Edmundas Husserlis – fenomenologijos pradininkas, filosofas ir matematikas
Edmundas Husserlis — fenomenologijos pradininkas, filosofas ir matematikas. Atraskite jo gyvenimą, teorijas, mokslinę karjerą ir įtaką moderniajai filosofijai.
Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis (IPA: [ˈhʊsɛrl]; 1859 m. balandžio 8 d. Prostejovas, Moravija, Austrijos imperija - 1938 m. balandžio 26 d. Freiburgas, Vokietija) - austrų-vokiečių filosofas ir matematikas, laikomas fenomenologijos pradininku. Jis išsiskyrė su pozityvistine to meto mokslo ir filosofijos orientacija, manydamas, kad visų žinių šaltinis yra patirtis.
Husserlis studijavo matematiką pas Karlą Weierstraßą, daktaro laipsnį įgijo pas Leo Königsbergerį, o filosofiją studijavo pas Franzą Brentano ir Carlą Stumpfą.
Vėliau Husserlis dėstė filosofiją, nuo 1887 m. dirbdamas Halėje privatdozentu, o nuo 1887 m. - profesoriumi:
Biografija ir akademinė veikla
Husserlis kilmė buvo žydų šeimoje Moravijoje; vėliau jis sukūrė tarptautinę akademinę karjerą ir gyveno Vokietijoje, kur dėstė ir vadovavo filosofiniams seminarams. Per savo gyvenimą jis dėstė keliose universitetinėse institucijose (tarp jų Halėje, Getingeno ir Freiburgo universitetuose) ir tapo vienu įtakingiausių XX a. filosofų. Jo matematikos studijos ir griežtas metodinis mąstymas lemia fenomenologijos siekį sukurti aiškų, sistemingą filosofijos metodą.
Fenomenologijos pagrindinės idėjos
- „Grįžimas prie dalykų paties“ (vok. Zurück zu den Sachen selbst) – Husserlis ragino aprašyti tiesioginę patirtį be teorinių prielaidų.
- Intentionalumas – idėja, skolinta iš Franz Brentano, kad sąmonė visada yra nukreipta į ką nors: mintis visada turi objektą (kąs nors apie ką mintija).
- Epoché ir fenomenologinė redukcija – metodas, kuriuo laikinai „sustabdomas“ tikėjimas gyvu pasauliu (įšaldomos teiginio apie pasaulio egzistavimą prielaidos), kad būtų aiškiau atskleisti, kaip dalykai atsiskleidžia sąmonei.
- Noezė ir noema – skirtumas tarp sąmonės veiksmų (noezė, pvz., suvokimas, prisiminimas) ir to, kas yra reiškiama sąmonėje (noema, t. y. objekto reiškinys).
- Eidetinė analizė – esmių (eidų) atskleidimas per aprašomąją intuiciją, t. y. kaip atrasti būtinas savybes reiškinių.
- Transcendentinė fenomenologija – vėlesnis Husserlio žingsnis, kai jis svarsto ne tik aprašomąją patirtį, bet ir transcendentaliosios sąmonės vaidmenį kaip konstituotojo prasmę ir objektyvumą.
Pagrindiniai veikalai
- Logical Investigations (Logische Untersuchungen, 1900–1901) – kritika psichologizmo ir išsamus fenomenologijos metodu grindžiamas tyrimas.
- Ideas Pertaining to a Pure Phenomenology and to a Phenomenological Philosophy (Ideen, 1913) – svarbus žingsnis link transcendentalinės fenomenologijos.
- Formal and Transcendental Logic (Formal und transzendentale Logik, 1929) – nagrinėja loginio pažinimo grynumą ir transcendentalinius aspektus.
- Cartesian Meditations (1929/1931) – paskaitų rinkinys, kuriame Husserlis plėtoja transcendentalinės fenomenologijos temas ir ašies (ego) klausimą.
- Crisis of European Sciences and Transcendental Phenomenology (vėlesni rankraščiai) – refleksijos apie mokslo prasmę, racionalumą ir kultūros krizę XX a. pradžioje.
