Teiloro eilutė - tai informatikos, skaičiavimo, chemijos, fizikos ir kitų aukštesniojo lygio matematikos mokslų sąvoka. Tai eilutė, kuri naudojama norint sudaryti funkcijos įvertį (spėjimą), kaip ji atrodo. Taip pat yra speciali Teiloro eilučių rūšis, vadinama Maklaurino eilute.
Teoriškai Teiloro eilutė remiasi tuo, kad, pasirinkus tašką koordinačių plokštumoje (x ir y ašyse), galima nuspėti, kaip funkcija atrodys to taško apylinkėse. Tai daroma imant funkcijos išvestines ir jas sudedant. Esmė ta, kad galima sudėti begalinį skaičių išvestinių ir gauti vieną baigtinę sumą.
Matematikoje Teiloro eilutė parodo funkciją kaip begalinių eilučių sumą. Šios sumos nariai yra paimti iš funkcijos išvestinių. Teiloro eilės yra kilusios iš Teiloro teoremos.
Paaiškinimas ir pastaba: aukščiau pateikta apibūdinimo eilutė iš dalies supaprastina — iš tiesų Teiloro eilutę sudaro begalinė suma, o ne viena baigtinė suma; kartais galime pasitikrinti tik baigtiniu daugianariu (Teiloro polinomu), kuriuo apytiksliai aproksimuojame funkciją. Tai, ar begalinė eilutė konverguoja ir ar ji lygi pradiniam funkcijos reikšmei, priklauso nuo funkcijos savybių.
Formulė
Bendrinė Teiloro eilutės išraiška funkcijai f ties tašku a yra:
f(x) = sum_{n=0}^∞ f^(n)(a) / n! * (x − a)^n
HTML ženklais tai galima užrašyti taip (be specialių matematikos žymų):
f(x) = f(a) + f'(a)(x−a) + f''(a)/2!(x−a)^2 + ... + f^(n)(a)/n! (x−a)^n + ...
Jei a = 0, tokia eilutė vadinama Maklaurino eile.
Teiloro daugianaris ir liekana
Dažnai naudojama baigtinė Teiloro eilutės dalis — n-tos eilės Teiloro polinomas (daugianaris):
P_n(x) = sum_{k=0}^n f^(k)(a)/k! (x−a)^k.
Skirtumą tarp funkcijos ir polinomo žymime liekana R_n(x):
f(x) = P_n(x) + R_n(x).
Vienas svarbus liekanos pavidalų yra Lagrange formos liekana:
R_n(x) = f^(n+1)(ξ)/(n+1)! (x−a)^(n+1) už tam tikrą ξ tarp a ir x. Ši formulė leidžia įvertinti klaidą, kai naudojame baigtinį daugianarį aproksimacijai.
Sąlygos ir konvergencija
- Norint formaliai užrašyti Teiloro eilutę, funkcija turi turėti begalinį skaičių išvestinių tame taške a.
- Tačiau tai nėra pakankama sąlyga, kad eilutė konverguotų iki funkcijos reikšmės; funkcijos, kurioms Teiloro eilutė konverguoja į pačią funkciją tam tikrame intervale, vadinamos analitinėmis.
- Radius konvergencijos R nusako intervalą |x−a|
Pavyzdžiai
- e^x (Maklaurino): e^x = sum_{n=0}^∞ x^n / n!, konverguoja visiems x (R = ∞).
- sin x (Maklaurino): sin x = sum_{n=0}^∞ (−1)^n x^{2n+1} / (2n+1)!, konverguoja visiems x.
- cos x (Maklaurino): cos x = sum_{n=0}^∞ (−1)^n x^{2n} / (2n)!, konverguoja visiems x.
- ln(1+x) (Maklaurino): ln(1+x) = sum_{n=1}^∞ (−1)^{n+1} x^n / n, konverguoja |x|<1 (radiusas R = 1), taip pat konverguoja x = 1 sąlyginai (iki log(2)).
Pritaikymai
- Skaičiavimuose ir numerinėje analizėje Teiloro polinomai naudojami funkcijų aproksimacijai ir skaitiniams metodams (pvz., šaknų radimui, integravimui).
- Fizikoje ir inžinerijoje serijos leidžia supaprastinti sudėtingus reiškinius, išlaikant reikšmingiausius narių pridedamus efektus.
- Teorinei matematikai Teiloro eilutės padeda analizuoti funkcijų savybes, singularumus ir plėtimus kompleksinėje plokštumoje.
Pastabos apie „glotnumą“ ir analitiškumą
Funkcija gali turėti visas išvestines tam tikrame taške (būti C^∞), bet jos Teiloro eilutė vis tiek gali neapibrėžti funkcijos už to taško ribų (pvz., egzistuoja glotnios funkcijos, kurių Teiloro eilutė identiškai lygi nuliui, bet funkcija nėra nulis už taško). Toks skirtumas tarp begalinio išvestingumo ir analitiškumo yra svarbus teorijoje.
Santrauka: Teiloro eilutė yra galingas įrankis, leidžiantis reprezentuoti (arba aproksimuoti) funkciją serija, kurios koeficientai gaunami iš funkcijos išvestinių tame taške. Praktikoje dažnai naudojamas baigtinis Teiloro polinomas kartu su liekanos įvertinimu.
