Bas-Rhin - Prancūzijos Grand Est regiono departamentas, pavadintas pagal Reino upės, tekančios palei jo rytinę sieną, pavadinimą. Bas Reino prefektūra (sostinė) yra Strasbūras.
Bas-Rhin reiškia "Žemutinis Reinas", tačiau geografiškai jis priklauso Aukštutinio Reino regionui. Tai paskutinis Prancūzijos departamentas, kurio pavadinime išliko terminas Bas, reiškiantis "žemutinis". Kiti departamentai, naudoję šį žodį, mieliau keitė savo pavadinimus.
Geografija ir klimat
Bas-Rhin yra šiaurės rytuose Prancūzijos, prie Vokietijos sienos — rytinę ribą žymi Reinas. Teritorija apima lygumų Reino slėnį ir Vosgių kalnų šlaitus vakaruose. Dėl šios geografijos departamentas turi įvairią gamtą: upių slėnius, palankias vynuogynų vietoves ir miškingas kalvotas zonas.
Plotas sudaro apie 4 755 km², o gyventojų skaičius siekia apie 1,1 mln. Klimatas yra vidutinio kontinentinis: vasaros dažnai yra šiltos, o žiemos gali būti vėsios ir sniegingos, ypač Vosgių apylinkėse.
Istorija trumpai
Bas-Rhin istorija glaudžiai susijusi su Alsaco regionu: teritorija priklausė Šventajai Romos imperijai, vėliau — įvairiems feodaliniams valdovams. Per XVII a. dalis Alsaco pateko po Prancūzijos valdžia (pvz., po Vestfalijos taikos), bet regionas istorijoje keitėsi tarp Prancūzijos ir Vokietijos (didelis posūkis įvyko po Prancūzijos–Prūsijos karo 1870–1871 m.; vėliau — po Pirmojo pasaulinio karo — grąžintas Prancūzijai). Per Antrąjį pasaulinį karą Alsacas buvo aneksuotas Vokietijos, o po karo vėl sugrįžo į Prancūziją. Administracinė forma – departamentas – egzistuoja nuo Perėjimo laikų po Prancūzijos revoliucijos (1790 m.), nors buvo laikotarpių, kai jis keitė administracinę priklausomybę.
Administracija ir miestai
Prefektūra ir didžiausias miestas yra Strasbūras — svarbus administracinis, kultūrinis ir politinis centras, kuriame įsikūrusios kelios Europos institucijos. Be Strasbūro, Bas-Rhin žymi ir kiti miestai bei miesteliai, pavyzdžiui: Haguenau, Sélestat, Saverne, Molsheim, Obernai ir Wissembourg — kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrą.
Kultūra, kalbos ir kulinarija
Bas-Rhin kultūra stipriai paveikta tiek prancūzų, tiek vokiečių tradicijų. Čia populiarūs Alsaco papročiai, liaudies muzika, tautiniai kostiumai ir šventės. Strasbūro Kalėdų turgus (marché de Noël) yra vienas seniausių ir žinomiausių Europoje.
Kalbinė situacija yra mišri: oficiali kalba — prancūzų, tačiau plačiai paplitusi vietinė vokiečių dialektų grupė — alsaciškai (alemaniškai). Daugelyje vietovių vis dar galima sutikti dvikalbę raštiją, o regiono švietimo sistemoje veikė dvikalbiškumo iniciatyvos.
Alsaco virtuvė garsėja tokiais patiekalais kaip choucroute (rūgštinti kopūstai su mėsa), tarte flambée (flammekueche, vietinė plona pica) ir įvairios mėsos bei bulvių kombinacijos. Regionas taip pat žinomas alus ir vynuogynais — čia gaminami žinomi Alsaco vynai (pvz., Riesling, Gewurztraminer).
Ekonomika ir turizmas
Ekonomika remiasi paslaugų sektoriumi (daug tarptautinių ir europinių institucijų veiklos Strasbūre), pramonės įmonėmis (mašinų gamyba, automobilių tiekimo pramonė, farmacija) ir žemės ūkiu — ypač vynuogininkyste. Reinas yra svarbi laivybinė arterija — svarbus tiek prekių gabenimo, tiek logistikos požiūriu.
Turistams Bas-Rhin siūlo kultūrinius objektus (pvz., Strasbūro katedra, senamiestis "Petite France"), vyno kelią su autentiškais kaimeliais, įvairius muziejus bei gamtines teritorijas Vosgių papėdėje. Dėl savo padėties ir infrastruktūros Bas-Rhin yra patogus traukos centras keliaujant po Rytų Prancūziją ir Vokietiją.
Transportas
Strasbūras yra gerai sujungtas geležinkeliais (TGV greitieji traukiniai į Paryžių ir kitus miestus), kelių tinklu ir tarptautiniu oro uostu. Reinas užtikrina vandens transportą, o tarpregioniniai ryšiai leidžia patogiai pasiekti Vokietiją ir kitus Europos centrus.
Bas-Rhin išsiskiria savo istorine įvairove, daugiakultūriškumu bei strategine padėtimi Europos žemėlapyje. Tai regionas, kuriame susilieja Prancūzijos ir Vokietijos paveldo elementai — matomi tiek kasdieniame gyvenime, tiek architektūroje, virtuvėje bei kalboje.
