Haidarabadas (Indija) — Telanganos sostinė: istorija, gyventojai, pramonė

Sužinokite Haidarabado istoriją, kultūrą, demografiją ir pramonę — nuo Nizamų laikų iki Ramodžos filmų miesto: svarbiausi faktai ir gidas po Telanganos sostinę.

Haidarabadas (tariama (/ˈhaɪdərəbɑːd/ ( klausytis) HY-dər-ə-baad)) yra didžiausia Telanganos valstijos sostinė. Jame gyvena daugiau kaip 12,2 mln. gyventojų, tai yra daugiausiai gyventojų iš visų valstijos miestų. Haidarabadas yra A-1 miestas pagal plėtros prioritetus. Jis dar vadinamas perlų miestu arba Nizamų miestu. Haidarabado gyventojai vadinami haidarabadiečiais. Miestas yra svarbus politinis, kultūrinis ir ekonominis centras Pietų Indijoje.

Istorija

Haidarabadą 1591 m. ant Musi upės kranto įkūrė sultonas Muhammadas Quli Qutb Shahas. Vėliau jį valdė Mogolų gubernatorius Nizamas Asafas Džahas I, kuris įkūrė Asafo Džahų dinastiją (dar vadinamą Nizamais). Iš viso buvo 10 nizamų, o paskutinis iš jų buvo Osmanas Ali Chanas, Asafas Džahas VII. Per Nizamų valdymo laikotarpį Haidarabadas tapo svarbiu prekybos, menų ir amatų centru; būtent tuo metu vystėsi perlų, deimantų ir tekstilės prekyba.

Po Britų imperijos įtakos laikotarpio ir nepriklausomybės jis buvo svarbi regione save išlaikanti princų valstybė. 20 amžiaus viduryje, po Indijos nepriklausomybės, Haidarabadas buvo prijungtas prie Indijos. Miesto istorijoje svarbus momentas buvo ir valstybės reorganizacija bei politiniai pokyčiai XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje: iki 2014 m. Haidarabadas dirbo kaip Administracinis centras regionui, vėliau tapo Telanganos sostine. (Pastaba: 2014 m. buvo susitarimas dėl laikino bendro administracinio statuso tarp Telanganos ir Andhra Pradesh — šiuos istorinius faktus verta patikrinti aktualiais šaltiniais, jei reikalinga tiksli teisinė informacija.)

Gyventojai ir kultūra

Haidarabadas yra kultūriškai ir lingvistiškai labai įvairus miestas. Pagrindinės kalbos yra telugų ir urdu, tačiau plačiai vartojamos ir hindi bei anglų kalbos. Mieste gyvena įvairių religinių bendruomenių atstovai — musulmonai, hindai, krikščionys ir kitos mažumos — todėl tai yra kosmopolitinis centras su turtinga kulinarine ir muzikinė tradicija.

• Maitinimas: garsus Haidarabio birjani, kebabai, saldumynai ir gatvės maistas.
• Amatai: perlų ir juvelyrikos gamyba, tradicinė tekstilė ir karoliukų darbai.
• Festivaliai: Ramadanas, Ganesh Chaturthi, Diwali ir kiti kultūriniai renginiai pritraukia daug lankytojų.

Ekonomika ir pramonė

Haidarabado ekonomika yra įvairiapusė: nuo tradicinio prekybos ir amatų sektoriaus iki modernių technologijų ir finansų paslaugų. Mieste klesti informacinių technologijų parkai, biotechnologijų įmonės, farmacijos pramonė ir paslaugų sektorius. Svarbiausi ekonomikos centrų rajonai yra HITEC City ir Gachibowli, kuriuose įsikūrę tarptautiniai IT paslaugų tiekėjai ir startuoliai.

Mieste taip pat stipri dešimtinė gamyba: šiuolaikinės pramonės šakos apima elektronikos surinkimą, biotechnologijas, ir farmacijos gamybą. Tradicinės pramonės — perlų apdirbimas, deimantų prekyba ir rankdarbiai — išlieka svarbūs vietinei ekonomikai.

Mieste įsikūręs Ramodžos filmų miestas, užimantis daugiau kaip 2 000 akrų (8,1 km2; 3,1 kv. mylios) plotą. Kino pramonė čia vadinama Haidarabado Dekano urdų kino industrija (dar žinoma kaip Dekanvudo). Ramoji Film City yra viena didžiausių filmavimo studijų kompleksų pasaulyje ir svarbus regioninės pramogų industrijos centras.

