Edmund Husserl

Biografija

Išsilavinimas ir ankstyvieji darbai

Husserlis gimė žydų šeimoje miestelyje, kuris tuo metu priklausė Austrijos imperijai (po 1918 m. - Čekoslovakijai, o nuo 1993 m. - Čekijai). 1886 m. jis tapo liuteronų bažnyčios nariu.

Iš pradžių jis studijavo matematiką, bet vėliau pradėjo lankyti psichologijos ir filosofijos paskaitas. Brentano Husserliui padarė tokį didelį įspūdį, kad jis nusprendė savo gyvenimą pašvęsti filosofijai.

Svarbiausias jo rašytinis veikalas - "Aritmetikos filosofija" (Philosophie der Arithmetik, 1891). Šiuose pirmuosiuose darbuose jis bando sujungti matematiką, psichologiją ir filosofiją, o pagrindinis jo tikslas - pateikti tvirtą matematikos pagrindą. Jis analizuoja psichologinį procesą, reikalingą skaičiaus sąvokai gauti, o paskui bando sukurti sisteminę teoriją, pagrįstą šia analize. Šiam tikslui pasiekti jis naudoja keletą metodų ir sąvokų, perimtų iš savo mokytojų. Iš Weierstrasso jis perima idėją, kad skaičiaus sąvoką sukuriame skaičiuodami tam tikrą objektų rinkinį. Iš Brentano ir Stumpfo jis perima skirtumą tarp tinkamo ir netinkamo pateikimo.

Pavyzdžiu Husserlis tai paaiškina taip: jei stovite priešais namą, turite tinkamą, tiesioginį to namo pateikimą, bet jei jo ieškote ir klausiate nurodymų, tai šie nurodymai (pvz., namas ant tos ir tos gatvės kampo) yra netiesioginis, netinkamas pateikimas. Kitaip tariant, jūs galite turėti tinkamą objekto pateikimą, jei jis iš tikrųjų yra, ir netinkamą (arba simbolinį, kaip jis dar vadina), jei tą objektą galite nurodyti tik per ženklus, simbolius ir pan.

Kitas svarbus elementas, kurį Husserlis perėmė iš Brentano, yra intencionalumas, t. y. nuostata, kad pagrindinė sąmonės savybė yra ta, kad ji visada yra intencionali. Nors dažnai supaprastintai apibendrinamas kaip "apie" arba psichinių veiksmų ir išorinio pasaulio santykis, Brentano jį apibrėžė kaip pagrindinę psichinių reiškinių savybę, pagal kurią juos galima atskirti nuo fizinių reiškinių.

Fenomenologijos plėtojimas

Praėjus keleriems metams po pagrindinio veikalo - Loginių tyrinėjimų (Logische Untersuchungen, 1900-1901) - išleidimo, Husserlis pateikė keletą svarbių konceptualių paaiškinimų, kurie leido jam teigti, kad norint tirti sąmonės struktūrą, reikia atskirti sąmonės aktą ir reiškinius, į kuriuos jis nukreiptas (sąmonei transcendentinį objektą savyje).

Pažinti esmes būtų įmanoma tik atmetus visas prielaidas apie išorinio pasaulio egzistavimą. Šią procedūrą jis pavadino epoché.

Tada Husserlis ėmė koncentruotis į idealias, esmines sąmonės struktūras.

Metafizinė problema, kaip nustatyti, kokią tikrovę mes suvokiame, Husserlį mažai domino, nors jis buvo transcendentalinis idealistas.

Husserlis teigė, kad objektų pasaulis ir būdai, kuriais mes nukreipiame save į tuos objektus ir juos suvokiame, paprastai suvokiami vadinamuoju "natūraliu požiūriu", kuriam būdingas tikėjimas, kad objektai materialiai egzistuoja ir pasižymi savybėmis, kurias mes suvokiame kaip iš jų kylančias.

Husserlis pasiūlė radikaliai naują fenomenologinį požiūrį į objektus, nagrinėdamas, kaip mes, įvairiais būdais sąmoningai nukreipti į objektus, iš tikrųjų juos "konstituojame" (reikia skirti nuo materialiai "kuriamų objektų ar daiktų" .

Vėlesniu laikotarpiu Husserlis ėmė spręsti sudėtingus intersubjektyvumo klausimus, konkrečiai, kaip galima manyti, kad bendravimas apie objektą yra susijęs su ta pačia idealia esybe (Karteziškieji apmąstymai, V meditacija).

Husserlis bando naujais metodais padėti skaitytojams suprasti fenomenologijos svarbą moksliniam stebėjimui: konkrečiai jis nurodo psichologiją) ir ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie "natūralaus požiūrio laikymą skliausteliuose".