Įtaka ir paveldas
Husserlio fenomenologija tapo kertiniu akmeniu daugybei vėlesnių filosofinių srovių ir mąstytojų. Jos poveikį galima atsekti tokiose tradicijose kaip egzistencializmas (pvz., Sartre), fenomenologinė hermeneutika (pvz., Ricoeur), fenomenologinė sociologija (Alfred Schutz) ir daugelyje kontinentinės filosofijos krypčių. Martin Heidegger, Maurice Merleau-Ponty, Emmanuel Levinas ir kiti derino arba kritikavo Husserlio idėjas, išvystydami savo filosofijas.
Metodologinis palikimas ir leidiniai
Husserlio požiūris į filosofiją – kaip gryną, refleksinį patirties aprašymą ir jos analizę – turėjo didelę įtaką filosofijos metodikai. Jo raštų leidybos projektas Husserliana (kritoška kritinė edicija jo darbų ir rankraščių) užtikrino, kad jo tekstai būtų prieinami mokslui ir tolesnėms interpretacijoms. Daugiau nei idėjų turinys – Husserlis pasiūlė griežtą filosofinį metodą, kurį net ir kritikavę mąstytojai pripažino kaip reikšmingą indėlį į XX a. filosofijos raidą.
Baigiamoji pastaba
Edmundas Husserlis liko atmintyje kaip mąstytojas, siekęs aiškumo ir metodiškumo filosofijoje. Jo fenomenologijos programa – aprašomasis ir transcendentalus tyrimas apie sąmonę, prasmę ir patirtį – išlieka aktuali ir šiandien, tiek akademinėje filosofijoje, tiek tarp platesnės auditorijos, ieškančios aiškaus supratimo apie tai, kaip reiškiniai mums pasireiškia.
Biografija
Išsilavinimas ir ankstyvieji darbai
Husserlis gimė žydų šeimoje miestelyje, kuris tuo metu priklausė Austrijos imperijai (po 1918 m. - Čekoslovakijai, o nuo 1993 m. - Čekijai). 1886 m. jis tapo liuteronų bažnyčios nariu.
Iš pradžių jis studijavo matematiką, bet vėliau pradėjo lankyti psichologijos ir filosofijos paskaitas. Brentano Husserliui padarė tokį didelį įspūdį, kad jis nusprendė savo gyvenimą pašvęsti filosofijai.
Svarbiausias jo rašytinis veikalas - "Aritmetikos filosofija" (Philosophie der Arithmetik, 1891). Šiuose pirmuosiuose darbuose jis bando sujungti matematiką, psichologiją ir filosofiją, o pagrindinis jo tikslas - pateikti tvirtą matematikos pagrindą. Jis analizuoja psichologinį procesą, reikalingą skaičiaus sąvokai gauti, o paskui bando sukurti sisteminę teoriją, pagrįstą šia analize. Šiam tikslui pasiekti jis naudoja keletą metodų ir sąvokų, perimtų iš savo mokytojų. Iš Weierstrasso jis perima idėją, kad skaičiaus sąvoką sukuriame skaičiuodami tam tikrą objektų rinkinį. Iš Brentano ir Stumpfo jis perima skirtumą tarp tinkamo ir netinkamo pateikimo.
Pavyzdžiu Husserlis tai paaiškina taip: jei stovite priešais namą, turite tinkamą, tiesioginį to namo pateikimą, bet jei jo ieškote ir klausiate nurodymų, tai šie nurodymai (pvz., namas ant tos ir tos gatvės kampo) yra netiesioginis, netinkamas pateikimas. Kitaip tariant, jūs galite turėti tinkamą objekto pateikimą, jei jis iš tikrųjų yra, ir netinkamą (arba simbolinį, kaip jis dar vadina), jei tą objektą galite nurodyti tik per ženklus, simbolius ir pan.
Kitas svarbus elementas, kurį Husserlis perėmė iš Brentano, yra intencionalumas, t. y. nuostata, kad pagrindinė sąmonės savybė yra ta, kad ji visada yra intencionali. Nors dažnai supaprastintai apibendrinamas kaip "apie" arba psichinių veiksmų ir išorinio pasaulio santykis, Brentano jį apibrėžė kaip pagrindinę psichinių reiškinių savybę, pagal kurią juos galima atskirti nuo fizinių reiškinių.
