Ančiasnapiai (Ornithorhynchus anatinus) - nedidelis Monotremata būrio žinduolis, kilęs ir plačiai paplitęs rytinėje Australijoje. Suaugę ančiasnapiai dažnai būna apie 30–45 cm ilgio (be uodegos arba su ja priklausomai nuo matavimo metodo) ir sveria nuo maždaug 0,7 iki 2,4 kg; patinai paprastai didesni už pateles.

Išvaizda ir ypatybės

Ančiasnapių kūnas padengtas tankiu, vandeniui atspariu kailiu, o plokščia, odinė snapo forma primena paukščio snapą — iš čia kilęs ir lietuviškas pavadinimas. Snapas (kartais vadinamas "bill") yra labai jautrus: jame yra elektroreceptorių ir mechanoreceptorių, leidžiančių aptikti smulkius bestuburius vandenyje, kai gyvūnas ieško maisto užmerktomis akimis.

Uodega yra plokščia ir kaupia riebalų atsargas, o plaštakos — tinklinės, kas patogu plaukiant. Patinų užpakalinėse galūnėse yra nuodingas spyglys; jo nuodai gali sukelti stiprų skausmą žmogui ir kitoms gyvūnų rūšims, ypač sezono metu, kai patinai kovoja tarpusavyje dėl teritorijų ar patelių.

Buveinė ir mityba

Ančiasnapiai gyvena upėse, tvenkiniuose ir jų pakrantėse — dažnai kasa slėptuves upių šlaituose, kur patelės ir patinai įrengia prieglaudas su prieigos tuneliais. Jie aktyvūs daugiausia naktį ir sutemus, tačiau gali būti aktyvūs ir anksti ryte ar vėlai vakare. Kartais pailsėti ar ieškoti maisto ančiasnapiai plaukioja dieną, ypač rečiau trikdomose vietose.

Mitybą sudaro daugiausia vandens bestuburiai: vabzdžių lervos, vėžiagyviai, moliuskai ir smulkios žuvys. Medžioklės metu gyvūnas snapu švelniai graužia dugną ir surenka grobį, pasitikėdamas elektros signalu ir jutimais.

Veisimosi biologija

Ančiasnapiai yra viena iš dviejų žinduolių grupių, kurios deda kiaušinius; kita tokia grupė — echidnos, kurioje yra keturios rūšys. Kiaušiniai yra maži, apvalūs, plėštuvai (patelės) juos inkubuoja prieglaudoje kelias dienas (paprastai apie 10), kol išsirita jaunikliai. Jaunikliai gimsta akli, plaukuoti plaukeliais ir prisitvirtina prie pieno vietos.

Juos maitina motinos pienas: ančiasnapės neturi spenelių — pienas išsiskiria per odos poras ir susikaupia specialiose raukšlėse, kur jaunikliai čiulpia. Šis unikalus maitinimo būdas yra viena iš įdomiausių monotremų savybių. Jaunikliai lieka prieglaudoje ir maitinami kelis mėnesius, kol tampa savarankiški.

Vienaląsčiai ir kloaka

Šie žinduoliai vadinami vienaląsčiais, nes turi bendrą užpakalinę angą - kloaką. Per šią angą išmatos ir šlapimas išleidžiami į išorę ir vyksta lytinis gyvenimas. Tai primityvi ("bazinė") keturkojų ypatybė, kurią šiandien turi vienaląsčiai, paukščiai ir ropliai. Labiau "pažengę" ("išvestiniai") žinduoliai turi atskiras išangės ir lytinių organų angas.

Istorija ir apsauga

Ančiasnapis pirmą kartą išsamiai aprašytas XIX a. pradžioje, tačiau europos mokslininkams iš pradžių buvo sunku patikėti tokio neįprasto gyvūno egzistavimu — kitiems atrodė, kad tai klastotė. Per laiką gyvūnas tapo gerai žinomas ir tapo viena iš Australijos simbolių bei svarbiu mokslinių tyrimų objektu dėl savo unikalaus biologinio statuso.

Šiuolaikinės grėsmės ančiasnapiams yra buveinių praradimas dėl vandens išteklių tvarkymo, tarša, hidroelektrinių ir melioracijos poveikis, sausros bei invazinės rūšys. Dėl to kai kuriuose regionuose jų populiacijos mažėja. Australojoje taikomos apsaugos priemonės ir monitoringas, skirti išsaugoti šią unikalią rūšį ir jos vandens ekosistemas.

Daugiskaita anglų kalboje paprastai yra tiesiog "platypus" (kartais vartojamas ir "platypuses").