Aleksandras Oparinas — sovietų biochemikas, gyvybės kilmės teorijos autorius
Aleksandras Oparinas — sovietų biochemikas, gyvybės kilmės teorijos autorius; pionierius, nagrinėjęs deguonies įtaką ankstyvajai gyvybei ir parašęs knygą „Gyvybės kilmė“.
Aleksandras Ivanovičius Oparinas (1894 m. kovo 2 d. Uglič, Rusija - 1980 m. balandžio 21 d. Maskva) - sovietų biochemikas.
Jis pasižymėjo savo idėjomis apie gyvybės kilmę ir parašė ankstyvą knygą "Gyvybės kilmė". Viena iš jo idėjų buvo ta, kad deguonis naikina organines molekules, būtinas ankstyvajai gyvybei vystytis. Vėliau buvo nustatyta, kad Žemės atmosferoje iš pradžių beveik nebuvo deguonies.
Jis taip pat tyrinėjo augalų biochemiją ir fermentines reakcijas augalų ląstelėse. Jis sukūrė pramoninės biochemijos pagrindus SSRS.
Gyvybės kilmės teorija
Oparinas yra geriausiai žinomas dėl savo hipotezės apie gyvybės kilmę iš cheminės evoliucijos. Jo idėją dažnai vadina Oparino–Haldane hipoteze, nes panašų požiūrį nepriklausomai siūlė ir britų biologas Dž. B. S. Haldane'as. Oparinas teigė, kad priešistorinėje Žemėje organinės molekulės galėjo susidaryti vandeniniuose tirpaluose — vadinamojoje „pirminėje sriuboje“ (primordial soup) — ir palaipsniui jungtis į vis sudėtingesnius junginius.
Vienas iš svarbiausių Oparino pasiūlymų buvo koncepcija apie koacervatus — polimerų ir kitų organinių dalelių agregatus, sudarančius atskiras sąveikos zonas (laikinus „lašelius“), kurie galėjo kaupti medžiagas, keistis su aplinka, iš dalies atkartoti tam tikrus elgesio bruožus ir taip priminti pirmykščius protėvius ląstelių evoliucijai. Vėlesni eksperimentai, pvz., Sidnėjaus Foxo proteinoidų mikrosferos ir Miller–Urey tipo sintezės, parodė, kad organinių molekulių sintezė ir savarankiškos struktūros formavimasis pratyme yra įmanomi, nors pilnas gyvybės atsiradimo mechanizmas išlieka sudėtingas ir prieštaringas klausimas.
Tyrimai augalų biochemijos ir fermentų
Be kilmės hipotezių, Oparinas daug dirbo su augalų biochemija, nagrinėjo fermentines reakcijas augalų ląstelėse, jų reguliaciją ir medžiagų apykaitą. Jo darbai prisidėjo prie supratimo, kaip fermentai veikia augaluose ir kaip šias žinias galima pritaikyti praktikoje — tiek moksle, tiek pramoniniams procesams.
Pramoninė biochemija ir mokslo organizavimas
Oparinas aktyviai dalyvavo sovietinės biochemijos plėtroje: organizavo laboratorijas, ruošė mokslininkus ir prisidėjo prie pramoninės biochemijos pagrindų kūrimo SSRS. Jo vadovaujami tyrimai padėjo vystytis biotechnologinėms ir agrocheminėms taikomosioms sritims, kurios buvo svarbios šalies ūkiui ir pramonei.
Paskelbti darbai ir įtaka
Pagrindinis jo veikalas — knyga, dažnai minima kaip Gyvybės kilmė (rus. „Происхождение жизни“), išleista 1924 m. — tapo vienu svarbiausių bandymų sistemingai suformuluoti hipotezę apie cheminę gyvybės kilmę. Nors nuo tada kilo naujų idėjų (pvz., RNR pasaulis, alternatyvios sintetinės trasos), Oparino mintys davė postūmį tiek teorinei, tiek eksperimentinei tyrimų krypčiai ir įkvėpė daugelį tolesnių eksperimentų, įskaitant klasikinius Miller–Urey bandymus.
Paveldas ir kritika
Oparino teorija ilgainiui buvo tiek patvirtinama, tiek koreguojama: aptikta, kad ankstyvosios Žemės sąlygos, energijos šaltiniai (ūženos, mėnulio-santykiniai sprogimai, vulkanizmas), kietųjų paviršių ir mineralų vaidmuo, bei cheminių reakcijų kelių įvairovė yra reikšmingi. Taip pat atsirado alternatyvios hipotezės (pvz., hidroterminiai ventiliai, mineralinės katalizės, meteoritinės sintezės idėjos). Nepaisant to, Oparinas lieka kertine figūra gyvybės kilmės teorijų istorijoje ir sovietinės biochemijos raidai reikšmingu mokslininku.
