Pandžnado upė (urdu: پنجن, sanskrito kalba: panj = penki, nadi = upė) yra svarbi upė Pandžabe, Pakistane. Pandžnadas susidaro nuosekliai susiliejus penkioms Pandžabo upėms: Dželumui, Čenabui, Raviui, Beasui ir Sutledžui. Iš esmės Dželumas ir Ravis įteka į Čenabą, Beasas susijungia su Sutledžu, o vėliau Sutledžas ir Čenabas susilieja ir sudaro Pandžnadą netoli Uch Šarifo. Jungtinė vaga teka į pietvakarius apie 45 mylias ir ties Mitankotu įteka į Indo upę. Indas toliau teka į Arabijos jūrą.

Geografija ir hidrologija

Pandžnadas yra paskutinė Pandžabo upių sistema prieš įsijungiant į Indo baseiną. Tai plataus slėnio upių tinklas, kurio vanduo yra svarbus drėkinimui ir žemės ūkiui regionuose į pietus nuo Sutledžo ir į rytus nuo Indo. Ant Pandžnado įrengta užtvanka (Panjnad Barrage), nuo kurios nutiesti gausūs drėkinimo kanalai aptarnauja dideles žemės ūkio teritorijas Pandžabo ir Sindo provincijose.

Istorija ir pavadinimas

Pavadinimas „Pandžnad“ kilęs iš sanskrito žodžių panj (penki) ir nadī (upė) – tai pažymi penkių upių susijungimą. Istoriškai Indo baseine kartais vartotas ir terminas Satnad (Sat = septynios) Indo upės žemupio aprašymui, kai Indo vaga plukdė kelių upių, įskaitant Pandžnado vandenis, nuotekas.

Kultūrinė ir ekologinė reikšmė

Pandžnadas ir jo intakai turi didelę reikšmę tiek vietinei žemės ūkio ekonomikai, tiek biologinei įvairovei. Upių sistema palaiko drėkinimo tinklus, kurie leidžia auginti pagrindines kultūras Pandžabo lygumoje. Taip pat šios upės bei jų potvynių zonos yra svarbios paukščiams ir kitoms ekosistemoms.

Geologinės ir istorinės hipotezės

Viena iš senųjų hipotezių susijusių su Indo ir aplinkinių upių tinklu teigia, kad Indo žemupys ilgainiui priėmė vandenis iš kelių upių, įskaitant ir senuosius Sarasvati upės (sietos su Ghaggar‑Hakra) intakų srautus. Manoma, kad Sarasvati/Ghaggar‑Hakra upė ankstesniais laikais buvo stambesnė, o vėlesni geologiniai ir klimato pokyčiai, taip pat tektoniniai poslinkiai ir ledynų dinamika Himalajų regione pakeitė upių nuotėkius, dėl ko kai kurios vagos apdžiūvo arba tapo sezoninėmis. Tokios hipotezės aiškina sudėtingus vandens kelių pokyčius šioje dalyje Pietų Azijos istorijoje.

Pandžnadas šiandien išlieka svarbia hidroinžinerijos, žemės ūkio ir regioninės geografijos dalimi, jungiančia Penkių upių slėnio vandenis su Indo upe ir toliau su Arabijos jūra.