"Europos mokslų krizė" yra nebaigtas Husserlio veikalas, kuriame šie klausimai nagrinėjami tiesiogiai. Jame Husserlis pirmą kartą bando istoriškai apžvelgti Vakarų filosofijos ir mokslo raidą, pabrėždamas iššūkius, kylančius dėl vis labiau (vienpusiškai) empirinės ir gamtamokslinės jų orientacijos.

Husserlis teigia, kad psichinė ir dvasinė tikrovė turi savo tikrovę, nepriklausomą nuo bet kokio fizinio pagrindo.

Darbų sąrašas

Vokiečių kalba

• 1887. Über den Begriff der Zahl. Psychologische Analysen.
• 1891. Philosophie der Arithmetik. Psychologische und logische Untersuchungen (Aritmetikos filosofija)
• 1900. Logische Untersuchungen. Erste Teil: Prolegomena zur reinen Logik (Loginiai tyrinėjimai, 1 tomas)
• 1901. Logische Untersuchungen. Zweite Teil: Untersuchungen zur Phänomenologie und Theorie der Erkenntnis (Loginiai tyrinėjimai, 2 tomas)
• 1911. Philosophie als strenge Wissenschaft (įtraukta į knygą Phenomenology and the Crisis of Philosophy: Filosofija kaip griežtas mokslas ir Filosofija ir Europos žmogaus krizė)
• 1913. Ideen zu einer reinen Phänomenologie und phänomenologischen Philosophie. Erstes Buch: Idėjos: bendras įvadas į grynąją fenomenologiją (Allgemeine Einführung in die reine Phänomenologie)
• 1923-24. Erste Philosophie. Zweiter Teil: Theorie der phänomenologischen Reduktion (Pirmoji filosofija, 2 tomas: Fenomenologinė redukcija)
• 1925. Erste Philosophie. Erste Teil: Kritische Ideengeschichte (Pirmoji filosofija, 1 tomas: Kritinė idėjų istorija)
• 1928. Vorlesungen zur Phänomenologie des inneren Zeitbewusstseins.
• 1929. Formale und transzendentale Logik. Versuch einer Kritik der logischen Vernunft (Formalioji ir transcendentinė logika)
• 1931. Karteziški apmąstymai (Méditations cartésiennes)
• 1936. Die Krisis der europäischen Wissenschaften und die transzentale Phänomenologie: Eine Einleitung in die phänomenologische Philosophie (Europos mokslų krizė ir transcendentinė fenomenologija: Įvadas į fenomenologinę filosofiją)
• 1939. Erfahrung und Urteil. Untersuchungen zur Genealogie der Logik. (Patirtis ir sprendimas)
• 1952. Ideen II: Phänomenologische Untersuchungen zur Konstitution.
• 1952. Ideen III: Die Phänomenologie und die Fundamente der Wissenschaften.

Anglų kalba

• Dekartiški apmąstymai, 1960 [1931]. Cairns, D., trans. Dordrechtas: Kluwer. Internete.
• Europos mokslų ir transcendentinės filosofijos krizė, 1970 [1936/54], Carr, D., trans. Evanstonas: Northwestern University Press.
• Patirtis ir sprendimas, 1973 [1939], Churchill, J. S., ir Ameriks, K., vertėjai. Londonas: Routledge.
• Formalioji ir transcendentinė logika, 1969 [1929], Cairns, D., trans. Hagoje: Nijhoff.
• Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija -- Pirmoji knyga: Bendroji įžanga į grynąją fenomenologiją, 1982 [1913]. Kersten, F., trans. Hagoje: "Fenomenologija", Vilnius, 1999, p. 1. (anglų k.): Nijhoff.
• Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija - antroji knyga: Konstitucijos fenomenologijos studijos, 1989 m. R. Rojcewicz ir A. Schuwer, vertėjai. Dordrechtas: Kluwer.
• Idėjos, susijusios su grynąja fenomenologija ir fenomenologine filosofija - trečioji knyga: Klein, T. E., ir Pohl, W. E., vertėjai. Dordrechtas: Kluwer.
• Loginiai tyrinėjimai, 1973 [1913], Findlay, J. N., trans. Londonas: Routledge.
• Apie vidinio laiko sąmonės fenomenologiją (1893-1917), 1990 [1928]. Brough, J.B., trans. Dordrechtas: Kluwer.
• "Filosofija kaip griežtas mokslas", išversta į: Lauer, Q., ed., 1965 [1910] Phenomenology and the Crisis of Philosophy. Niujorkas: Harper.
• Aritmetikos filosofija, Willard, Dallas, 2003 [1891]. Dordrechtas: Kluwer.

Antologijos:

• Willard, Dallas, trans., 1994. Ankstyvieji logikos ir matematikos filosofijos raštai. Dordrechtas: Kluwer.
• Welton, D., red., 1999. The Essential Husserl. Bloomington: Indiana University Press.