Hugo Chavezas – Venesuelos prezidentas ir Bolivaro revoliucijos lyderis
Hugo Chavezas – Venesuelos prezidentas (1999–2013), Bolivaro revoliucijos lyderis, demokratinio socializmo ir antiimperializmo propaguotojas, Lotynų Amerikos integracijos rėmėjas.
Hugo Rafaelis Chavezas Fríasas (IPA: ['uɰo rafa'el 'tʃaβes 'fɾias]) (1954 m. liepos 28 d. - 2013 m. kovo 5 d.) - Venesuelos prezidentas nuo 1999 m. iki mirties 2013 m. Jis buvo "Bolivaro revoliucijos" lyderis ir propagavo savo demokratinio socializmo, Lotynų Amerikos integracijos ir antiimperializmo viziją. H. Chavezas taip pat buvo aršus neoliberalios globalizacijos ir JAV užsienio politikos kritikas.
Biografija ir politinė kelyje
Chavezas gimė vidutinio dydžio miestelyje Sabaneta, Barinas srityje. Baigė Venesuelos karinės akademijos studijas ir tarnavo kariuomenėje, kur ėmė ryškėti kaip charizmatiškas karininkas, besidomintis socialiniais ir politiniais klausimais. 1992 m. jis vadovavo nepavykusiam kariniam sukilimui prieš tada buvusį prezidentą Carlosą Andrésą Pérezą; po nesėkmingo pučo buvo kalintas, vėliau paleistas ir politiškai įsitvirtino kaip opozicijos figūra. 1997–1998 m. susikūrė judėjimas, kuriuo Chavezas įkūrė politinį pagrindą savo rinkiminei pergalei 1998 m.
Prezidentavimas ir reformos
Chavezas laimėjo 1998 m. prezidento rinkimus ir 1999 m. inicijavo naujos konstitucijos rengimą, kuri buvo priimta referendumu. Jo režimas akcentavo socialinę lygybę, valstybinį ekonomikos vaidmenį ir didesnį piliečių įsitraukimą per bendruomeninius tarybus bei vadinamuosius "misiones" — socialines programas, skirtas sveikatos priežiūrai, švietimui, maisto paskirstymui ir skurdo mažinimui. Daug socialinių iniciatyvų rėmėsi naftos pajamomis; Chavezas nacionalizavo arba padidino valstybės kontrolę keliuose sektoriuose, tarp jų — naftos pramonėje.
Užsienio politikoje jis siekė stiprinti regioninę integraciją ir kurti aljansus su kitomis kairiosios krypties vyriausybėmis. Chavezas buvo vienas iš ALBA (Bolivaro alternatyva Amerikos tautoms) iniciatorių, palaikė glaudžius ryšius su Kuba ir kitais Vakarų pusrutulio lyderiais, o taip pat plėtė energetinę pagalbą per iniciatyvas kaip Petrocaribe. Jis viešai kritikavo JAV įtaką regione ir vadino savo politiką antiimperialistine.
Konfrontacijos, 2002 m. perversmas ir referendumas
Jo valdymas buvo intensyviai polarizuojantis. 2002 m. vyko trumpalaikis chavezistų kritikas inicijuotas perversmas, po kurio Chavezas laikinai prarado valdžią, bet sugrįžo per kelias dienas po masinių rėmėjų protestų ir kariuomenės dalies lojalumo pasikeitimo. 2002–2003 m. įvyko didelis PDVSA (nacionalinė naftos kompanija) streikas ir produkcijos sumažėjimas, kas dar labiau paaštrino konfliktą su opozicija. 2004 m. vykęs atkaitos referendumas dėl Chavezo pašalinimo baigėsi jo naudai — jis liko poste.
Kritika ir kontroversijos
Chavezas sulaukė kritikos tiek namuose, tiek užsienyje dėl autoritarinių tendencijų: juk valdžia keitė teisėtvarkos institucijų sudėtį, ribojo žodžio laisvę ir sugriežtino kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių padėtį (pavyzdžiui, 2007 m. vienam didžiausių tinklų buvo nebeatnaujinta licencija). Taip pat akadėjo plačių nacionalizacijų ir verslo eksproprijavimo atvejų, o ekonominės politikos klaidos, didėjanti priklausomybė nuo naftos pajamų, valiutų kontrolės ir infliacija vėliau prisidėjo prie ilgesnės ekonominės krizės.
Sveikata, mirtis ir palikimas
2011 m. Chavezas paskelbė sergąs vėžiu; gydymas vyko daugiausia Kuboje. Po kelių operacijų ir gydymo jis grįžo į politinę veiklą, bet 2013 m. kovo 5 d. mirė. Po jo mirties vykusių rinkimų nugalėtoju tapo jo įpėdinis ir politinis palikuonis Nicolás Maduro.
