Plateozauras — triaso dinozauras: aprašymas, dydis ir gyvenimo būdas
Plateozauras — triaso dinozauras: ilgakaklis augalėdis iš Europos (216–199 mln. m.), iki 8,2 m ilgio ir 680 kg, mityba, elgsena ir gynyba aštriais nykščio nagais.
Plateozauras (lot. Plateosaurus - "plokščias driežas") yra viena geriausiai žinomų plateozauridinių prozauropodinių dinozaurų gentis. Jie gyveno viršutinio triaso periodo Noriano ir Retiano stadijose, maždaug prieš 216–199 mln. metų dabartinėje Europoje. Pirmieji plateozaurų kaulai buvo aprašyti XIX a. (H. von Meyer, 1837), o didžiausi ir geriausiai ištirti radiniai rasti Vokietijoje (Trossingenas, Halberštatas), Šveicarijoje (Frick) ir Prancūzijoje.
Išvaizda ir dydis
Plateozaurai buvo vieni pirmųjų triaso periodo ilgakaklių augalų ėdėjų. Jie turėjo ilgą kaklą, santykinai mažą galvą ir palyginti didelį kūną. Dantys buvo plokšti, lapo formos, pritaikyti augalinei mitybai — tinkami plėšyti ir vartyti lapus, bet ne stipriai sukramtyti kietų skaidulų.
- Ilgis: skirtingi radiniai rodo didelį dydžio diapazoną — nuo vidutinio dydžio individų iki stambių — galimos reikšmės apie 4–10 m; dažniausiai minima apie 4–6 m suaugusiems egzemplioriams, bet kai kurie didesni rastiniai gali siekti ~8 m ar daugiau.
- Svoris: vertinimai kinta, bet dažnai nurodomas intervalas nuo kelių šimtų kilogramų iki daugiau nei tona; įprasti vertinimai svyruoja apie 600–1 500 kg, priklausomai nuo metodo ir konkretaus individo dydžio.
- Iliustruojantis požymis — stiprios priekinės galūnės su dideliu, aštriu nykščio nagu, kurį dinozauras galėjo naudoti tiek maistui ravėti, tiek gynybai.
Gyvenimo būdas ir mityba
Plateozaurai buvo augalėdžiai: jie abuomi ir aukštesnius (naudodami ilgą kaklą) bei žemesnius augalus. Didelės priekinių letenų nagai ir stiprios priekinės galūnės leido traukti ir plėšyti šaknis ar lapus nuo medžių bei krūmų. Kadangi dantys nebuvo stori ar smulkūs, galimas bryžinimas (naudojant žandikaulius ir dantis) derėjo su kita virškinimo pagalba — spėjama, kad jie galėjo naudoti skrandžio akmenis (gastrolitus) maistui susmulkinti.
Judėjo įvairiai: plateozaurai galėjo vaikščioti ant dviejų kojų (bipediniai) ar persilyginti ant keturių (fakultatyvūs keturpėdžiai) — priklausomai nuo veiklos (pvz., greitesnis pabėgimas ar ramesnis ganymas). Jų ilgas uodegos balansas padėjo palaikyti pusiausvyrą bėgant ar stovint ant užpakalinių galūnių.
Socialinė elgsena ir išlikimas
Dideli koncentriniai fosilijų telkiniai, pvz., Trossingeno kaulų telkinys, rodo, kad plateozaurai galėjo gyventi grupėmis arba bent jau dažnai susitelkdavo toje pačioje teritorijoje. Tokie kaulų lopiniai gali būti masinės žūties rezultatas (potvyniai, sausros) arba rodyti kasmetines migracijas į patrauklias maitinimosi vietas.
Gynybai prieš plėšrūnus (pvz., teropodus) jie naudojo didelius nykščio nagus, dydžio pranašumą ir galimą greitą bėgimą; tačiau jauni individai galėjo būti labiau pažeidžiami.
Augimas ir įvairovė
Kaulų histologija rodo didelę individualią augimo variabilumą: kai kurie individai augo greitai ir tapo dideli, kiti liko mažesni dėl aplinkos sąlygų ar maisto prieinamumo. Tai reiškia, kad skirtingi dydžiai nebūtinai žymi skirtingas rūšis — gali būti to paties taksono skirtingi amžiaus ar ekologiniai variantai.
Fosilijos ir moksliniai atradimai
Plateozaurus atstovauja vienam iš geriausiai išsilaikiusių triaso laikų dinozaurų — randama daug skeletų, kartais beveik pilnų. Dėl to jis tapo svarbiu objektu tiriant prozauropodų anatomiją, elgseną ir evoliuciją link vėlesnių sauropodų. Iš radinių galima rekonstruoti ėjimo būdą, galvos formą, dantų tipą ir tam tikrus elgsenos aspektus.
Paleoaplinka
Gyveno šiltame, sezoniniame klimate, dažniausiai upių lygumose, užliejamose pievose ir miškų pakraščiuose. Augalai tuo metu — paparčiai, cikadės, koniferos ir kiti besprogstantys augalai — sudarė pagrindinį jų maisto šaltinį.
Ryšys su vėlesniais sauropodais
Plateozauras ir kiti prozauropodai laikomi ankstyvaisiais augalėdžių linijos nariais, iš kurių vėliau evoliucionavo didieji, keturpėdžiai sauropodai. Tyrimai padeda suprasti, kaip ilgakaklių dinozaurų kūno planas palaipsniui keitėsi link milžiniškų jurinių ir kredinių sauropodų.
Santrauka: Plateozauras — svarbus triaso periodo augalėdis, pasižymintis ilgu kaklu, didelėmis priekinėmis galūnėmis su nykščio nagu, galimybe vaikščioti dviejų ar keturių kojų stiliumi ir plačia fenotipine įvairove. Jis suteikia vertingos informacijos apie ankstyvąją sauropodomorfų evoliuciją ir triaso ekosistemas Europoje.
Ieškoti