Titanotylopus — išnykusi kamelidų gentis iš Šiaurės Amerikos
Titanotylopus — milžiniška išnykusi kamelidų gentis iš Šiaurės Amerikos, gyvavusi nuo mioceno iki pleistoceno; sužinok apie jų anatomiją, evoliuciją ir įspūdingas pėdas.
Titanotylopus - išnykusi Camelidae šeimos sausumos žolėdžių gentis. Nuo mioceno iki pleistoceno prieš 10,3 mln. m. - 300 000 m. buvo endeminė Šiaurės Amerikos rūšis. Egzistavo apie 10 mln. metų.
Jo pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių Τιτάν, τύλος ir πούς - "titanas", "gumbas" ir "pėda", taigi "milžiniškas gumbas-kojis".
Morfolgija ir dydis
Titanotylopus buvo vienas iš didžiausių Šiaurės Amerikos kamelidų. Kūno struktūra buvo masyvi ir stambi, su tvirtais apatinių galūnių kaulais, pritaikytais nešti didelį kūno svorį. Peties aukštis galėjo siekti kelis metrus, todėl šie gyvūnai priminė šiandienines kuprines kupranugarių ar didelius šiaurės elninius gyvūnus.
Dantų morfologija rodo, kad jie turėjo aukštus vainiklius (hypsodontiniai dantys), pritaikytus trinti kietas žoles ir kitas abrazyvines maisto daleles. Pėdos buvo panašios į kitų camelidų — su padų pagalve ir dviem pirštais, kurie leido efektyviai vaikščioti kietose ar smėlingose vietovėse.
Rūšys ir sistematika
Gentyje aprašytos kelios rūšys; viena iš žinomiausių yra Titanotylopus nebraskensis, tačiau sistematika laikui bėgant koreguota ir skiriasi priklausomai nuo aprašymų bei atrastų liekanų. Titanotylopus priklauso Camelidae šeimai, kurią sudaro tiek Šiaurės Amerikos išnykusios formos, tiek šiuolaikiniai kupranugariai ir Pietų Amerikos lamų giminės.
Buveinė ir geografinis paplitimas
Fosilijų radiniai rodo, kad Titanotylopus gyveno plačiai išsidėsčiusiame regione — daugiausia Didžiosiose lygumose ir pietvakarių Šiaurės Amerikoje. Radiniai užfiksuoti tokiose vietovėse kaip Teksasas, Naujoji Meksika, Koloradas, Nebraskos lygumos, taip pat Meksikos teritorijoje. Gyveno įvairiuose biotopuose — nuo atvirų pievų ir stepės iki mišrių miško-lygumos zonų.
Gyvenimo būdas ir mityba
Titanotylopus greičiausiai buvo daugiausia žolėdis arba mišrus ėdikas, minta žolėmis, šakelėmis ir kitomis kietesnėmis augalinėmis dalimis. Aukšti dantų vainikliai rodo prisitaikymą prie abrazyvaus ėdalo, pvz., žolių su smėlio ar dulkėmis. Judėjimas ir pėdų struktūra rodo, kad gyvūnai buvo gerai pritaikyti vaikščioti atviruose, sausėjančiuose kraštovaizdžiuose.
Kai kurie mokslininkai svarsto apie kūno riebalų kaupimą (kuprą ar riebalinį gumbą) panašiai kaip pas šiuolaikinius kupranugarius, tačiau tiesioginių kaulinių įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų kuprų buvimą, nėra — tokius klausimus sprendžia pagal bendrą kūno proporcijų ir minkštųjų audinių rekonstrukcijas.
Išnykimas — galimos priežastys
Titanotylopus išnyko maždaug pleistoceno viduryje (apie prieš 300 000 metų), pagal originalius radinius. Jo išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet labiausiai tikėtini veiksniai:
- klimato kaita ir su tuo susiję biotopų pokyčiai (pvz., žolynų ir miškų persiskirstymas),
- maisto šaltinių pokyčiai, sumažinę pritaikytą mitybai biomasę,
- konkurencija su kitais žolėdžiais ir galbūt ligos ar parazitai.
Reikia pažymėti, kad šis išnykimas vyko gerokai iki masinio pleistoceno megafaunos žlugimo, susijusio su vėlyvuoju pleistocenu ir žmonių įsikišimu, todėl tiesioginis žmogaus poveikis šiuo atveju mažai tikėtinas.
Palaikai ir svarbūs radiniai
Fosilijos — dantys, žandikauliai, slanksteliniai elementai ir didžiųjų galūnių kaulai — padėjo mokslininkams rekonstruoti išvaizdą ir elgseną. Daug radinių paimta iš nuosėdinių sluoksnių, datuotų mioceno–pleistoceno sandūroje, kas leido nustatyti ir laiko diapazoną. Tyrimai apie šias liekanas prisideda prie platesnio vaizdo apie Šiaurės Amerikos kamelidų evoliuciją ir ekosistemų kaitą per vėlyvąjį neogeną ir pleistoceną.
Reikšmė evoliucijai
Titanotylopus yra svarbus elementas suprasti camelidų evoliuciją Šiaurės Amerikoje. Camelidų kilmė ir išplitimas (į Pietų Ameriką bei per Beringo sąsmauką į Euras ir Afriką) yra viena iš ilgalaikių evoliucinių istorijų, kurioje Titanotylopus atspindi didžiulių, specializuotų formų adaptacijas į vėlyvojo neogeno ir pleistoceno aplinką.
Ieškoti