Ellanduno mūšis (825) – Egberto pergalė ir Merkijos dominavimo pabaiga
Ellanduno mūšis (825): Egberto pergalė nutraukė Merkijos valdžią, pakėlė Veseksą ir pradėjo kelią link vieningos Anglijos istorijos.
825 m. įvyko Ellanduno (taip pat rašoma Ellendunas) mūšis tarp Vesekso Egberto ir Merkijos Beornvulfo kariuomenių. Nors abiem pusėms tai kainavo brangiai, nugalėjo karalius Egbertas. Mūšis iš esmės nutraukė Merkijos viešpatavimą pietų Anglijoje ir suteikė Veseksui dominavimą likusiose anglosaksų karalystėse pietuose. Po šimtmečio Vesekso karalystė tapo Anglijos karalyste.
Kontextas
Iki Ellanduno mūšio Merkija ilgą laiką buvo stipriausia anglosaksų valstybė pietinėje Britanijoje – jos įtaka apėmė daugelį mažesnių karalysčių. Egbertas, Vesekso karalius nuo 802 m., ilgainiui sutelkė jėgas atkurti savo karalystės įtaką ir išplėsti ją į pietus. Santykiai tarp Vesekso ir Merkijos buvo įtempti: vienos pusės siekiai plėstis susidūrė su kitų bandymais išlaikyti hegemoniją.
Mūšio vieta ir eiga
- Vietovė: istoriniuose šaltiniuose vieta vadinama "Ellandun". Modernūs tyrėjai dažniausiai laiko ją netoli šiuolaikinio Swindon (Wiltshire), tačiau tikslus mūšio laukas nėra visiškai nustatytas.
- Eiga: detalių apie mūšį išsamiuose šaltiniuose mažai – pagrindinis informacinis šaltinis yra Anglo-Saxon Chronicle, kuris pateikia tik glaustą pranešimą apie pergalę. Apie dalyvavusių kariuomenių dydžius ir taktikas nežinoma.
- Rezultatas: Egberto pergalė buvo didele prasme sprendžianti – Beornvulfas pralaimėjo ir Merkijos kontrolė pietuose susilpnėjo.
Pasekmės
- Greitai po mūšio Egbertas išnaudojo pergalę: Vesekso pajėgos greitai įtvirtino savo įtaką pietinėse karalystėse. Kentas, Surrey ir Sussex pereito į Egberto įtaką arba pripažino jo hegemoniją; Egberto sūnus buvo paskirtas valdyti Kentą.
- Merkijos autoritetas žlugo: nors Merkija dar kurį laiką išliko svarbi jėga Midlands regione, jos dominavimas pietinėje Anglijoje pasibaigė. Beornvulfas vėliau 826 m. žuvo, rengiantsi atstatyti savo valdžią, kai jį užpuolė nepriklausomos Rytų Anglijos pajėgos.
- Ilgalaikis poveikis: Ellanduno pergalė žymi svarbų žingsnį Vesekso viršenybės kelyje. Egberto valdymas sustiprino politinę vienybę pietuose ir tapo pagrindu vėlesniam Anglijos vienijimui.
Šaltiniai ir istorinė interpretacija
Pagrindinis šaltinis apie mūšį – Anglo-Saxon Chronicle, taip pat pavienės kronikos ir vėlesni metraščiai. Dėl ribotų šaltinių istorikai skirtingai interpretavo smulkesnes detalės, tačiau beveik vieningai laiko Ellanduną kaip lūžio tašką, kai Merkijos ilgalaikė hegemonija pietuose baigėsi, o Veseksas ėmė būti dominuojančia jėga.
Santrauka: Ellanduno mūšis (825) – tai sprendžiama Egberto pergalė, kuriems padėjo Veseksui įtvirtinti politinę įtaką pietinėje Anglijoje ir ženkliai sumažino Merkijos galią. Nors detalių apie patį mūšį trūksta, jo politinės pasekmės buvo didelės ir ilgalaikės.
Beornwulfo pralaimėjimas Ellanduno mūšyje reiškė Merkijos dominavimo pabaigą
Fonas
VIII a. ir IX a. pradžioje Mercijos karaliai įvairiais būdais valdė pietryčių Anglijos karalystes. Kai kurie jų net tiesiogiai valdė kitas karalystes. Nors Veseksas kartais buvo priverstas pripažinti Merkijos karalių valdžią, paprastai buvo stipriai priešinamasi leisti jiems tiesiogiai valdyti Veseksą.