Jo darbai ir teorijos — tiek pradinės idėjos apie deguonies trūkumą ankstyvos atmosferos sąlygomis, tiek koncepcija apie savarankiškus organinių dalelių „lašelius“ — yra nuolat nagrinėjami, išplėtojami ir integruojami į platesnį tarpdalykinį supratimą apie biologinės sudėtingumo atsiradimą.
Jo teorija
Tai buvo kelios pagrindinės jo pirmosios knygos idėjos:
1. Nėra jokio esminio skirtumo tarp gyvo organizmo ir negyvos materijos. Gyvybė turėjo atsirasti natūraliai evoliucionuojant materijai.
2. Metano yra Jupiterio ir kitų planetų milžinių atmosferose. Oparinas manė, kad kūdikio Žemės atmosfera buvo stipriai redukuota, joje buvo metano, amoniako, vandenilio ir vandens garų. Jo nuomone, tai buvo žaliavos gyvybei vystytis.
3. Iš pradžių buvo paprasti organinių medžiagų tirpalai. Jų elgseną lėmė atomai ir jų išsidėstymas molekulėse. Palaipsniui, augant ir sudėtingėjant molekulėms, susiformavo struktūros, pasižyminčios naujomis savybėmis. Šias naujesnes savybes lėmė molekulių erdvinis ir tarpusavio išsidėstymas.
4. Šiame procese jau egzistuoja biologinė tvarka. Konkurencija, ląstelių augimo greitis, stipriausiųjų išlikimas, kova už būvį ir galiausiai natūralioji atranka sukūrė gyvų būtybių savybes.
Oparinas apibūdino būdą, kaip pagrindinės organinės cheminės medžiagos gali susiformuoti į mikroskopines lokalizuotas sistemas. Tai būtų ląstelės pirmtakai, iš kurių galėtų išsivystyti primityvios gyvosios būtybės. Jis citavo darbus, atliktus su organinėmis cheminėmis medžiagomis, kurios tirpale sudaro lašelius ir sluoksnius. Oparinas iškėlė prielaidą, kad pirmykščiame Žemės vandenyne galėjo susiformuoti skirtingi jų tipai. Juose vyko atrankos procesas, kurio metu galiausiai atsirado gyvybė.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Aleksandras Ivanovičius Oparinas?
A: Aleksandras Ivanovičius Oparinas buvo sovietų biochemikas.
K: Kuo pasižymėjo Aleksandras Ivanovičius Oparinas?
A: Aleksandras Ivanovičius Oparinas pasižymėjo savo idėjomis apie gyvybės kilmę ir knygos "Gyvybės kilmė" parašymu.
K: Kokia buvo viena iš pagrindinių Aleksandro Ivanovičiaus Oparino idėjų apie gyvybės kilmę?
A: Viena iš pagrindinių Aleksandro Ivanovičiaus Oparino idėjų buvo ta, kad deguonis būtų linkęs sunaikinti ankstyvajai gyvybei vystytis būtinas organines molekules, nors vėliau buvo nustatyta, kad Žemės atmosferoje iš pradžių beveik nebuvo deguonies.
K: Ką dar, be gyvybės kilmės, tyrinėjo Aleksandras Ivanovičius Oparinas?
A: Be gyvybės kilmės, Aleksandras Ivanovičius Oparinas taip pat tyrinėjo augalų biochemiją ir fermentų reakcijas augalų ląstelėse.
K: Kokius pagrindus Aleksandras Ivanovičius Oparinas sukūrė SSRS?
A: Aleksandras Ivanovičius Oparinas sukūrė pramoninės biochemijos pagrindus SSRS.
K: Kada ir kur gimė ir kada mirė Aleksandras Ivanovičius Oparinas?
A: Aleksandras Ivanovičius Oparinas gimė 1894 m. kovo 2 d. (1894 m. vasario 18 d.) Ugliče, Rusijoje, o mirė 1980 m. balandžio 21 d. Maskvoje.
K: Kaip Aleksandras Ivanovičius Oparinas prisidėjo prie biochemijos mokslo?
A: Aleksandro Ivanovičiaus Oparino indėlis į biochemijos sritį buvo pramoninės biochemijos pagrindų sukūrimas SSRS, augalų biochemijos ir fermentinių reakcijų augalinėse ląstelėse tyrimai, idėjų apie gyvybės kilmę plėtojimas.
Ieškoti