Tokijo metropolis (Tōkyō-to) — Japonijos sostinė ir prefektūra

Sužinokite apie Tokijo metropolį (Tōkyō-to) — Japonijos sostinę ir prefektūrą: gyventojų skaičius, geografinė padėtis, Izu ir Ogasavaros salos, Arakava ir Tama upės.

Šis straipsnis yra apie Tokijo metropoliteną. Daugiau informacijos žr. Tokijas (disambiguracija).

Tokijo metropolis (東京都, Tōkyō-to) - oficialus tradicinio Tokijo miesto (東京市, Tōkyō-shi) (1869-1943) ir su juo susijusių buvusios Tokijo prefektūros (東京府, Tōkyō-fu) (1869-1943) savivaldybių pavadinimas. Tai Japonijos sostinė ir prefektūra Honšiū saloje.

Didysis Tokijas apima Kantō regiono žemes, taip pat Izu ir Ogasavaros salas. Tokijuje gyvena dešimt procentų (10 %) japonų, o aplink jį - net dvidešimt procentų (20 %) gyventojų. 2007 m. duomenimis, gyventojų skaičius siekė 12 790 000. Tokijas yra Japonijos dalyje, vadinamoje Kantos lyguma. Per Tokiją teka dvi didelės upės. Viena jų - Arakavos upė, kuri teka iš šiaurės į pietus ir įteka į Tokijo įlanką. Kita - Tamos upė, kuri teka iš vakarų į rytus. Tamos upė yra riba tarp Tokijo ir kaimyninio miesto Kavasakio.

Geografija

Tokijo metropolitenas užima didelę dalį Kantō lygumos, apima miesto centrines teritorijas, priemiesčius ir tolimesnes salas Izu bei Ogasavaras. Kraštovaizdis svyruoja nuo tankiai apgyvendintų miesto zonų iki kalvotų ir miškingų priemiesčių rytinėje ir vakarinėje dalyse bei nuožulnių salų pietuose. Dėl savo padėties prie Japonijos jūros ir Ramiojo vandenyno pakrančių Tokijas turi svarbų uostą ir kelias tarptautines oro uostas zonas.

Administracija

Tokijo metropolitenas (Tōkyō-to) yra unikali administracinė vienetė: jis apjungia 23 specialiuosius rajonus (tokubetsu-ku), kurie daugelio funkcijų atžvilgiu veikia kaip savarankiški miestai, taip pat kelis miestus (shi), miestelius (machi/chō) ir kaimus (mura/son) už centrinių rajonų ribų, bei atskiras salas. Metropolio valdžia (gubernatorius ir Taryba) koordinuoja regioninius klausimus, tokius kaip transportas, vandens tiekimas ir civilinė sauga.

Istorija – trumpai

Tokijas anksčiau vadintas Edo. 1868 m. Meidžio restauracijos laikotarpiu Edo tapo šalies sostine ir buvo pervadintas Tokiju. 1943 m. miesto ir prefektūros administracija buvo reorganizuota į dabartinį metropoliteno statusą. Po Antrojo pasaulinio karo Tokijas atgijo ir sparčiai augo, tapdamas nacionaliniu ekonomikos, kultūros ir politiniu centru.

Gyventojai

Tokijas yra viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų Japonijoje. Nors skaičiai kinta, pastaraisiais dešimtmečiais metropoliteno gyventojų skaičius išliko aukštas; didžioji dalis gyventojų gyvena mieste ir priemiesčiuose, o dar didesnė darbo jėga kasdien į miesto centrus atvyksta iš aplinkinių prefektūrų. Visas didysis Tokijas (metropolitenas kartu su gretimomis prefektūromis) sudaro vieną didžiausių pasaulio aglomeracijų pagal gyventojų skaičių — apie keliasdešimt milijonų žmonių.

Ekonomika

Tokijas yra Japonijos finansų, verslo ir pramonės centras. Čia telkiasi daug tarptautinių ir vietinių įmonių būstinių, bankų ir institucijų, taip pat viena didžiausių pasaulyje vertybinių popierių biržų. Miestas yra svarbus prekybos, technologijų, pramogų ir kultūros centrus, pritraukiantis tiek verslo, tiek turizmo srautus.

Transportas

Tokijas pasižymi itin išvystyta viešojo transporto sistema:

• platus geležinkelių ir priemiestinių traukinių tinklas, jungiantis miesto centrą su priemiesčiais ir kitomis Japonijos dalimis (įskaitant Šinkansen greituosius traukinius);
• daugiau nei viena didelė metro sistema — keli operatoriai aptarnauja skirtingas linijas;
• du pagrindiniai tarptautiniai oro uostai: Haneda (artimesnis centrui) ir Narita (daug tarptautinių reisų);
• plačios kelių jungtys ir daugybė autobusų maršrutų, taip pat didelis jūrų uostas kroviniams ir keleiviams.

Kultūra ir lankytinos vietos

Tokijas siūlo gausybę kultūros, istorinių ir modernių pramogų objektų. Tarp žinomiausių miestų ir objektų yra:

• Imperatoriaus rūmai ir jų sodai;
• Asakusa ir senasis Senso-ji šventykla;
• Šibuja (garsi sankryža ir jaunimo kultūra) bei Harajuku (mados ir subkultūrų centras);
• Meidžio šventykla (Meiji Jingu) ir parkai;
• Tokyo Skytree ir Tokyo Tower — aukštos apžvalgos aikštelės su miesto panorama;
• musejai, tokie kaip Tokyo National Museum, ir modernios meno erdvės;
• didžiuliai prekybos rajonai (Ginza, Akihabara ir kt.), kulinarinės vietos nuo tradicinių restoranų iki žvaigždžių turinčių virtuvės.

Klimatas

Tokijo klimatas yra drėgnai subtropinis: vasaros yra karštos ir drėgnos, su tyfonų sezonu vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį; žiemos paprastai švelnios ir sausos, sniegas retas centriniuose rajonuose. Pavasarį miestas tarp turistų žinomas dėl sakurų žydėjimo.

Švietimas ir mokslas

Tokijas turi daug universitetų, tyrimų institutų ir tarptautinių mokyklų. Tarp garsiausių — Tokijo universitetas (The University of Tokyo) ir kitos prestižinės aukštosios mokyklos, kurios pritraukia studentus iš visos šalies ir užsienio.

Pastabos

Šis straipsnis pateikia apžvalgą apie Tokijo metropoliteną. Dėl detalesnių duomenų (žemėlapių, konkrečių gyventojų skaičių, administracinių ribų ir pan.) rekomenduojama kreiptis į naujausius oficialius šaltinius arba Tokijo metropoliteno administracijos publikacijas.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra oficialus Tokijo pavadinimas?

K: Kada buvo įkurtas tradicinis Tokijo miestas?

K: Kiek žmonių gyvena Tokijuje arba jo apylinkėse?

K: Kokiame regione yra Tokijas?

K: Kokios dvi upės teka per Tokijo didmiestį?

K: Kiek gyventojų gyvena Tokijo metropolyje?

K: Ar yra salų, susijusių su Tokijo didmiesčiu?

Paieška pagal raidę