Chavezo palikimas yra labai prieštaringas: jo šalininkai jį laiko vargstančių klasės gynėju, kuris sumažino skurdą ir suteikė socialines paslaugas milijonams venesueliečių; o kritikai kaltina jį institucijų erozija, demokratinių normų pažeidimais ir ekonomikos blogėjimu, kurio padarinius šalis jaučia ir vėlesniais metais. Jo lyderystė radikaliai pakeitė Venesuelos politiką ir turėjo didelį poveikį visai Lotynų Amerikai.
Karjera
H. Chavezas buvo karjeros karininkas. Po nepavykusio perversmo prieš buvusį prezidentą Carlosą Andrésą Pérezą jis įkūrė kairįjį Penktosios respublikos judėjimą. 1998 m. H. Chavezas buvo išrinktas prezidentu. Tai įvyko daugiausia dėl to, kad jis pažadėjo padėti skurdžiai gyvenančiai daugumai Venesuelos žmonių. Jis buvo perrinktas 2000 m. ir 2006 m.
Jis įkūrė judėjimą, vadinamą Bolivaro misijomis. Jo tikslas - kovoti su ligomis, neraštingumu, prasta mityba, skurdu ir kitomis socialinėmis problemomis. Užsienyje H. Chavezas yra žinomas dėl to, kad remia alternatyvius ekonominio vystymosi modelius. Jis taip pat pasisakė už neturtingų tautų, ypač Lotynų Amerikos, bendradarbiavimą. 2006 m. rugsėjo 20 d. H. Chavezas pasakė kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje. H. Chavezas sakė, kad JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) yra "Velnias čia atėjo vakar, ir jis dar šiandien kvepia siera".
H. Chavezo reformos sukėlė prieštaravimų tiek pačioje Venesueloje, tiek už jos ribų. Vieni žmonės reformas kritikavo, kiti jas palaikė. Tie žmonės, kurie palaikė reformas, sako, kad jis suteikė daugiau galių neturtingiesiems ir paskatino ekonomikos augimą. Tie, kurie pasisako prieš reformas, sako, kad jis yra autokratas, blogai valdantis ekonomiką.
Kai kurios vyriausybės, ypač Jungtinių Valstijų, laikė H. Chavezą grėsme pasaulinėms naftos kainoms ir regiono stabilumui. Kitos simpatizavo jo ideologijai arba palankiai vertino jo dvišalius prekybos ir abipusės pagalbos susitarimus.
Apdovanojimai
2005 ir 2006 m. jis buvo įtrauktas į žurnalo "Time" 100 įtakingiausių žmonių sąrašą. H. Chavezas yra gavęs daugybę apdovanojimų: Jis yra gavęs Pekino universiteto, Rio de Žaneiro universiteto, Santo Domingo universiteto ir Kyung Hee universiteto Pietų Korėjoje garbės daktaro vardus.
Tikėjimas
Chavezas sakė, kad yra Romos katalikas. Kaip ir jo pirmtakas Simonas Bolivaras, H. Chavezas toleravo Venesueloje populiarių tikėjimo sistemų elementus, pavyzdžiui, Marijos Lionzos kultą ir Saneriją. Šiuose judėjimuose Romos katalikų tikėjimas maišomas su kitais elementais, pavyzdžiui, vudu ir šamanizmu. H. Chavezas taip pat akcentavo Katalikų bažnyčios socialines idėjas, o diskutuojant apie prieštaringas idėjas likdavo antrame plane. Jo idėjos sukėlė nesutarimų su kai kuriais Katalikų bažnyčios dvasininkais ir kai kuriais evangelikų judėjimais. Kai jis buvo na piligriminėje kelionėje, kardinolas Rosalio Lara sakė, kad tie, kurie neturi tokių pačių idėjų kaip valdžioje esantys žmonės, yra persekiojami, ir kad H. Čaveso šalies valdymo būdas yra nedemokratiškas.
Sveikata
Jam buvo atlikta dubens operacija, kad būtų pašalintas storosios žarnos vėžys. 2013 m. sausio mėn. vėžys paūmėjo, todėl jam buvo prijungti gyvybę palaikantys aparatai. Chavezas pavedė savo dukrai spręsti, ar jis turi gyventi, ar mirti. Nuo ligos jis buvo gydomas Kuboje ir Venesueloje. 2013 m. vasario 27 d. pasklido gandai, kad vasario 23 d. jo dukra nutraukė gyvybės palaikymo aparatą. Vėliau, vasario 28 d., viceprezidentas pasakė, kad H. Chavezas kovoja dėl savo gyvybės. 2013 m. kovo 5 d. H. Chavezas mirė nuo storosios žarnos vėžio.
Mirtis
2013 m. kovo 5 d. viceprezidentas Nicolás Maduro per valstybinę televiziją paskelbė, kad H. Chavezas mirė Karakase, Venesueloje, 16:25 VET (2055 UTC). Jo mirties priežastis buvo širdies priepuolis, kurį sukėlė storosios žarnos vėžys, ir kvėpavimo nepakankamumas. Su vėžiu jis kovojo nuo 2011 m. birželio mėn. Jį pergyveno trys dukros ir vienas sūnus. Pasaulio lyderiai pasidalijo reakcijomis apie H. Chavezo mirtį.
Ieškoti