Tylosaurus: viršutinės kreidos jūrinis plėšrus mozasauras

Tylosaurus — viršutinės kreidos mozasauras: milžiniškas jūrinis plėšrus, istorinis 1918 m. radinys, Smithsonian ekspozicija ir Everharto atradimas įkvėpė IMAX „Jūrų pabaisos“.

Autorius: Leandro Alegsa

Tylosaurus buvo viršutinės kreidos mozasauras. Tai buvo didelis plėšrus jūrinis driežas, artimai giminingas šiuolaikiniams monitoriniams driežams ir gyvatėms. Gyveno vėlyvojoje kreidoje, maždaug prieš 85–66 mln. metų, pagrinde Western Interior Seaway tipo jūrose, kurios dengė dideles Šiaurės Amerikos dalis.

Anatomija ir dydis

Tylosaurus pasižymėjo ilga kūno forma, stipria galva ir konusiniais dantimis, pritaikytais gaudyti glitus žuvų grobį ir stambesnius jūrinius stuburinius. Jo priekinius kaulus papildė išsikišęs nosies galiukas (lot. tylos – „gumbas“), sudarantis užapvalintą, kartais be dantų galinį snukio galu. Kūno ilgis skirtingų rūšių svyruoja, bet dažniausiai minima apie 10–15 metrų, todėl tai buvo vienas didžiausių mozasaūrų. Rankos ir kojos buvo pertvarkytos į pelekus, o ilgas, stiprus uodegos stiebas sugebėdavo generuoti greitą plėšrūno stumdymą vandenyje.

Gyvenimo būdas ir mityba

Tylosaurus buvo viršutinis savo ekosistemos plėšrūnas. Jis mityboje naudojo stiprias žandikaulių jėgas ir aštrius dantis grobiui sugauti: žuvis, kalmaras, amonitai, o kartais ir kiti jūriniai ropliai – įskaitant kitus mozasaursus ir pleziozaurus. Žinomi egzemplioriai su idealiai išlikusiais skrandyje buvusiais kaulais rodo, kad jis galėjo įsikąsti ir praryti didelius, kartais beveik visus gyvus plėšrūnus.

Fosilijos ir atradimai

1918 m. Čarlzas H. Sternbergas rado tilozaurą su pleziozauro liekanomis skrandyje. Šis egzempliorius saugomas Jungtinių Valstijų nacionaliniame muziejuje (Smithsonian). Pleziozauro liekanos saugomos kolekcijose.

Nors apie šiuos svarbius egzempliorius 1922 m. trumpai rašė C. H. Sternbergas, informacija apie juos buvo prarasta iki 2001 m. Šį egzempliorių iš naujo atrado ir aprašė Everhartas. Jis tapo naujojo (2007 m.) "National Geographic" IMAX filmo "Jūrų pabaisos" siužeto pagrindu. Per pastaruosius dešimtmečius Tylosaurus liekanos rasta įvairiuose Šiaurės Amerikos stratigrafiniuose sluoksniuose (ypač Kanzasas, Nebraskos ir Kanados dalys), o kartais ir kituose regionuose, leidžiančios rekonstruoti jo paplitimą ir ekologiją.

Taksonomija ir ryšiai

  • Karalystė: Animalia
  • Skiltis: Reptilia (Squamata)
  • Gimine: Mosasauridae
  • Pošeimė: Tylosaurinae
  • Gentis: Tylosaurus

Tylosaurus priskiriamas mozasaūrų grupei – vandeniniams škvalams priklausantiems driežams. Jų evoliucija atspindi perėjimą nuo sausumos protėvių prie visiškai jūrinio gyvenimo būdo: plėšrūs įpročiai, pelekų tipo galūnės ir hidrodinamiškas kūno siluetas.

Paleoekologija ir reikšmė

Tylosaurus rodė, kaip viršutinės kredos jūrų ekosistemos buvo sudėtingos ir pilnos didelių plėšrūnų. Tyrimai apie jų kaulų struktūrą, dantų nusidėvėjimą ir skrandyje rastus grobio likučius padeda suprasti mitybos grandines bei elgseną. Rasti egzemplioriai su kitų didelių roplių likučiais parodo, kad įvyko tiek aktyvūs medžioklės, tiek iššvaistymo atvejai (pvz., tarpusavio konfliktai ar laimikio dalijimasis).

Mokslinė ir kultūrinė įtaka

Tylosaurus yra viena geriausiai žinomų mozasaūrų genčių, dažnai minima populiariojoje literatūroje, dokumentiniuose filmuose ir muziejų ekspozicijose. Išsamių specimenų atradimai, kaip Sternbergo rastasis egzempliorius, prisideda prie viešo susidomėjimo priešistoriniais jūros plėšrūnais ir padeda mokslinei bendruomenei atkurti praeities ekosistemas.

Ši gentis ir toliau yra intensyviai tiriama – naujos radinių analizės, kompiuterinės modeliavimas ir palyginimai su kitais mosasaurais pildys žinias apie jų anatomiją, elgseną ir evoliuciją.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3