Lėtapėdis
Lėtūnai yra Xenarthran žinduoliai iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Jie priklauso Pilosa būriui. Skiriamos dvi tinginių šeimos: dvpirščiai ir tripirščiai tinginiai. Dauguma mokslininkų šias dvi šeimas vadina Folivora, o kai kurie - Phyllophaga.
Pilosų biogeografinė kilmė vis dar neaiški, tačiau galima teigti, kad Pietų Amerikoje jie gyveno dar ankstyvajame trečiajame periode, maždaug prieš 60 milijonų metų. Šių gyvūnų buvimas Centrinėje Amerikoje aiškinamas Didžiąja Amerikos permaina.
Fizinis aprašymas
Dauguma tinginių yra maždaug mažo šuns dydžio ir turi trumpas, plokščias galvas. Jų plaukai pilkai rudi, bet kartais jie atrodo pilkai žalios spalvos, nes juda taip lėtai, kad jų kailis pasidengia mažyčiais maskuojančiais dumbliais. Ant rankų ir kojų jie turi į kablius panašius nagus, kad galėtų prisitvirtinti prie medžių.
Gyvenimas
Naktį tinginiai būna aktyvūs ir miega susisukę, galvą laikydami tarp rankų, o kojas prispaudę viena prie kitos arba kabėdami žemyn galva, pasitelkę į kablį panašius nagus. Taip jie pasislepia kaip medžio dalis, kad jų nepamatytų priešai, pavyzdžiui, jaguaras. Lenktyniautojai retai nulipa nuo medžių, o atsidūrę ant žemės gali tik nerangiai šliaužti. Tačiau, užplūdus miškui, jie labai gerai plaukia. Lėtūnai gali gyventi iki 30 metų. Jie dažniausiai minta tik lapais ir gėlėmis, kurias virškinti užtrunka labai ilgai.
Susiję puslapiai
- Megatherium
- Žemės lėtapėdis
