Bas-Rhin — Prancūzijos Grand Est departamentas (sostinė Strasbūras)
Bas-Rhin (sostinė Strasbūras) – istorinis ir kultūrinis Grand Est departamentas prie Reino. Atrask žavingas pilis, vynus ir unikalią Prancūzijos–Vokietijos dvasią.
Bas-Rhin - Prancūzijos Grand Est regiono departamentas, pavadintas pagal Reino upės, tekančios palei jo rytinę sieną, pavadinimą. Bas Reino prefektūra (sostinė) yra Strasbūras.
Bas-Rhin reiškia "Žemutinis Reinas", tačiau geografiškai jis priklauso Aukštutinio Reino regionui. Tai paskutinis Prancūzijos departamentas, kurio pavadinime išliko terminas Bas, reiškiantis "žemutinis". Kiti departamentai, naudoję šį žodį, mieliau keitė savo pavadinimus.
Geografija ir klimat
Bas-Rhin yra šiaurės rytuose Prancūzijos, prie Vokietijos sienos — rytinę ribą žymi Reinas. Teritorija apima lygumų Reino slėnį ir Vosgių kalnų šlaitus vakaruose. Dėl šios geografijos departamentas turi įvairią gamtą: upių slėnius, palankias vynuogynų vietoves ir miškingas kalvotas zonas.
Plotas sudaro apie 4 755 km², o gyventojų skaičius siekia apie 1,1 mln. Klimatas yra vidutinio kontinentinis: vasaros dažnai yra šiltos, o žiemos gali būti vėsios ir sniegingos, ypač Vosgių apylinkėse.
Istorija trumpai
Bas-Rhin istorija glaudžiai susijusi su Alsaco regionu: teritorija priklausė Šventajai Romos imperijai, vėliau — įvairiems feodaliniams valdovams. Per XVII a. dalis Alsaco pateko po Prancūzijos valdžia (pvz., po Vestfalijos taikos), bet regionas istorijoje keitėsi tarp Prancūzijos ir Vokietijos (didelis posūkis įvyko po Prancūzijos–Prūsijos karo 1870–1871 m.; vėliau — po Pirmojo pasaulinio karo — grąžintas Prancūzijai). Per Antrąjį pasaulinį karą Alsacas buvo aneksuotas Vokietijos, o po karo vėl sugrįžo į Prancūziją. Administracinė forma – departamentas – egzistuoja nuo Perėjimo laikų po Prancūzijos revoliucijos (1790 m.), nors buvo laikotarpių, kai jis keitė administracinę priklausomybę.
Administracija ir miestai
Prefektūra ir didžiausias miestas yra Strasbūras — svarbus administracinis, kultūrinis ir politinis centras, kuriame įsikūrusios kelios Europos institucijos. Be Strasbūro, Bas-Rhin žymi ir kiti miestai bei miesteliai, pavyzdžiui: Haguenau, Sélestat, Saverne, Molsheim, Obernai ir Wissembourg — kiekvienas turi savitą istoriją ir architektūrą.
Kultūra, kalbos ir kulinarija
Bas-Rhin kultūra stipriai paveikta tiek prancūzų, tiek vokiečių tradicijų. Čia populiarūs Alsaco papročiai, liaudies muzika, tautiniai kostiumai ir šventės. Strasbūro Kalėdų turgus (marché de Noël) yra vienas seniausių ir žinomiausių Europoje.
Kalbinė situacija yra mišri: oficiali kalba — prancūzų, tačiau plačiai paplitusi vietinė vokiečių dialektų grupė — alsaciškai (alemaniškai). Daugelyje vietovių vis dar galima sutikti dvikalbę raštiją, o regiono švietimo sistemoje veikė dvikalbiškumo iniciatyvos.
Alsaco virtuvė garsėja tokiais patiekalais kaip choucroute (rūgštinti kopūstai su mėsa), tarte flambée (flammekueche, vietinė plona pica) ir įvairios mėsos bei bulvių kombinacijos. Regionas taip pat žinomas alus ir vynuogynais — čia gaminami žinomi Alsaco vynai (pvz., Riesling, Gewurztraminer).
Ekonomika ir turizmas
Ekonomika remiasi paslaugų sektoriumi (daug tarptautinių ir europinių institucijų veiklos Strasbūre), pramonės įmonėmis (mašinų gamyba, automobilių tiekimo pramonė, farmacija) ir žemės ūkiu — ypač vynuogininkyste. Reinas yra svarbi laivybinė arterija — svarbus tiek prekių gabenimo, tiek logistikos požiūriu.
Turistams Bas-Rhin siūlo kultūrinius objektus (pvz., Strasbūro katedra, senamiestis "Petite France"), vyno kelią su autentiškais kaimeliais, įvairius muziejus bei gamtines teritorijas Vosgių papėdėje. Dėl savo padėties ir infrastruktūros Bas-Rhin yra patogus traukos centras keliaujant po Rytų Prancūziją ir Vokietiją.
