Seksualinis konfliktas
Seksualinis konfliktas - tai evoliucinės biologijos terminas. Jis pasireiškia rūšyje, kai tai, kas naudinga patelėms, skiriasi nuo to, kas naudinga patinams.
Žodis "nauda" čia reiškia tai, kas naudinga patelės (arba patino) genų reprodukcijai. Jis išreiškiamas kaip biologinio tinkamumo skirtumas.
Konfliktas gali sukelti evoliucines ginklavimosi varžybas tarp patinų ir patelių. Šis konfliktas daugiausia tyrinėtas tarp gyvūnų, nors iš esmės jis gali būti taikomas bet kuriam lytiškai besidauginančiam organizmui, pavyzdžiui, augalams ir grybams.
Drosophila melanogaster (pavaizduotas poravimasis) yra svarbus lytinių konfliktų tyrimų modelinis organizmas.
Esminis interesų skirtumas
Evoliucijos požiūriu lytinis dauginimasis evoliucijos požiūriu iš esmės skiriasi vyrų ir moterų interesais. Šis interesų skirtumas skirtingose rūšyse pasireiškia skirtingai.
Vyrai
Jų interesas - poruotis su daugybe visiškai ištikimų patelių ir taip plačiai paskleisti savo genus populiacijoje.
Moterys
Jų interesas - poruotis su daugeliu tinkamų patinų ir taip susilaukti daug tinkamų ir įvairių palikuonių.
Pavyzdžiai
- Gerai dokumentuotas pavyzdys - Drosophila melanogaster sėklinis skystis, kuris reguliuoja patelių kiaušinėlių dėjimo greitį ir mažina jų norą pakartotinai poruotis su kitu patinu (tai tarnauja patino interesams), tačiau taip pat trumpina patelės gyvenimo trukmę, todėl mažina jos tinkamumą.
"Hormonas, vadinamas "sekso peptidu"... sukelia patelės nesuinteresuotumą poruotis... taip pat patinai savo spermoje turi komponentų, kurie sunaikina seną ankstesnių patinų spermą".92 - Tas pats alelių rinkinys vyrams ir moterims gali turėti skirtingą optimumą: jie skirtingai išreikšti abiejų lyčių atstovams. Klasikinis pavyzdys - žmogaus dubuo, kai gimdymui moterims reikia didesnių klubų. Siauresni klubai geriau tinka judėjimui.
Genai, turintys įtakos klubų dydžiui, turi pasiekti kompromisą, kuris neatitinka nei vyrų, nei moterų optimumo. Kai kuriais atvejais su tuo susiję lokusai yra skirtingai išreikšti vyrų ir moterų organizmuose. Įrodymai rodo, kad vidinis konfliktas yra svarbus daugelio požymių evoliucijai. - Lytinis konfliktas gali sukelti antagonistinę koevoliuciją, kai viena lytis (dažniausiai patinai) išvysto palankią savybę, kuriai priešpriešinama kitos lyties savybė.
Pavyzdžiui, pupinių vikšrų (Callosobruchus maculatus
) patinai turi dygliuotus lytinius organus. Dėl jų jie gali ilgiau kopuliuoti neišsiskirdami ir taip perduoti daugiau spermos.
Tačiau tai kenkia patelei ir mažina jos fizinį pajėgumą. Patelės išvystė priešingą prisitaikymą - poravimosi metu kopuliuoti į patinus, todėl sutrumpėja kopuliacijos laikas.
Vieni mano, kad lytinis konfliktas yra lytinės atrankos (kuri tradiciškai buvo laikoma mutualistine) porūšis, kiti mano, kad tai atskiras evoliucinis reiškinys.
Susiję puslapiai