Fenomenologijos plėtojimas
Praėjus keleriems metams po pagrindinio veikalo - Loginių tyrinėjimų (Logische Untersuchungen, 1900-1901) - išleidimo, Husserlis pateikė keletą svarbių konceptualių paaiškinimų, kurie leido jam teigti, kad norint tirti sąmonės struktūrą, reikia atskirti sąmonės aktą ir reiškinius, į kuriuos jis nukreiptas (sąmonei transcendentinį objektą savyje).
Pažinti esmes būtų įmanoma tik atmetus visas prielaidas apie išorinio pasaulio egzistavimą. Šią procedūrą jis pavadino epoché.
Tada Husserlis ėmė koncentruotis į idealias, esmines sąmonės struktūras.
Metafizinė problema, kaip nustatyti, kokią tikrovę mes suvokiame, Husserlį mažai domino, nors jis buvo transcendentalinis idealistas.
Husserlis teigė, kad objektų pasaulis ir būdai, kuriais mes nukreipiame save į tuos objektus ir juos suvokiame, paprastai suvokiami vadinamuoju "natūraliu požiūriu", kuriam būdingas tikėjimas, kad objektai materialiai egzistuoja ir pasižymi savybėmis, kurias mes suvokiame kaip iš jų kylančias.
Husserlis pasiūlė radikaliai naują fenomenologinį požiūrį į objektus, nagrinėdamas, kaip mes, įvairiais būdais sąmoningai nukreipti į objektus, iš tikrųjų juos "konstituojame" (reikia skirti nuo materialiai "kuriamų objektų ar daiktų" .
Vėlesniu laikotarpiu Husserlis ėmė spręsti sudėtingus intersubjektyvumo klausimus, konkrečiai, kaip galima manyti, kad bendravimas apie objektą yra susijęs su ta pačia idealia esybe (Karteziškieji apmąstymai, V meditacija).
Husserlis bando naujais metodais padėti skaitytojams suprasti fenomenologijos svarbą moksliniam stebėjimui: konkrečiai jis nurodo psichologiją) ir ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie "natūralaus požiūrio laikymą skliausteliuose".
"Europos mokslų krizė" yra nebaigtas Husserlio veikalas, kuriame šie klausimai nagrinėjami tiesiogiai. Jame Husserlis pirmą kartą bando istoriškai apžvelgti Vakarų filosofijos ir mokslo raidą, pabrėždamas iššūkius, kylančius dėl vis labiau (vienpusiškai) empirinės ir gamtamokslinės jų orientacijos.
Husserlis teigia, kad psichinė ir dvasinė tikrovė turi savo tikrovę, nepriklausomą nuo bet kokio fizinio pagrindo.
Darbų sąrašas
Vokiečių kalba
- 1887. Über den Begriff der Zahl. Psychologische Analysen.
- 1891. Philosophie der Arithmetik. Psychologische und logische Untersuchungen (Aritmetikos filosofija)
- 1900. Logische Untersuchungen. Erste Teil: Prolegomena zur reinen Logik (Loginiai tyrinėjimai, 1 tomas)
- 1901. Logische Untersuchungen. Zweite Teil: Untersuchungen zur Phänomenologie und Theorie der Erkenntnis (Loginiai tyrinėjimai, 2 tomas)
- 1911. Philosophie als strenge Wissenschaft (įtraukta į knygą Phenomenology and the Crisis of Philosophy: Filosofija kaip griežtas mokslas ir Filosofija ir Europos žmogaus krizė)
- 1913. Ideen zu einer reinen Phänomenologie und phänomenologischen Philosophie. Erstes Buch: Idėjos: bendras įvadas į grynąją fenomenologiją (Allgemeine Einführung in die reine Phänomenologie)
- 1923-24. Erste Philosophie. Zweiter Teil: Theorie der phänomenologischen Reduktion (Pirmoji filosofija, 2 tomas: Fenomenologinė redukcija)
- 1925. Erste Philosophie. Erste Teil: Kritische Ideengeschichte (Pirmoji filosofija, 1 tomas: Kritinė idėjų istorija)
- 1928. Vorlesungen zur Phänomenologie des inneren Zeitbewusstseins.
