Rigveda – seniausia sanskrito religinė knyga ir Vedų himnų rinkinys
Rigveda — seniausia sanskrito religinė knyga: 1028 himnai, Vedų išmintis, Indijos dievų maldos, istorija ir paveldas. Atrask Rigvedos reikšmę.
"Rigveda" yra senovės indų religinė knyga. Ji laikoma vienu iš keturių šventųjų induistų raštų, vadinamų Vedomis. Tai viena iš seniausių pasaulio religinių tradicijų raštų ir vienas seniausių išlikusių tekstų sanskrito kalba. Rigveda yra ypač svarbi induistams, ypač Indijos ir Nepalo bendruomenėms: jos žodžiai vartojami per maldas ir religinius ritualus. Tradiciniai šaltiniai datuoja Rigvedą į kelių tūkstantmečių senumą — pasitaiko ir labai senų, net iki 8 000–10 000 metų laikančių spėjimų — tačiau modernūs filologiniai ir archeologiniai tyrimai dažniau sieja dainas su pirmąja vidurio ir vėlyvąja bronzos amžiaus faze (apie II–I tūkst. pr. m. e.).
Sudėtis ir struktūra
Rig Vedoje daugiausia yra įvairių himnų, skirtų aukojimo apeigoms ir maldoms įvairiems dievams. Šiuos tekstus vadina riks (hymnai arba giesmės). Iš viso tradiciškai Rigvedą sudaro 10 „mandalų“ (knygų), kuriuose yra 1028 himnai ir apie 10 600 eilėraščių (versų). Himnai skirtomi pagal autorius arba aukos šeimas — dauguma jų priskiriami įvairiems ršiams (šventikams, išminčiams) ir jų klanams.
Dievai, temos ir metrika
Himnai dažniausiai skirtomi tokiems vedų dievams kaip Agni (ugnies dievas, apeigų tarpininkas), Indra (dangaus ir karo dievas), Mitra, Varuna (kosminės tvarkos ir vandens dievas), Surja (saulės dievas) bei upių, gamtos ir aukojimo jėgų dievybėms. Rigveda atspindi ankstyvosios indoeuropiečių kilmės visuomenės gyvenimą: gyvulių auginimą, karo veiksnius, šventinius aukojimus, pasaulio sukūrimo ir kosmologinius mitus.
Himnai parašyti įvairiais metrų tipais — tarp dažniausių yra gāyatrī, triṣṭubh, anuṣṭubh ir jagati. Dainų sandara ir ritmas buvo perduodami labai preciziškai per gyvąją žodinę tradiciją.
Datavimas ir redakcija
Rigvedos datavimas yra sudėtingas. Tradicinė indų tradicija bei kai kurie astronominiai interpretatoriai pateikia labai senus skaičius (kelis tūkstantmečius ar daugiau). Tačiau dauguma šiuolaikinių lingvistų, archeologų ir vedistų mano, kad pagrindinės Rigvedos dalys susiformavo ir buvo dainuojamos maždaug 1500–1200 m. pr. m. e., o galutinė redakcija ir kanonizacija galėjo vykti vėliau, maždaug I tūkstantmetyje pr. m. e. Nurodytos datacijos priklauso nuo metodų (lingvistinė analizė, archeologinė kontekstualizacija, astronominiai interpretavimai) ir todėl skirtingi mokslininkai pateikia skirtingas laiko ribas.
Išsaugojimas ir tekstų tradicija
Rigveda ilgą laiką buvo perduodama žodžiu naudojant griežtą recitacijos sistemą, kad būtų išsaugotas fonetinis tikslumas. Iš daugelio senų recenzijų (šākhā) iki šių dienų visiškai išliko ypač Šākalaka (Shakala) recenzija — ji tapo pagrindu daugumai leidimų ir vertimų. Pirmieji spausdinti leidimai ir mokslinės transkripcijos pasirodė XIX a., o žymūs vertėjai bei redaktoriai yra Max Müller, Ralph T. H. Griffith ir kiti, kurie populiarino Rigvedos žinias Vakarų pasaulyje.
Religinė, istorinė ir kultūrinė reikšmė
Rigveda turi didelę reikšmę ne tik kaip ritualinis tekstas, bet ir kaip istorinis šaltinis. Ji padeda suprasti ankstyvąją indoeuropiečių kalbą, visuomenės struktūras, materialinę kultūrą (pvz., karietas, arklius, gyvulius) ir religinius vaizdinius, iš kurių vėliau išsivystė klasikinė hinduizmo mitologija ir filosofija. Daugelis Rigvedos hymniškų vaizdinių ir apeigų vėliau aptinkami Brahmanų, Ardžių ir Upanišadų tekstuose, kurie plėtojo vedinę tradiciją.
Trumpas praktinis pastebėjimas
Jei domitės Rigveda studijomis, verta atsižvelgti į kelis aspektus: skaityti tiek tradicinius komentarus, tiek šiuolaikinius mokslinius vertimus; atkreipti dėmesį į recitacijos tradicijas ir metrą; ir suprasti, kad datavimas bei interpretacijos kartais labai skiriasi priklausomai nuo metodų ir požiūrių.
Rigvedos (padapatha) rankraštis devanagari kalba, XIX a. pradžia. Po raštininko palaiminimo (śrīgaṇéśāyanamaḥ Au3m) pirmoje eilutėje yra pirmasis pada, RV 1.1.1a (agniṃ iḷe puraḥ-hitaṃ yajñasya devaṃ ṛtvijaṃ). Vedinis akcentas pažymėtas pabraukimais, o vertikalūs perbraukimai - raudonai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra "RUGŠTAS"?
A: "RUGHVED" yra senovės indų religinė knyga.
K: Kokia yra RUGHVED reikšmė?
A.: Ji laikoma vienu iš keturių šventųjų induistų raštų, kurie vadinami Vedomis. Tai seniausias pasaulyje religinis raštas.
K: Kokia kalba parašytas "RUGHVED"?
A: RUGHVED yra vienas seniausių raštų sanskrito kalba.
K: Kodėl RUGHVED svarbus induistams?
Atsakymas: Jame yra įvairių himnų, skirtų melstis Vedų dievams, tokiems kaip Agni (ugnies dievas), Indra (dangaus valdovas), Mitra, Varuna (vandens dievas), Surja (saulės dievas) ir kt. Jo žodžiai sakomi per maldas ir religinius susirinkimus.
K: Kada buvo parašytas "RUGHVED"?
A: Jis datuojamas prieš 3700 metų.
K: Kiek Rigvedoje yra raštų?
A: Rigvedą sudaro 10 raštų.
K: Kiek giesmių ir posmų yra Rigvedoje?
A: Rigvedoje yra 1028 giesmės ir 10 600 eilėraščių.
Ieškoti