledž upė (kartais rašoma kaip Satluj upė) (pendžabų kalba: ਸਤਲੁਜ, sanskrito kalba: शतद्रु arba सुतुद्री → Suṭudri, urdu: सतलुज) - ilgiausia iš penkių upių, tekančių per istorinį Pendžabo regioną Indijos ir Pakistano Respublikos šiaurėje.

Jis yra į šiaurę nuo Vindhjos kalnagūbrio, į pietus nuo Himalajų Hindukušo kalnagūbrio ir į rytus nuo Centrinio Makrano kalnagūbrio Pakistane. Sutledžas kartais vadinamas Raudonąja upe. Tai labiausiai į rytus nutolęs Indo upės intakas. Jos ištakos yra Rakšastalio ežere Tibete, netoli Kailaso kalno, ir teka daugiausia į vakarus ir pietvakarius. Apsemia senovinį ir istoriškai svarbų Didžiojo Pandžabo regioną. Į pietus ir rytus esantis regionas yra sausringas ir vadinamas Didžiąja Indijos dykuma arba Taro dykuma.

• Beaso upė - Beaso upė (pandžabų kalba: ਬਿਆਸ) yra antra pagal rytus Pandžabo upė. Upė išteka Himalajuose, Indijos centrinėje Himačal Pradešo dalyje, ir teka apie 290 mylių (470 km) iki Sutležo upės vakarinėje Pandžabo valstijoje.

Sutledž slėnis nuo Rampūro apie 1857

Susiję puslapiai

• Pakistano upių sąrašas