Striptizas
Striptizas - tai paprastai moterų rengiama pramoga prieš publiką. Ji dažnai priskiriama teatro formai, vadinamai burleska. Skambant muzikai ir šokant, striptizo atlikėja palaipsniui nusimeta drabužius. Tai labai sena šokio forma, paplitusi daugelyje visuomenių.
Nusirenginėjimas atliekamas erzinančiai, bet nepadoriai (pavyzdžiui, delsiant nusirengti daiktą). Striptizo šokėja, rankomis ar drabužiais slėpdama tam tikras kūno dalis, šoka aplink. Kartais rengiami vaidinimai, striptizo šokėjos persirengia arabų šokėjomis, Salomėja, Lolita ar kitais žinomais žmonėmis. Žiūrovas kartais susitapatina su striptizo šokėja. Į striptizą gali būti projektuojamos erotinės svajonės ir ekshibicionistinės fantazijos.
Salomėja, Gustave'as Moreau
Striptizas
Senovės
Salome
Šumerai pasakojo mitą apie deivę Inaną, nusileidusią į požeminį pasaulį. Prie kiekvienų iš septynių vartų ji nusiimdavo po drabužį arba papuošalą. Kol ji būdavo pragare, žemė būdavo nevaisinga. Jai sugrįžus, gausėjo vaisingumas.
Salomėjos šokis karaliui Erodui minimas Naujajame Testamente (Mt 14, 6 ir Mk 6, 21-22). Tačiau pirmą kartą apie tai, kad ji nusimetė septynias uždangas, užsimenama 1893 m. Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) pjesėje "Salomėja". Kai kas teigia, kad tai yra šiuolaikinio striptizo ištakos. Po O. Wilde'o pjesės ir Richardo Strausso operos "Salomėja", pirmą kartą parodytos 1905 m., erotinis "septynių vualisų šokis" tapo standartine operos, vodevilio, kino ir burleskos scena. Žymi pirmoji šio šokio atlikėja buvo Maud Allan, kuri 1907 m. jį privačiai atliko Edvardui VII.
Graikija ir Roma
Senovės Graikijoje VI a. pr. m. e. pabaigoje įstatymų leidėjas Solonas nustatė kelias prostitučių klases. Tarp jų buvo auletridės: šokėjos, akrobatės ir muzikantės, pasižymėjusios tuo, kad prieš vyrų auditoriją šokdavo nuogos. Senovės Romoje šokis su striptizu buvo balandžio mėnesio Floralijų šventės dalis.
VI a. Bizantijos imperatoriaus Justiniano žmona imperatorienė Teodora, kaip teigiama keliuose senovės šaltiniuose, savo gyvenimą pradėjo kaip kurtizanė ir aktorė, vaidinusi mitologiniais motyvais įkvėptus vaidinimus, kuriuose ji nusirengdavo "tiek, kiek leido to meto įstatymai". Ją išgarsino striptizo spektaklis "Leda ir gulbė". Iš šių pasakojimų matyti, kad ši praktika nebuvo išskirtinė ar nauja. Tačiau jai aktyviai priešinosi Krikščionių bažnyčia, kuri kitame šimtmetyje išleido tai draudžiančius įstatymus. Abejotina, kiek šie įstatai buvo vykdomi. Europos viduramžių tekstuose apie tokią praktiką nepranešama.
Šiuolaikinis
Paryžius
XVIII a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Paryžiaus šou, pavyzdžiui, "Moulin Rouge" ir "Folies Bergère", šokdavo patrauklios, menkai apsirengusios moterys ir vaidindavo "tableaux vivants" (statiškos pozos). XX a. 9-ajame dešimtmetyje rodytuose vaidinimuose moteris lėtai nusirengdavo drabužius, veltui ieškodama ant jos kūno ropojančios blusos. Žmonių almanache tai laikoma šiuolaikinio striptizo ištakomis.
Nuo 1905 m. į sceną įžengė Mata Hari. Emile'io Guimet'o kvietimu ji šoko prieš kruopščiai atrinktą publiką. Pasirodymo pabaigos scena, kurioje ji buvo nuoga, tapo sensacija. Po to sekė panašūs pasirodymai barono von Rothschildo, Cécile Sorel, Gastono Menier ir Natalie Clifford Barney prašymu. Mata Hari niekada nesimokė šokti, nestudijavo indiškų ir rytietiškų šokių. Jos šokiai buvo jos vaizduotės vaisius. 1917 m. Mata Hari buvo apkaltinta šnipinėjimu ir nuteista mirties bausme. Ji buvo sušaudyta 1917 m. spalio 15 d. Vinsene, netoli Paryžiaus.
Dar vienas svarbus pasirodymas buvo 1907 m., kai "Moulin Rouge" teatre pasirodė aktorė Germaine Aymos, kuri į sceną įžengė apsirengusi tik trimis labai mažomis kriauklėmis. XX a. trečiajame dešimtmetyje garsioji Josephine Baker "Folies" šoko pusnuogė "danse sauvage", kiti tokie pasirodymai buvo rengiami "Tabarin". Šie pasirodymai pasižymėjo rafinuota choreografija ir dažnai merginas aprengdavo blizgiais blizgučiais ir plunksnomis. XX a. septintajame dešimtmetyje "visiškai nuogi" pasirodymai buvo rengiami tokiose vietose kaip "Le Crazy Horse Saloon".
Po Antrojo pasaulinio karo
Po karo, šeštajame dešimtmetyje, striptizas tapo besiformuojančios sekso industrijos (daugiausia skirtos tokiems leidiniams kaip "Playboy") varikliu. Paryžiuje buvo atidaryti aukštuomenės striptizo klubai, tokie kaip "Alcazar" ar "Crazy Horse".
Šiais laikais striptizo menas vis labiau nyksta. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Vokietijos privatus televizijos kanalas (vadinamas RTL) sukūrė striptizo laidą "Tutti Frutti". Nuo tada daugelyje televizijos stočių naktimis rodomos moterys, kurios bando atsikratyti drabužių (net nešokdamos), o tuo metu reklamuoja tam tikrus sekso telefonu numerius (arba kitus premjerinius numerius).
Taip pat yra filmas "Striptizas". Jis rodomas JAV striptizo klubuose, nepateikiant daug informacijos.
Iš pradžių striptizą atlikdavo tik moterys. Šiandien striptizą atlieka labai nedaug vyrų. Vieni žymiausių iš jų yra Chippendales.
Mata Hari. Žymiausias jos sceninio pasirodymo segmentas buvo laipsniškas drabužių nusimetinėjimas, kol ji dėvėjo tik brangakmeniais puoštą liemenėlę ir keletą papuošalų ant rankų ir galvos.