- 1929. Formale und transzendentale Logik. Versuch einer Kritik der logischen Vernunft (Formalioji ir transcendentinė logika)
- 1931. Karteziški apmąstymai (Méditations cartésiennes)
- 1936. Die Krisis der europäischen Wissenschaften und die transzentale Phänomenologie: Eine Einleitung in die phänomenologische Philosophie (Europos mokslų krizė ir transcendentinė fenomenologija: Įvadas į fenomenologinę filosofiją)
- 1939. Erfahrung und Urteil. Untersuchungen zur Genealogie der Logik. (Patirtis ir sprendimas)
- 1952. Ideen II: Phänomenologische Untersuchungen zur Konstitution.
- 1952. Ideen III: Die Phänomenologie und die Fundamente der Wissenschaften.
Anglų kalba
- Dekartiški apmąstymai, 1960 [1931]. Cairns, D., trans. Dordrechtas: Kluwer. Internete.
- Europos mokslų ir transcendentinės filosofijos krizė, 1970 [1936/54], Carr, D., trans. Evanstonas: Northwestern University Press.
- Patirtis ir sprendimas, 1973 [1939], Churchill, J. S., ir Ameriks, K., vertėjai. Londonas: Routledge.
- Formalioji ir transcendentinė logika, 1969 [1929], Cairns, D., trans. Hagoje: Nijhoff.
- Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija -- Pirmoji knyga: Bendroji įžanga į grynąją fenomenologiją, 1982 [1913]. Kersten, F., trans. Hagoje: "Fenomenologija", Vilnius, 1999, p. 1. (anglų k.): Nijhoff.
- Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija - antroji knyga: Konstitucijos fenomenologijos studijos, 1989 m. R. Rojcewicz ir A. Schuwer, vertėjai. Dordrechtas: Kluwer.
- Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija - trečioji knyga: Klein, T. E., ir Pohl, W. E., vertėjai. Dordrechtas: Kluwer.
- Loginiai tyrinėjimai, 1973 [1913], Findlay, J. N., trans. Londonas: Routledge.
- Apie vidinio laiko sąmonės fenomenologiją (1893-1917), 1990 [1928]. Brough, J.B., trans. Dordrechtas: Kluwer.
- "Filosofija kaip griežtas mokslas", išversta į: Lauer, Q., ed., 1965 [1910] Phenomenology and the Crisis of Philosophy. Niujorkas: Harper.
- Aritmetikos filosofija, Willard, Dallas, 2003 [1891]. Dordrechtas: Kluwer.
Antologijos:
- Willard, Dallas, trans., 1994. Ankstyvieji logikos ir matematikos filosofijos raštai. Dordrechtas: Kluwer.
- Welton, D., red., 1999. The Essential Husserl. Bloomington: Indiana University Press.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis (Edmund Gustav Albrecht Husserl) buvo austrų-vokiečių filosofas ir matematikas, laikomas fenomenologijos pradininku.
K: Kada gimė ir kur mirė Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis gimė 1859 m. balandžio 8 d. Prostejove, Moravijoje, Austrijos imperijoje, o mirė 1938 m. balandžio 26 d. Freiburge, Vokietijoje.
K: Koks Edmundo Gustavo Albrechto Husserlio indėlis į filosofiją?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis nutraukė pozityvistinę savo meto mokslo ir filosofijos orientaciją, manydamas, kad visų žinių šaltinis yra patirtis. Jis laikomas fenomenologijos pradininku.
K: Pas ką Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis studijavo matematiką?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis studijavo matematiką pas Karlą Weierstraßą ir apsigynė daktaro disertaciją pas Leo Königsbergerį.
K: Pas ką Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis studijavo filosofiją?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis studijavo filosofiją pas Franzą Brentano ir Carlą Stumpfą.
K: Kada Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis pradėjo dėstyti filosofiją?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis nuo 1887 m. pradėjo dėstyti filosofiją Halėje kaip privatdozentas.
K: Kokias akademines pareigas ėjo Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis?
A: Edmundas Gustavas Albrechtas Husserlis nuo 1887 m. dėstė filosofiją Halėje kaip privatdozentas ir kaip profesorius.
Ieškoti