Zebulonas Montgomeris Paikas (1779 m. sausio 5 d. – 1813 m. balandžio 27 d.) buvo amerikiečių brigados generolas ir tyrinėtojas. Jo vardu pavadinta Pikes Peak viršūnė Kolorade. Būdamas JAV armijos karininkas, prezidentas Tomas Džefersonas paprašė jo vadovauti dviems kelionėms po naująją Luizianos pirkimo teritoriją. Pirmoji 1805–1806 m. buvo skirta Misisipės upės aukštupiui ištirti. Antroji kelionė vyko 1806–1807 m. ir jos tikslas buvo ištirti pietvakarių regionus iki šiaurinių ispanų kolonijinių gyvenviečių Naujosios Meksikos ir Teksaso pakraščių. Pike'o ekspedicijos vyko tuo pačiu metu kaip ir kitos leidžiusios žymiai išplėsti amerikiečių žinias apie Vakarus — tarp jų Liusio ir Klarko ekspedicija (1804–1806 m.) ir Tomo Frimo ir Piterio Kustiso ekspedicija Raudonąja upe (1806 m.).
Ankstyvoji karjera
Pike pradėjo karjerą JAV kariuomenėje ir greitai įgijo patirties tyrinėjant naujai įsigytas teritorijas. Jo užduotys dažnai derinosi su tuo, ką prezidentas Tom Džefersonas laikė svarbiausia — nustatyti geografines ribas, vertinti gamtinius išteklius ir rinkti žinias apie vietinių gyventojų bei užsienio valdžių veiklą Vakarų teritorijose.
Kelionės ir atradimai
Pirmosios ekspedicijos metu (1805–1806) Pike ir jo palydovai tyrė Misisipės aukštupį, žymėdami ištakas ir atliekant tyrimus apie regiono reljefą, upes ir vietines gentis. Antroji ekspedicija (1806–1807) užvedė per Uolinius kalnus į dabartinį pietinį Kolorado valstijos regioną. Ten Pike pastebėjo ir aprašė didžiulę kalno viršūnę, kurią vėliau amerikiečiai pavadino jo garbei — Pikes Peak viršūnė. Paikas bandė pasiekti šios viršūnės aukščiausią tašką, tačiau to nepadarė; vėliau viršūnė tapo žinoma ir populiari dėl savo vaizdų bei simbolinės reikšmės Vakarų tyrinėjimui.
Sulaikymas ispanų ir grįžimas
Antrojo turo metu, netoli Santa Fė, Paiką ir jo vyrų grupę sulaikė ispanų kolonijinė valdžia. Jie buvo išsiųsti į Čihuahua (dabartinė Meksika) dėl apklausų ir tyrimų. Ispanai galiausiai palydėjo Pike'ą ir dalį jo palydos per Teksasą ir išlaisvino netoli Amerikos teritorijos Luizianoje 1807 m.
Knyga ir paveldas
1810 m. Paikas išleido kelionės aprašymą, kuris greitai tapo populiarus — jo pasakojimai apie Vakarus sudomino ne tik Amerikos, bet ir Europos skaitytojus. Knyga buvo išversta į olandų, prancūzų ir vokiečių kalbas ir išleista Europoje. Jos tekstai prisidėjo prie viešojo supratimo apie Luiziannos pirkimo teritoriją ir skatino tolesnius tyrinėjimus bei migraciją į vakarus. Paiko vardas įstrigo istorijoje — be Pikes Peak, jo pavardė minima įvairiuose žemėlapiuose, memuaruose ir vietovardžiuose, susijusiuose su ankstyvuoju Amerikos Vakarų tyrinėjimu.
Vėlesnė tarnyba ir žūtis
Vėliau Paikas tęsė karinę tarnybą ir tapo JAV armijos brigados generolu. Jis tarnavo per 1812 m. karą. 1813 m. balandžio mėn. jis dalyvavo Jorko mūšyje (dabartiniame Toronto). Per mūšį jis žuvo — kaip rašo šaltiniai, Paikas buvo sužeistas ir žuvo, kai mūšio metu įvyko sprogimas sandėlyje su šaudmenimis, arba kaip kiti nurodo, žuvo dėl sužeidimų mūšio metu. Jo žūtis nutraukė aktyvią karinę ir tyrinėtojo karjerą, tačiau jo darbai paliko ilgalaikį pėdsaką Amerikos geografiniame pažinime.
Reikšmė
Paiko ekspedicijos padėjo užpildyti tuometines žinių spragas apie Šiaurės Amerikos vakarus — tiek geografinę informaciją, tiek žinias apie vietines gentis ir ispanų kolonijinę veiklą. Jo knyga ir žemėlapiai prisidėjo prie platesnio JAV interesų supratimo Luiziannos pirkimo regionuose ir pataisė tiek politinius, tiek karinius planus ateityje. Dėl savo įnašo į tyrinėjimus jis išliko atmintyje kaip viena iš reikšmingų figūrų to laikotarpio amerikiečių ekspedicijų istorijoje.