Ad hominem — argumentas prieš asmenį: reikšmė, pavyzdžiai ir kritika
Ad hominem - tai lotyniškas žodis, reiškiantis argumentų rūšį. Šis terminas dažnai vartojamas retorikoje — moksle ir praktikoje, nagrinėjančioje, kaip gerai kalbėti ir įtikinti kitus savo idėjomis. Išvertus į lietuvių kalbą, ad hominem reiškia prieš asmenį: vietoje to, kad būtų nagrinėjamas teiginio turinys ar pateikti įrodymai, kritika yra nukreipiama į asmenį arba jo savybes.
Tokia taktika dažnai reiškia, kad argumentacijos vietoje imama puolu asmenį — jo charakterį, motyvus ar aplinkybes — o ne aptariamus faktus. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio homo, reiškiančio žmogų, o forma hominem yra neutrali lyties atžvilgiu. Senovės Romoje šis žodis nurodydavo laisvą asmenį; vėliau žodžio vartojimas išplito filosofijoje, logikoje ir retorikoje.
Kaip ad hominem pasireiškia (pagrindinės formos)
- Įžeidžiantis (abusive) — tiesioginiai įžeidimai arba moraliniai kaltinimai, nukreipti prieš asmenį, pvz., „Tu esi kvailys, todėl tavo argumentai neverta dėmesio”.
- Aplinkybės (circumstantial) — nurodoma, kad asmens profesija, interesai ar padėtis nulemia jo teiginius, pvz., „Jis dirba farmacijos kompanijoje, tai reiškia, kad jo nuomonė apie vaistus nepatikima”.
- Tu quoque („ir tu taip pat”) — teiginys, kad oponentas neatitinka savo pačių principų, taigi jo argumentai neverti dėmesio (pvz., „Tu sakai nevalgyti mėsos, bet pats valgai — todėl tavo argumentas nieko nevertas”).
- Guilt by association — teigia, kad asmuo yra nepatikimas dėl sąsajų su nepageidaujamomis grupėmis ar žmonėmis.
- Poisoning the well — prieš pateikiant argumentą iš anksto diskredituojamas šaltinis arba asmuo, kad klausytojai iš pradžių atmestų jo teiginius.
Pavyzdžiai
- Pokalbis: „Mūsų kolega siūlo pertvarkyti procesą.” Atsakymas: „Ką jis supranta? Jis nėra patyręs” — tai ad hominem, nes neaptariama pertvarkos esmė.
- Viešoji diskusija: „Tai bloga politika, nes ją siūlo politikas, kuris kartą klydo.” — čia išryškėja ad hominem per asmeninių klaidų perdavimą dabartiniams teiginiams.
- Socialiniuose tinkluose: kai asmuo jau yra pažymėtas neigiama etikete arba jam taikomas boikotas, publikos reakcija į jo argumentus dažnai būna šališka; tokiose situacijose ad hominem suveikia dažniau, ypač jei naudojami reputacija ar gandai. Tokiu atveju žinutė gali būti papildomai paveikta plačiosios auditorijos nuomonės ar socialinio tinklo dinamikos.
Kodėl ad hominem dažnai laikomas klaida
Ad hominem paprastai traktuojamas kaip logikos klaida, nes jis neatsako į esančią problemą: net jei pasakotojas asmeniškai yra nepatikimas ar turi blogą reputaciją, jo teiginys gali būti teisingas arba klaidos gali būti aptariamos remiantis faktais, o ne asmens charakteriu. Todėl tokius argumentus dažnai vertina kaip silpnus arba prastus.
Teismuose ir diplomatijoje ad hominem argumentai nėra laikomi tinkamu argumentavimo pagrindu — vietoje to reikalaujama įrodymų ir faktinio pagrindimo (teismuose, diplomatijoje).
Kada „ad hominem“ gali būti pateisinamas arba reikšmingas
Ad hominem nėra klaidingas kiekvieną kartą. Kartais asmens patikimumas, interesų konfliktai ar praktinė patirtis yra svarbūs vertinant teiginio tikrumą. Pavyzdžiui, jei asmuo teigia būti ekspertu ir siūlo sprendimą, o vėliau paaiškėja, kad jis melavo apie savo kvalifikacijas, tai pagrindžia abejones dėl jo pateiktų teiginių. Tokiais atvejais tikslinga suabejoti pasitikėjimu šiuo asmeniu ir peržiūrėti anksčiau pateiktus teiginius bei įrodymus.
Kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti į ad hominem
- Atpažinkite: įvertinkite, ar kritika kreipiama į teiginį (faktus, argumentus) ar į asmenį.
- Grąžinkite dėmesį prie esmės: prašykite konkrečių įrodymų ir faktų vietoje asmeninių kaltinimų.
- Pažymėkite klaidą mandagiai: galite nurodyti, kad tai ad hominem ir paaiškinti, kodėl tai netinka kaip įrodymas.
- Nustatykite, ar asmeninės aplinkybės yra svarbios: kai kuriais atvejais (pvz., ekspertų kredencialai, interesų konfliktai) asmens patikimumas yra svarbus faktorius, bet tai turi būti pagrįsta.
- Išlaikykite argumentų kokybę: kreipkitės į duomenis, logiką ir patikimus šaltinius.
Trumpas santrauka
Ad hominem — tai argumentacijos taktika, kurioje vietoje turinio puolamas asmuo. Daugeliu atvejų tai yra logikos klaida, kuri atitraukia dėmesį nuo esminių faktų. Tačiau kritika dėl asmens patikimumo gali būti prasminga, jei ji grįsta įrodymais ir svarbi teiginiui. Mokėjimas atpažinti ad hominem padeda palaikyti konstruktyvų ir sąžiningą diskursą.
Kaip atrodo ad hominem argumentas
Logikoje įrodymas - tai kažkas, kas prasideda nuo prielaidų ir per keletą loginių argumentų pasiekia išvadą.
Įprastas (galiojantis) įrodymas
Ad hominem pavyzdys
- Asmuo A mano, kad abortai turėtų būti draudžiami.
- Asmuo A yra neišsilavinęs ir neturtingas.
- Todėl abortai neturėtų būti neteisėti.
Šiame pavyzdyje matyti, kad (visiškai nesusijęs) faktas, jog asmuo A yra neišsilavinęs ir neturtingas, naudojamas įrodyti, kad abortai neturėtų būti neteisėti.
Susiję puslapiai
- Klaidinga retorika - kitų (klaidingų) retorinių argumentų tipų sąrašas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką reiškia ad hominem?
A: Ad hominem lotyniškai reiškia prieš asmenį.
K: Kas yra retorika?
Atsakymas: Retorika - tai mokslas, kaip gerai kalbėti ir įtikinti kitus savo idėjomis.
K: Kokia termino ad hominem kilmė?
A: Terminas ad hominem kilęs iš lotynų kalbos žodžio homo, kuris reiškia žmogų. Hominem yra neutrali lyties atžvilgiu žodžio homo versija.
K: Kokia yra pagrindinė ad hominem mintis?
A: Pagrindinė ad hominem idėja - pulti asmenį, o ne tai, ką jis sako.
K: Ar ad hominem laikomas stipriu, ar silpnu argumentu?
A: Ad hominem dažniausiai laikomas silpnu ir prastu argumentu.
K: Kokiais atvejais ad hominem nėra vertinami?
A: Teismuose ir diplomatijoje ad hominem nėra vertinami.
K: Ar ad hominem gali būti svarūs argumentai? Kada?
A: Ad hominem gali būti svarūs argumentai, kai žmonės abejoja kieno nors patikimumu, remdamiesi anksčiau pasakytais dalykais.