Ernis
Vilkšunis (Gulo gulo) yra didžiausias Mustelidae šeimos (Lasių) atstovas. Tai stambus ir raumeningas plėšrūnas, labiau panašus į mažą lokį nei į kitus usūrinius gyvūnus. Vienišas gyvūnas - vilkšunis - garsėja žiaurumu ir gali sumedžioti daug kartų už save didesnį grobį. Tai galingas ir universalus plėšrūnas ir šiukšlintojas.
Aiškiai skiriasi du porūšiai: Senojo pasaulio Gulo gulo gulo ir Naujojo pasaulio G. g. luscus.
Patinas yra maždaug 18 colių (46 cm), patelė - 14 colių (36 cm) ūgio. Jų ilgis svyruoja nuo 36 (91 cm) (patelės) iki 45 (110 cm) (patino), o svoris - apie 11-16 kg (25-36 lb). Jų uodega yra apie 20 cm ilgio. Rudas kailis apsaugo juos nuo itin žemos temperatūros, o didelės kojos leidžia jiems vaikščioti sniegu.
Pasiskirstymas
Vilkšuniai daugiausia gyvena atokiuose arktiniuose ir alpiniuose šiaurės Kanados, Aliaskos, Sibiro ir Skandinavijos regionuose. jie taip pat gyvena europinėje Rusijoje, Baltijos šalyse, šiaurės rytų Kinijoje ir Mongolijoje. 2008 ir 2009 m. pirmą kartą nuo 1922 m. vilkšuniai buvo pastebėti piečiau Siera Nevados, netoli Tahoe ežero. Nedidelis jų skaičius taip pat aptinkamas Jungtinių Valstijų Uoliniuose kalnuose ir šiauriniuose Kaskadų kalnuose, o į pietus ir rytus jie buvo pastebėti iki Mičigano. Tačiau dauguma Naujojo pasaulio vilkšunių gyvena Kanadoje.
Raganosiai minta beveik visų rūšių maistu: pelėmis, žiurkėmis, paukščiais, paukščių kiaušiniais, šiauriniais elniais ir kitais stambiais grobiais. Didesnius grobius vilkšuniai mieliau medžioja žiemą, kai sniegas sulėtina grobį ir suteikia vilkšuniams pranašumą.
Vilkšuniai yra labai teritoriški. Raganosiai dauginasi kas dvejus ar trejus metus. Patelė atsiveda nuo vieno iki trijų jauniklių (vadinamų jaunikliais) giliai po sniego pusnimis esančiame tunelyje, vadinamame urvu.
Wolverine ant uolėtos vietovės
Apsauga
Žmonės yra pagrindiniai vilkšunių priešai. Storas ir šiltas vilkšunės kailis naudojamas parako gobtuvo ar kitų žieminių drabužių apdailai, nes tankūs apsauginiai plaukeliai nesulaiko šalčio.
2013 m. vasarį Jungtinių Valstijų Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba pasiūlė suteikti vilkšuniui nykstančių rūšių apsaugą pagal Nykstančių rūšių įstatymą, daugiausia dėl to, kad dėl klimato kaitos (visuotinio atšilimo) šiaurinėse Uolinių kalnų uolose nyksta jo žiemos buveinės. Vilkšuniai prastai mato, bet turi aštrią uoslę - jie gali užuosti grobį 20 pėdų po sniegu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vilkdalgis?
A: Vilkšunis yra didžiausias Mustelidae šeimos atstovas, stambus ir raumeningas plėšrūnas.
K: Kaip vilkšunis skiriasi nuo kitų mustelidų?
A.: Vilkšunis labiau panašus į mažą lokį nei kiti ūsuočiai.
K: Kokią reputaciją turi vilkšunis?
A: Vilkšunis garsėja žiaurumu ir gali nužudyti daug kartų už save didesnį grobį.
K: Ar vilkšunis yra vienišas, ar bendraujantis?
A: Vilkšunis yra vienišas gyvūnas.
K: Kuo skiriasi Senojo ir Naujojo pasaulio vilkšuniai?
A: Aiškiai skiriasi du porūšiai: Senojo pasaulio forma Gulo gulo gulo ir Naujojo pasaulio forma G. g. luscus.
K: Kokios yra fizinės vilkšunio patino ir patelės savybės?
A: Patinas yra maždaug 18 cm ūgio, o patelė - 14 cm. Jų ilgis svyruoja nuo 36 cm (patelės) iki 45 cm (patino), o svoris siekia apie 25-36 kg. Jų uodega siekia apie 8 colius.
Klausimas: Kaip vilkšuniai išgyvena itin žemoje temperatūroje?
A: Rudas vilkšunės kailis apsaugo ją nuo itin žemos temperatūros, o didelės kojos leidžia jai vaikščioti sniegu.