Transportas
Strasbūras yra gerai sujungtas geležinkeliais (TGV greitieji traukiniai į Paryžių ir kitus miestus), kelių tinklu ir tarptautiniu oro uostu. Reinas užtikrina vandens transportą, o tarpregioniniai ryšiai leidžia patogiai pasiekti Vokietiją ir kitus Europos centrus.
Bas-Rhin išsiskiria savo istorine įvairove, daugiakultūriškumu bei strategine padėtimi Europos žemėlapyje. Tai regionas, kuriame susilieja Prancūzijos ir Vokietijos paveldo elementai — matomi tiek kasdieniame gyvenime, tiek architektūroje, virtuvėje bei kalboje.
Istorija
Bas Reinas yra vienas iš 83 departamentų, įkurtų 1790 m. kovo 4 d. Prancūzijos revoliucijos metu. Jis buvo suskirstytas į keturis rajonus: Jis buvo padalytas į Haguenau, Benfeldo, Strasbūro ir Visembūro rajonus, o sostinė - Strasbūras. Netrukus buvo įkurtas Sarre-Union rajonas, o Benfeldo rajono pavadinimas buvo pakeistas į Sélestat (pagal kilmę - Schlestadt).
1800 m. Prancūzijoje sukūrus apygardas, penkios apylinkės buvo pakeistos į keturias apygardas: Strasbūras, Baras, Saverna ir Visembūras. 1806 m. Barro subprefektūra buvo perkelta į Šlestadtą (Sélestat).
Bas-Rino departamentas buvo panaikintas 1871 m., kai teritorija tapo Vokietijos dalimi.
1919 m. Bas Reinas vėl tapo departamentu, kai teritorija tapo Prancūzijos dalimi su Strasbūro-Vilio, Strasbūro-Kampanės, Eršteino, Hagenau, Molsheimo, Savernos, Selestato ir Visembūro apygardomis.
1974 m. Sélestat ir Erstein apygardos buvo sujungtos į Sélestat-Erstein apygardą.
2015 m. Strasbūro-Kampanės ir Visembūro apygardos buvo panaikintos, o jų teritorijos perduotos likusioms apygardoms, išliko tik 5 apygardos: Haguenau-Visemburgas, Molsheimas, Saverna, Sélestat-Ersteinas ir Strasbūras.
Geografija
Bas-Rhin departamentas yra Grand Est regione ir ribojasi su 5 departamentais, kurie visi yra Grand Est regione: Į pietus - Haut-Rhin, į pietvakarius - Vosges, į vakarus - Meurthe-et-Moselle ir į šiaurės vakarus - Moselle. Šiaurėje ir rytuose departamentas ribojasi su Vokietija palei Reino upę.
| · v · t · e Vietovės, esančios greta Bas-Rhin | |||||||||
|
Bas Reino plotas - 4755 km2 . Aukščiausia vieta - Champ de Feu (48°23′40″N 07°16′09″E / 48.39444°N 7.26917°E / 48.39444; 7.26917 (Champ de Feu)) pietvakarinėje departamento dalyje; jos aukštis - 1 099 m (3 606 pėdų).
Pagrindinė departamento upė yra Reinas, kuris sudaro rytinę departamento ir Prancūzijos sieną.
Klimatas
Strasbūro apylinkėse, esančiose maždaug 153 m aukštyje virš jūros lygio, vyrauja klimatas, pasižymintis nedideliais temperatūros svyravimais. Pagal Köppen klimato klasifikaciją Strasbūro klimatas yra "jūrinės vakarų pakrantės klimatas", o jo potipis - "Cfb".
Vidutinis metinis kritulių kiekis Strasbūre yra 629,9 mm. Daugiausia kritulių vidutiniškai iškrenta liepos mėnesį - 76,2 mm (3,0 in) kritulių. Mažiausiai kritulių vidutiniškai iškrenta vasario mėnesį - vidutiniškai 33 mm.
Vidutinė metinė temperatūra Strasbūre yra 10,6 °C (51,1 °F). Šilčiausias mėnuo - liepa, vidutinė temperatūra 19,4 °C (66,9 °F). Vėsiausias mėnuo vidutiniškai yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 1,7 °C (35,1 °F).
| Strasbūro, Prancūzijos klimato duomenys | |||||||||||||
| Mėnuo | Jan | Vasaris | Mar | Apr | Gegužė | Jun | Lie | Rugpjūtis | Rugsėjis | Spalio mėn. | lapkritis | Gruodis | Metai |
| Vidutinis aukštas °C (°F) | 3 | 5 | 10 | 13 | 18 | 22 | 24 | 24 | 20 | 14 | 8 | 5 | 14 |
| Dienos vidurkis °C (°F) | 1 | 2 | 6 | 9 | 13 | 17 | 19 | 18 | 15 | 10 | 5 | 2 | 10 |
| Vidutinė žemiausia temperatūra °C (°F) | -1 | -1 | 2 | 4 | 8 | 12 | 13 | 13 | 10 | 6 | 2 | - | 6 |
| Vidutinis kritulių kiekis mm (coliai) | 30 | 30 | 30 | 40 | 60 | 70 | 70 | 70 | 60 | 50 | 40 | 30 | 580 |
| Šaltinis: Weatherbase.com [1] | |||||||||||||
Administracija
Bas Reino departamentą valdo Bas Reino departamento taryba Strasbūre. Departamentas priklauso Grand Est regionui.
