Salonas
Parlour (arba salonas) kilęs iš prancūziško žodžio parloir, iš parler, kuris reiškia "kalbėti". Salonas - tai namo patalpa, kurioje žmonės galėjo susitikti. Turkijoje jis vadinamas kiosku. Biblijoje (Teisėjų 3, 20) kalbama apie "vasaros saloną" - nedidelį kambarėlį, pastatytą ant namo stogo, su atvirais langais vėjeliui gaudyti. Jis turi duris į lauką, pro kurias gali įeiti lankytojai.
Kai kuriose Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse "parlour" yra įprastas tam tikrų tipų restoranų pavadinimas, pvz., "ice cream parlour" ir "pizza parlour". Taip pat yra "alaus salonai", vyno salonai arba, bent vienu atveju, "spagečių salonas". Žodis "salonas" buvo vartojamas net kavinei apibūdinti kaip "kavos salonas". Jis taip pat gali reikšti specialių paslaugų verslą, pavyzdžiui, tatuiruočių saloną.
Biblijos 1 Kronikų 28:11 minimi "vidiniai kambariai" buvo maži kambariai arba kameros, kurias Saliamonas pastatė aplink dvi šventyklos puses ir vieną galą (1 Karalių 6:5). Kai kurie žmonės mano, kad vidiniai kambariai galėjo būti prieangis ir šventykla.
Viduramžių krikščionių kalboje salonas buvo vienas iš dviejų vienuolyno kambarių. Išorinis salonas buvo kambarys, kuriame vienuoliai ar vienuolės galėdavo pasitikti lankytojus ir tvarkyti reikalus su žmonėmis iš kitų vienuolyno vietų. Paprastai jis būdavo vakarinėje vienuolyno pastatų dalyje, netoli pagrindinio įėjimo. Vidinis salonas buvo už vienuolyno ribų, šalia kapitulos rūmų rytiniame vienuolyno korpuse. Dauguma vienuolių ordinų norėjo, kad vienuolyne būtų tyla - tai buvo vieta, kurioje vienuoliai mokėsi. Vidinis salonas buvo vieta, kur vienuoliai galėjo kalbėtis netrukdydami kitiems vienuolyno gyventojams.
Šiuolaikinėje kalboje salonas yra oficialus didelio namo ar dvaro svetainės kambarys. XIX a. pabaigoje tai dažnai buvo oficialus kambarys, naudojamas tik sekmadieniais arba ypatingomis progomis, o savaitės metu jis būdavo uždarytas. Salone šeima laikydavo geriausius baldus, meno kūrinius ir kitus eksponatus. Kol buvo rengiamos laidotuvės, salone būdavo eksponuojamas mirusiojo kūnas. XX a. architektai ir dekoratoriai pakeitė kambario paskirtį. Daugumoje namų saloną pakeitė svetainė.
Graikų atgimimo salonas Metropoliteno muziejuje.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia žodis "parkūras"?
A: Salonas - tai kambarys namuose, kuriame žmonės gali susitikti ir kalbėtis. Jis kilęs iš prancūziško žodžio parloir, kuris reiškia "kalbėtis".
K: Kaip viduramžių krikščionių vienuolynuose buvo naudojamas salonas?
A: Viduramžių krikščionių vienuolynuose buvo du kambariai, vadinami išoriniu ir vidiniu salonais. Išoriniame kambaryje vienuoliai ar vienuolės galėjo susitikti su lankytojais ir tvarkyti reikalus su žmonėmis, gyvenančiais už vienuolyno ribų. Vidiniame salone jie galėjo kalbėtis netrukdydami kitiems vienuolyno gyventojams.
Klausimas: Kaip dar galima vartoti žodį "salonas"?
A: Žodis "salonas" taip pat vartojamas apibūdinti tam tikrų tipų restoranus, pavyzdžiui, ledų saloną, piceriją, alaus saloną, vyno saloną ar spagečių saloną. Jis taip pat gali būti vartojamas apibūdinant specialių paslaugų verslą, pavyzdžiui, tatuiruočių saloną arba kavinę, kaip kavos saloną.
Klausimas: Kur, pasak 1 Kronikų 28:11, Saliamonas pastatė vidinius kambarius?
A: Pagal 1 Kronikų 28:11 Saliamonas pastatė mažus kambarius arba kambarius aplink dvi šventyklos puses ir vieną galą (1 Karalių 6:5). Jie buvo vadinami vidiniais kambariais arba vidinėmis salėmis.
Klausimas: Kas yra vasaros salonas, minimas Teisėjų 3:20?
A: Teisėjų 3; 20 minimas vasaros salonas - tai nedidelis kambarys, pastatytas namo viršuje, su atvirais langais vėjams gaudyti, su įėjimo durimis, vedančiomis į lauką, kad lankytojai galėtų įeiti.
Klausimas: Kaip pasikeitė kambario naudojimas XX a.?
A: XX a. architektai ir dekoratoriai pakeitė šio kambario naudojimą. Daugumoje namų vietoj jo atsirado svetainė.
