Benas Hallas (1837 m. gegužės 9 d. – 1865 m. gegužės 5 d.) buvo žinomas australų bušrangeris. Bušrangeris – tai vagis, klajojantis po Australijos kaimus ir miestelius, dažniausiai bėgantis ant arklio, kaip plėšikas. Dauguma bušrangerių buvo tiesiog nusikaltėliai ir vagys, tačiau kai kurie, tarp jų ir Benas Hallas, ilgainiui tapo liaudies pasakų ir dainų herojais. Kaip ir Nedas Kelly, Hallas kai kurių laikomas nusikaltėlių didvyriu, nes pasirodė siekęs pasipriešinti aplinkos neteisybėms – bent jau taip jį romantizavo vėlesnė liaudies kūryba.

Benas Hallas gyveno tuo metu, kai Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje buvo atrastas auksas. Tūkstančiai žmonių vyko į aukso telkinius „ieškoti laimės“ ir tikėjosi praturtėti. Dėl to atsirado daug aukso gabenimo karavanų, pašto vagonų ir kiti taikiniai – priežasčių, dėl kurių klestėjo bušrangeriai. Benas Hallas ir jo gauja rengė apiplėšimus, nukreiptus į auksą gabenančius vagonus, pašto siuntas ir vietas, kur kaupėsi turtingesni ieškotojai. Kad ir kokie buvo jų nusikaltimai, Hallas ilgą laiką sugebėjo išvengti arešto, nes turėjo draugų ir giminaičių, kurie jam padėjo arba slėpė jį.

Hallas pradėjo savo kelią į bušrangerystę po įvairių nesutarimų su teisėsauga ir asmeninių problemų, įskaitant nuosavybės ginčus ir įtarimus dėl žiauresnių poelgių tarp kartų. Jis sudarė gaują, kurią sudarė keli žinomi nusikaltėliai; kai kurie iš jų savo elgesiu prisidėjo prie grupės smurtinio įvaizdžio, nors pats Hallas dažnai vaizduojamas kaip labiau „laisvės kovotojas“ nei žudikas. Gauja tapo viena žinomiausių to laikotarpio – jų plėšimai dažnai buvo ryžtingi, o kartais ir drąsūs, todėl spauda bei vietos gyventojai skyrė didelį dėmesį jų veiksmams.

1865 m. Benas Hallas buvo paskelbtas „išdaviku“ pagal naujus teisės aktus, kurių tikslas buvo sustiprinti kovą su bušrangeriais ir suteikti teisėsaugai daugiau galimybių juos sučiupti. Jis buvo nužudytas policijos reido metu 1865 m. gegužės 5 d. prie Goobang Creek netoli Forbes miestelio. Jo žūtis tapo paskutiniu didelio masto bušrangerystės laikotarpio epizodu ir ženkliai sumažino panašių bandymų mastą.

Paveldas ir viešoji atmintis. Nors istorija apie Beną Hallą aiškina, kad jis ir jo bendražygiai buvo nusikaltėliai, liaudies kūryboje jis liko kaip simbolis, kuriuo pasakojama apie kaimo žmonių sunkumus, teisėsaugos ir turto santykio problemas bei aukso karštinės sukeltą neramumą. Jis dažnai minima liaudies dainose, pasakojimuose ir literatūroje, o jo vardas lyginamas su kitais garsių australių bušrangerių vardais. Iki šiol apie jį primena prisiminimai, vietovių pavadinimai ir istorinės parodos, kurios nagrinėja bušrangerystės laikotarpį ir jo priežastis.

Ši istorija padeda suprasti XIX a. Australijos socialinį kontekstą: kaip aukso paieškos, nuosavybės ginčai ir silpna centro valdžia prisidėjo prie nusikalstamumo klestėjimo, o vėliau – prie grubaus, bet efektyvaus teisėsaugos atsako.