Vesekso Beorhtrikas (786-802 m.) tikriausiai sulaukė Ofos iš Merkijos (757-796 m.) pagalbos, kad taptų Vesekso karaliumi. 789 m. jis vedė Offos dukterį Eadburh. Likusį valdymo laikotarpį Veseksas buvo pavaldus Mercijai. Tuo metu, kai Beorhtrikas tapo karaliumi, Egbertas taip pat buvo pretendentas. Edgaras kurį laiką buvo ištremtas iš Vesekso ir didžiąją laiko dalį praleido Karolio Didžiojo dvare. Beorhtrikui mirus, Egbertas grįžo ir užėmė sostą. Tuo metu karaliumi buvo Mersijos karalius Koenvulfas (Coenwulf of Mercia, 796-821 m.), kuris sudarė taikos sutartį su Veseksu.
815 m. Egbertas įsiveržė į Kornvalį ir pavertė jį savo valdžia. Jis leido pavaldiniams karaliams jį valdyti. Nuo 825 m. Egbertas pradėjo karines operacijas, siekdamas padidinti savo valdžią Velse. Tuo pat metu naujasis Mersijos karalius Beornvulfas, išplėtęs savo valdžią Kente, Esekse ir Midlsekse, nusprendė įsiveržti į Veseksą.
Mūšis
Egbertas su savo kariuomene buvo Kornvalyje, kai gavo žinią, kad mersai įsiveržė į Veseksą. Jis vedė savo kariuomenę atgal į Veseksą ir susitiko su Beornwulfu bei jo kariuomene prie Ellendūno (dabar Wroughton į pietus nuo Swindono). Šiame mūšyje, kurį Frenkas Stentonas pavadino "vienu lemtingiausių anglosaksų istorijoje", Egbertas nugalėjo Beornvulfą. Mūšis abiem pusėms kainavo daug gyvybių. Henrikas iš Hantingtono sakė, kad upė buvo raudona nuo kraujo. Pergalė prieš Merciją pakeitė jėgų pusiausvyrą Egberto naudai. Dabar jis buvo daugiausiai pasiekęs karalius pietų Anglijoje.
Valdžios pasikeitimas
Nedelsiant Egbertas pasiuntė savo sūnų Athelwulfą su kariuomene nuversti Baldredą, Merkijos pakamario karalių Kente. Dėl to visas Kentas, Sūrėjus, Saseksas ir Rytų Anglija pasidavė Egbertui. Vėliau tais pačiais metais Beornwulfas bandė susigrąžinti Rytų Angliją ir žuvo. Nuo to laiko Kentas, Surėjus ir Saseksas liko Vesekso karalystės dalimi. Egbertas paskyrė savo sūnų Athelwulfą Kento, kuriam priklausė visos naujosios Vesekso teritorijos, subkaraliumi.
829 m. Egbertas įsiveržė į visą Merciją ir ją nugalėjo. Wiglafas buvo ištremtas. Nugalėjus Merciją, jam pasidavė Šiaurėsumbrijos karalius. Jis priėmė lotynų titulą: Mercijos karalius (Rex Merciorum). Šis titulas buvo ir ant monetų, nukaldintų buvusiame Merkijos uoste Londone. 830 m. Viglafas grįžo į valdžią Mercijoje, tačiau Kento ir pietvakarių Anglijos laimėjimai liko Veseksui. Egbertas mirė 839 m. vasario 4 d. Jis paliko didesnę teritoriją nei bet kuris kitas Vesekso karalius nuo Ine laikų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada įvyko Ellanduno mūšis?
A: Ellanduno mūšis įvyko 825 m.
K: Kas buvo dvi Ellanduno mūšyje dalyvavusios kariuomenės?
Atsakymas: Ellanduno mūšyje dalyvavo Egberto Vesekso ir Beornvulfo iš Merkijos kariuomenės.
K: Kas laimėjo Ellanduno mūšį?
A: Ellanduno mūšyje nugalėjo Vesekso karalius Egbertas.
K: Kokia buvo Ellanduno mūšio baigtis?
A: Ellanduno mūšis faktiškai nutraukė merkijų viešpatavimą pietų Anglijoje ir suteikė Veseksui dominavimą likusiose anglosaksų karalystėse pietuose.
K: Kuriame amžiuje Vesekso karalystė tapo Anglijos karalyste?
A: Vesekso karalystė Anglijos karalyste tapo praėjus šimtmečiui po Ellanduno mūšio.
K: Kuo reikšmingas buvo Ellanduno mūšis Anglijos istorijoje?
A: Ellanduno mūšis buvo reikšmingas Anglijos istorijoje, nes žymėjo Merkijos dominavimo pietų Anglijoje pabaigą ir atvėrė kelią galutiniam Anglijos susivienijimui Vesekso monarchijoje.
Klausimas: Ar Ellanduno mūšis kainavo brangiai abiem pusėms?
A: Taip, Ellanduno mūšis kainavo brangiai tiek Vesekso Egberto, tiek Merkijos Beornvulfo kariuomenėms.
Ieškoti