Administraciniai padaliniai
Bas Reine yra 5 apygardos, 23 kantonai ir 517 komunų.
| Bas-Rhin apygardos apylinkės | ||||||
| INSEEkodas | Arrondissement | Gyventojų skaičius | Plotas | Tankis | Bendruomenės | |
| 672 | Haguenau-Visemburgas | 240,402 | 1,421.9 | 169.1 | 142 | |
| 673 | Molsheimas | Molsheimas | 103,068 | 771.2 | 133.6 | 77 |
| 674 | Saverne | Saverne | 129,272 | 1,243.8 | 103.9 | 164 |
| 675 | Sélestat-Erstein | Sélestat | 155,916 | 980.5 | 159.0 | 101 |
| 678 | Strasbūras | 484,157 | 337.6 | 1,434.1 | 33 | |
Toliau pateikiamas 23 Bas-Rhin departamento kantonų sąrašas (su jų INSEE kodais), sudarytas po 2015 m. kovo mėn. įsigaliojusios Prancūzijos kantonų reorganizacijos:
- Bischwiller (6701)
- Bouxwiller (6702)
- Brumatas (6703)
- Erstein (6704)
- Haguenau (6705)
- Hėnheimas (6706)
- Ilkirchas-Graffenstadenas (6707)
- Ingwiller (6708)
- Lingolsheimas (6709)
- Molsheimas (6710)
- Mutzig (6711)
- Obernai (6712)
- Reichshoffenas (6713)
- Saverne (6714)
- Šiltigheimas (6715)
- Sélestat (6716)
- Strasbūras-1 (6717)
- Strasbūras-2 (6718)
- Strasbūras-3 (6719)
- Strasbūras-4 (6720)
- Strasbūras-5 (6721)
- Strasbūras-6 (6722)
- Visemburgas (6723)
Demografiniai duomenys
Bas-Rhin departamento gyventojai prancūziškai vadinami Bas-Rhinois arba (moterys - Bas-Rhinoises),
2014 m. Bas Reino regione gyveno 1 112 815 gyventojų, o gyventojų tankumas siekė 234,0 gyventojų/km2 . Daugiau gyventojų turi Strasbūro apygarda, kurioje gyvena 484 157 gyventojai.
Bas-Rhin regiono gyventojų skaičiaus raida
10 Bas-Rhin departamento savivaldybių, kuriose gyvena daugiau gyventojų, yra šios:
| Miestas | Gyventojai | Arrondissement |
| 276,170 | Strasbūras | |
| 34,761 | Haguenau-Visemburgas | |
| Schiltigheim | 31,610 | Strasbūras |
| Ilkirchas-Graffenstadenas | 26,949 | Strasbūras |
| Sélestat | 19,546 | Sélestat-Erstein |
| Lingolsheimas | 17,622 | Strasbūras |
| Bischheim | 17,229 | Strasbūras |
| Bischwiller | 12,559 | Haguenau-Visemburgas |
| Ostwald | 11,997 | Strasbūras |
| Saverne | 11,433 | Saverne |
Galerija
· 
Dengtas tiltas Strasbūre.
· 
Château du Haut-Kœnigsbourg Orschwiller vietovėje.
· 
"Palais du Rhin" Strasbūre.
· 
Sélestato laikrodžio bokštas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bas Reinas?
A: Bas-Renas - Prancūzijos Grand Est regiono departamentas, pavadintas pagal Reino upės, tekančios palei rytinę jo sieną, vardą.
K: Kokia yra Bas-Rino sostinė?
A: Bas-Rino prefektūra (sostinė) yra Strasbūras.
K: Ką reiškia Bas-Rhin?
A: Bas-Rhin reiškia "Žemutinis Reinas".
Klausimas: Ar geografiškai Bas Reinas priklauso Aukštutinio Reino regionui?
Atsakymas: Taip, geografiškai Bas Reinas priklauso Aukštutinio Reino regionui.
K: Ar Bas Reinas yra vienintelis Prancūzijos departamentas, kurio pavadinime išliko žodis "Bas"?
Atsakymas: Ne, Bas Reinas yra paskutinis Prancūzijos departamentas, kurio pavadinime išliko žodis "Bas", tačiau kiti šį žodį naudoję departamentai pageidavo pakeisti savo pavadinimus.
K: Kokie yra kiti Bas-Rhin pavadinimai?
A: Elzaso kalba Bas Reinas vadinamas Unterelsàss arba 's Unterlànd arba 's Ingerlànd, tradicine vokiečių kalba - Niederrhein, o anglų kalba - Lower Rhine.
K: Pagal kokį geografinį objektą pavadintas Bas Reino regionas?
A: Bas Reino pavadinimas kilęs nuo Reino upės, kuri teka palei rytinę jo sieną.
Ieškoti