Normanas Robertas Fosteris, baronas Fosteris iš Temzės banko, OM, FRIBA, FCSD, RDI (gimė 1935 m. birželio 1 d.) — anglų architektas ir urbanistas. Jis įkūrė ir vadovauja tarptautinei firmoje „Foster and Partners“, kuri realizavo daugybę didelio masto ir technologinių projektų visame pasaulyje. Fosteris laikomas vienu įtakingiausių ir produktyviausių XX–XXI a. architektų iš Jungtinės Karalystės.

Biografija ir išsilavinimas

Normanas Fosteris gimė Mančesteryje. Studijavo architektūrą Mančesterio universitete, vėliau gilino žinias Yale universitete (gaudamas Fulbright stipendiją). Po studijų Fosteris dirbo įvairiuose architektūros biuruose, o 1967 m. įkūrė savo praktiką, kuri vėliau išaugo į tarptautinę kompaniją „Foster and Partners“. Jo karjera pasižymėjo nuolatinėmis inovacijomis, susijusiomis su konstrukcijų technologija, energiniu efektyvumu ir didelės apimties viešųjų erdvių sprendimais.

Stilius ir principai

Fosterio architektūroje dominuoja „high-tech“ (aukštųjų technologijų) estetika: skaidrios fasadų konstrukcijos, matoma inžinerinė sistema, plienas ir stiklas bei modulinių sprendimų naudojimas. Jį taip pat sieja tvarumo idėjos — projektai orientuoti į natūralų apšvietimą, vėdinimą ir energijos taupymą. Fosteris dažnai siekia sukurti lankstias, daugiafunkcines erdves, kurios derėtų su miestų infrastruktūra ir viešąja erdve.

Svarbiausi projektai

  • HSBC būstinė, Honkongas — paminklinis pavyzdys modernios biuro architektūros, kurią pasižymi aukštas inžinerinis preciziškumas.
  • Stansted oro uosto terminalas, Londonas — vienas žymiausių jo transporto infrastruktūros projektų, kuriame akcentuojama aiški erdvės organizacija ir technologinė konstrukcija.
  • 30 St Mary Axe („Gherkin“), Londonas — ikoniškas dangoraižis, tapęs miesto simboliu dėl savo formos ir energinio efektyvumo sprendimų.
  • Reichstago kupolas, Berlynas — atnaujinta parlamentinė salė su įspūdinga stikline kupolu, sukurtu siekiant didinti skaidrumą ir pagerinti apšvietimą.
  • Didžioji Britų muziejaus aula (Great Court), Londonas — modernizacija ir stiklinis stogas, sujungiantis ir pagyvinantis muziejaus vidaus erdves.
  • Commerzbank Tower, Frankfurta — ankstyvas pavyzdys „žaliųjų“ aukštųjų pastatų, orientuotų į natūralų vėdinimą ir apšvietimą.
  • Millau viadukas, Prancūzija — projektas, kuriame Fosteris bendradarbiavo su struktūrų inžinieriais; tiltas tapo vienu aukščiausių ir įspūdingiausių pasaulyje.
  • Beijing Capital International Airport Terminal 3 — didelio masto oro uosto plėtra su moderniais logistikos ir keleivių srautų sprendimais.
  • Apple Park, Cupertino — „Apple“ kampuso projektas, kuriame susilieja technologinė estetika ir aplinkosauga (projektavo Foster + Partners kartu su užsakovu).

Apdovanojimai, titulai ir visuomeninė veikla

  • Pritzkerio architektūros premija (1999) — viena prestižiškiausių architektūros apdovanojimų.
  • Astūrijos princo premija meno srityje (2009).
  • Barono titulas — baronas Fosteris iš Temzės banko (gyvenamasis Peers titulas), dalyvavimas House of Lords veikloje (Life Peer).
  • Order of Merit (OM), FRIBA ir kiti profesionalūs titulai bei garbės nariai.

Paveldo ir įtaka

Normanas Fosteris paliko didelį pėdsaką šiuolaikinėje architektūroje: jo darbai suformavo požiūrį į technologijų integraciją pastatuose, skatino tvarumo standartų plėtrą ir pakeitė daugelio miestų horizontus. Fosterio biuras tapo modeliu, kaip architektūros firma gali dirbti tarptautiniu lygiu su įvairaus masto projektais — nuo miestų infrastruktūros iki korporacinių biurų ir kultūros institucijų.

Kritika

Nors daugeliui projektų pripažįstama už technologinį meistriškumą ir estetiką, kartais juos kritikavo dėl didelių sąnaudų, „korpokratinio“ stiliaus ar pernelyg glaudaus ryšio su didelėmis korporacijomis. Vis dėlto jo projektai paprastai sulaukia plataus profesionalų pripažinimo ir viešo susidomėjimo.

Bendrai, Normanas Fosteris vertinamas kaip svarbi figūra modernioje architektūroje — architektas, kuris sugebėjo suderinti inžineriją, dizainą ir ekologinius sprendimus didelio masto projektuose.