Salonas (parlour) — kambarys: apibrėžimas, kilmė ir istorinė raida

Salonai (parlour) — nuo prancūziškos kilmės iki biblinių, viduramžių ir XIX a. tradicijų: kambario apibrėžimas, kilmė ir istorinė raida namuose, vienuolynuose bei viešose erdvėse.

Parlour (arba salonas) kilęs iš prancūziško žodžio parloir, kilusio iš parler, reiškiančio „kalbėti“. Iš esmės salonas yra namo patalpa, skirta priimti svečius, pokalbiams ir raiškai — vieta, kur susitinka šeima ar lankytojai, diskutuojama, parodyti geriausi baldai ir meno kūriniai arba surengti oficialūs renginiai. Kai kuriose kultūrose ir istoriniuose laikotarpiuose salono paskirtis ir išdėstymas smarkiai skyrėsi.

Etymologija ir paminėjimai

Tarp kalbinių sąsajų verta pažymėti, kad Turkijoje panašioms paviljonų ar atviresnių kambarių formoms kartais vartojamas terminas kioskas (angl. kiosk / köşk) — tai tradiciškai lengvesnės konstrukcijos poilsio paviljonai ar terasa. Biblijoje, pavyzdžiui, Teisėjų 3, 20 minima „vasaros salonė“ (summer chamber) — nedidelis kambarėlis ant namo stogo su langais vėjui gaudyti, per kurį galėjo ateiti lankytojai ir kuris dažnai turėjo duris į lauką.

Biblija ir ankstyvieji pavyzdžiai

Religiniai ir literatūriniai šaltiniai taip pat mini salono tipo patalpas. Pvz., Saliamonas statė „vidinius kambarius“, minėtus 1 Karalių 6:5 ir 1 Kronikų 28:11, — tai buvo maži kambariai ar kameros šventyklos pastatuose. Kai kurie tyrėjai mano, kad šie „vidiniai kambariai“ galėjo atlikti prieangio ar specialios šventyklos patalpos funkciją.

Viduramžių ir vienuolynų praktika

Viduramžių krikščionių kontekste salonas buvo viena iš svarbių vienuolyno patalpų. Dažnai išskiriamos dvi rūšys:

• Išorinis salonas – vieta, kur vienuoliai ar vienuolės priimdavo lankytojus, tvarkė reikalus su išoriniu pasauliu; paprastai jis buvo vakarinėje vienuolyno dalyje, netoli pagrindinio įėjimo.
• Vidinis salonas – ramesnė erdvė už vienuolyno ribų, šalia kapitulos rūmų ar kitaip susijusi su pamaldiniu gyvenimu; tai vieta, kur vienuoliai galėjo kalbėtis be didesnio triukšmo ir netrukdyti kitiems.

Tokia struktūra atspindėjo vienuolijų siekį išlaikyti tylą ir tvarką, tuo pačiu suteikiant galimybę susitikimams ir administraciniams reikalams.

XIX–XX a. namų kultūra

Jau XIX a. pabaigoje salonas buvo dažnai suvokiamas kaip oficialus didesnio namo ar dvaro kambarys — reprezentacinė svetainė, kur laikomi geriausi baldai, meno kūriniai ir kiti parodomi daiktai. Salone vykdavo daug socialinių ritualų: svečių priėmimai, pokalbiai, muzikiniai vakarai. Taip pat salonas atlikdavo svarbų vaidmenį laidotuvių praktikoje — čia būdavo laidojimo metu eksponuojamas mirusiojo kūnas.

Salonai XIX a. buvo tvarkingi, dažnai dekoruoti prasmingais eksponatais, o šeima į saloną patekdavo specialiai pasiruošusi. XX a. pradžioje ir viduryje architektai bei interjero dizaineriai pradėjo keisti namų erdvių planus: atėjo labiau neformalūs gyvenimo būdo modeliai, atviros erdvės ir svetainės funkcijos — salono formali paskirtis palaipsniui nyko, ją pakeitė kasdieniškesnė, daugiafunkcinė svetainė.

Komercinės ir specialiosios reikšmės

Šiuolaikinėje anglų kalboje žodis „parlour“ išliko populiarus kai kurių tipų verslams apibūdinti. Kai kuriose Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse „parlour“ yra įprastas tam tikrų restoranų ar paslaugų pavadinimas, pvz. „ice cream parlour“ (ledų salonas) ar pizza parlour. Taip pat pasitaiko terminų „alaus salonai“, vyno salonai arba, kartais netikėtai, „spagečių salonas“.

Be to, žodis gali reikšti specializuotą paslaugų vietą, pavyzdžiui, tatuiruočių saloną ar grožio saloną. Lietuvių kalboje salonas dažnai vartojamas ir kaip kirpyklos, grožio ar masažo paslaugų vietos pavadinimas.

Kultūrinės ir meninės reikšmės

Be praktinės namų reikšmės, „salonas“ turi ir platesnę kultūrinę reikšmę. Istoriniai prancūziški „salonai“ (ypač XVII–XIX a.) buvo intelektualinių ir literatūrinių susibūrimų vietos, kur salonnières (salono šeimininkės) suburdavo rašytojus, filosofus ir menininkus. Taip pat terminas „salonas“ naudojamas meno parodoms apibūdinti (pvz., „Salon de Paris“), o socialiniu požiūriu salono praktikos dažnai prisidėjo prie visuomeninio diskurso formavimo.

Išvados

Salonas yra daugiareikšmis terminas: jis reiškia ir konkrečią namų patalpą, ir komercinę paslaugų erdvę, taip pat ir kultūrinį reiškinį. Jo paskirtis ir reikšmė priklauso nuo laiko, vietos ir socialinio konteksto — nuo religinių pastatų vidinių kamerų ir viduramžių vienuolynų tvarkos iki XIX a. reprezentacinių parlorų bei XX–XXI a. funkcinių svetainių ir specializuotų salonų.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia žodis "parkūras"?

K: Kaip viduramžių krikščionių vienuolynuose buvo naudojamas salonas?

Klausimas: Kaip dar galima vartoti žodį "salonas"?

Klausimas: Kur, pasak 1 Kronikų 28:11, Saliamonas pastatė vidinius kambarius?

Klausimas: Kas yra vasaros salonas, minimas Teisėjų 3:20?

Klausimas: Kaip pasikeitė kambario naudojimas XX a.?

Paieška pagal raidę