Haidarabadas, Indija
Haidarabadas (tariama (/ˈhaɪdərəbɑːd/ ( klausytis) HY-dər-ə-baad)) yra didžiausia Telanganos valstijos sostinė. Jame gyvena daugiau kaip 12,2 mln. gyventojų, tai yra daugiausiai gyventojų iš visų valstijos miestų Haidarabadas yra A-1 miestas pagal plėtros prioritetus. Jis dar vadinamas perlų miestu arba Nizamų miestu. Haidarabado gyventojai vadinami haidarabadiečiais.
Haidarabadą 1591 m. ant Musi upės kranto įkūrė sultonas Muhammadas Quli Qutb Shahas. Vėliau jį valdė Mogolų gubernatorius Nizamas Asafas Džahas I, kuris įkūrė Asafo Džahų dinastiją (dar vadinamą Nizamais). Iš viso buvo 10 nizamų, o paskutinis iš jų buvo Osmanas Ali Chanas, Asafas Džahas VII.
Mieste įsikūręs Ramodžos filmų miestas, užimantis daugiau kaip 2 000 akrų (8,1 km2; 3,1 kv. mylios) plotą. Kino pramonė čia vadinama Haidarabado Dekano urdų kino industrija (dar žinoma kaip Dekanvudo).
Istorija
Archeologai Haidarabade aptiko 2500 metų senumo geležies amžiaus radinių. Šios vietos rastos netoli Haythnagaro ir Ramoji Film City, jose rasta palaidojimų ir įrankių. Qutub Shahi karaliai valdė Hyderabadą iki 1687 m., kai miestas atiteko mogolams. Muhamedas Kuli Kutubas Šachas buvo Kutub Šachi valdovas, kuris įsakė pastatyti Čarminarą kaip mečetę. Navabas Abdul Hasanas Šachas, kuris liaudyje žinomas kaip Tanišas, buvo paskutinis Kutub Šachi valdovas Haidarabade prieš Aurangzebui užimant miestą 1687 m. Aurangzebas paskelbė Asafą Džahą Haidarabado gubernatoriumi. Taip prasidėjo Asaf Džahi dinastija, valdžiusi Haidarabadą iki 1948 m.
1947 m. Haidarabadas, bendradarbiaudamas su Indija, tapo kunigaikštyste. Tačiau netrukus Nizamas turėjo pasirašyti prisijungimo prie Indijos Sąjungos dokumentą, kad Haidarabadas taptų Indijos dalimi. 1956 m. lapkričio 1 d. Haidarabado provincija buvo padalinta į Karnataką, Maharaštroje ir Andhra Pradešą pagal kalbą. Taigi Haidarabadas atiteko telugų kalba kalbančiųjų bendruomenei ir taip tapo Andhra Pradešo sostine. 2014 m. birželio 2 d. buvo įkurta Telanganos valstija, kuri atsiskyrė nuo Andhra Pradešo, o jos sostine liko Haidarabadas.
Miestas dabar plėtojamas informacinių technologijų srityje, čia veikia keturios IT aukštosios mokyklos, įskaitant JNTU (Jawaharlal Nehru's Technological University). Didelę įtaką Haidarabado plėtrai padarė tarptautinio oro uosto ir nekilnojamojo turto plėtra.
Mahometo Quli Qutb Shah kapas netoli Golconda forto Hyderabade, Indijoje.
Geografija
Haidarabadas įsikūręs Dekano plynaukštėje, 500 metrų virš jūros lygio, o didžioji dalis teritorijos yra uolėta. Pagrindinė auginama kultūra yra ryžiai, taip pat auginami bengališkieji gramai, žemės riešutai, cukranendrės ir saulėgrąžos. Haidarabadas buvo įkurtas 1591 m. ant Musi upės kranto. Šiandien ta vietovė vadinama senuoju miestu, kuriame yra Mekos masdžidas ir Hussain Sagar ežeras. Rajone yra daug oficialių pastatų ir tas rajonas yra labai senas. Pastaruoju metu Haidarabadas buvo sujungtas su Sekunderabadu. Taip atsirado didelis, vieningas ir daug gyventojų turintis miestas su daugybe jį supančių kaimų.
Klimatas
Haidarabade vyrauja karštas, drėgnas ir sausas klimatas. Musonų arba lietingasis sezonas trunka nuo birželio pabaigos iki spalio pabaigos. Kasmet mieste iškrenta vidutiniškai 32 cm lietaus. Aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra 1966 m. birželio 2 d. buvo 51,5 °C (113,9 °F). Žemiausia užfiksuota temperatūra 1946 m. sausio 8 d. buvo 1,1 °C (43 °F). Vakarais ir rytais būna vėsiau, nes miestas yra aukštai virš jūros lygio.
Gyventojai
Mieste gyvena daugiau kaip keturi milijonai gyventojų. Daugumą sudaro induistai, o musulmonai sudaro 40 % gyventojų. Haidarabado musulmonų bendruomenė yra didžiausia Telanganoje. Musulmonai daugiausia gyvena senamiestyje ir aplink jį. Krikščionių mieste nedaug. Žymios bažnyčios yra Abidso ir Sekunderabado apylinkėse, pavyzdžiui, Švento Juozapo katedra.
Mekos masjidas
Kultūra
Architektūra
Čarminaras iš tikrųjų buvo įkurtas kaip mečetė, o vėliau archeologijos departamentas jį pavertė paminklu. Čarminaras nuo seno yra Haidarabado simbolis. Pavadinimas reiškia "Keturi minaretai". Bokštai iškilę į 48,7 m aukštį virš žemės paviršiaus. Viršutiniuose pastato aukštuose yra mečetė su 45 maldos vietomis.
Golkondos fortas buvo Qutb Shahi karalystės sostinė. XVI a. čia vyko intensyvi prekyba deimantais. Išorinė forto siena yra 10 km ilgio.
Meka Masdžidas yra viena seniausių mečečių mieste. Muhamedas Kuli Kutubas Šachas ją pradėjo statyti 1617 m. Mogolų imperatorius Aurangzebas pastatą baigė statyti 1694 m. Mečetė pastatyta iš granito. Pagrindinė mečetės salė yra 75 pėdų aukščio, 220 pėdų pločio ir 180 pėdų ilgio. Vienu metu joje gali tilpti dešimt tūkstančių maldininkų. Įėjimo arkos pagamintos iš atskirų granito plokščių. Manoma, kad Muhamedas Kuli plytas liepė pagaminti iš žemės, atvežtos iš Mekos. Jis jas panaudojo centrinei mečetės arkai. Tai paaiškina mečetės pavadinimą.
Čovmahalla rūmai buvo Asaf Džahi dinastijos sostinė. Nizamas čia priiminėjo oficialius svečius ir karališkuosius lankytojus.
1872 m. Nawabas Viqar al-Umra pastatė Falaknuma rūmus. Rūmuose yra Florencijos menininkų skulptūrų.
Kalba
Haidarabade daugiausia kalbama telugų, urdu ir hindi kalbomis. Išsilavinę žmonės taip pat kalba angliškai. Telugų kalba įvairiose valstijos vietose skiriasi, tačiau kalba išlieka ta pati.