Lankytinos vietos ir paveldas

• Charminar — vienas iš miesto simbolių, istorinis pastatas ir populiari turistų vieta.
• Golconda fortas — gynybinis kompleksas su vaizdingomis apžvalgos vietomis ir istorija apie deimantų gavybą.
• Salar Jung muziejus — turtinga meno ir istorijos kolekcija iš įvairių pasaulio kampelių.
• Chowmahalla rūmai — Nizamų rezidencija su įspūdingais rūmų komplekso interjerais.
• Mecca Masjid ir Hussain Sagar ežeras — svarbios religinės ir laisvalaikio zonos.
• Laad Bazaar ir kiti tradiciniai turgūs — vieta, kur galima įsigyti perlų, kostiumų, rankdarbių ir regioninių skanėstų.

Transportas ir infrastruktūra

Haidarabade veikia modernaus lygio transporto infrastruktūra: tarptautinis Rajiv Gandhi oro uostas (Shamshabad) jungia miestą su tarptautiniais ir vidaus reisais. Mieste vystoma geležinkelio ir kelių tinklai, veikia viešasis transportas, įskaitant autobusų tinklą bei Hyderabad Metro, kuris sumažina eismo spūstis centrinėse miesto dalyse.

Be to, mieste veikia logistikos ir verslo centrų infrastruktūra, prekybos zonos bei technologijų parkai, kurie pritraukia tiek vietines, tiek užsienio investicijas.

Švietimas ir mokslas

Haidarabadas turi stiprią aukštojo mokslo bazę: čia įsikūrusios žinomos institucijos, tokios kaip Osmania University, Indian School of Business (ISB), IIT Hyderabad, University of Hyderabad ir kitos mokslinių tyrimų bei teisės mokyklos. Miestas traukia studentus iš visos Indijos ir užsienio dėl stiprių akademinių programų bei tyrimų infrastruktūros.

Klima

Haidarabadas pasižymi subtropine klimato zona su karštais vasaros mėnesiais ir malonesnėmis žiemomis. Musoninis sezonas atneša pagrindines kritulių dalis, o sausros laikotarpiai gali būti iššūkis vandens tiekimui, kurį sprendžia regioniniai vandens valdymo projektai.

Apibendrinant, Haidarabadas yra dinamiškas miestas, kuriame susipina istorinė praeitis ir moderni ekonomika: nuo Nizamų architektūros ir perlų prekybos iki sparčiai augančio IT sektoriaus ir studijų bei kultūros centrų. Tai miestas, kuriame gyvybingai veikia tradicijos ir naujosios technologijos.

Istorija

Archeologai Haidarabade aptiko 2500 metų senumo geležies amžiaus radinių. Šios vietos rastos netoli Haythnagaro ir Ramoji Film City, jose rasta palaidojimų ir įrankių. Qutub Shahi karaliai valdė Hyderabadą iki 1687 m., kai miestas atiteko mogolams. Muhamedas Kuli Kutubas Šachas buvo Kutub Šachi valdovas, kuris įsakė pastatyti Čarminarą kaip mečetę. Navabas Abdul Hasanas Šachas, kuris liaudyje žinomas kaip Tanišas, buvo paskutinis Kutub Šachi valdovas Haidarabade prieš Aurangzebui užimant miestą 1687 m. Aurangzebas paskelbė Asafą Džahą Haidarabado gubernatoriumi. Taip prasidėjo Asaf Džahi dinastija, valdžiusi Haidarabadą iki 1948 m.

1947 m. Haidarabadas, bendradarbiaudamas su Indija, tapo kunigaikštyste. Tačiau netrukus Nizamas turėjo pasirašyti prisijungimo prie Indijos Sąjungos dokumentą, kad Haidarabadas taptų Indijos dalimi. 1956 m. lapkričio 1 d. Haidarabado provincija buvo padalinta į Karnataką, Maharaštroje ir Andhra Pradešą pagal kalbą. Taigi Haidarabadas atiteko telugų kalba kalbančiųjų bendruomenei ir taip tapo Andhra Pradešo sostine. 2014 m. birželio 2 d. buvo įkurta Telanganos valstija, kuri atsiskyrė nuo Andhra Pradešo, o jos sostine liko Haidarabadas.

Miestas dabar plėtojamas informacinių technologijų srityje, čia veikia keturios IT aukštosios mokyklos, įskaitant JNTU (Jawaharlal Nehru's Technological University). Didelę įtaką Haidarabado plėtrai padarė tarptautinio oro uosto ir nekilnojamojo turto plėtra.

Mahometo Quli Qutb Shah kapas netoli Golconda forto Hyderabade, Indijoje.

Geografija

Haidarabadas įsikūręs Dekano plynaukštėje, 500 metrų virš jūros lygio, o didžioji dalis teritorijos yra uolėta. Pagrindinė auginama kultūra yra ryžiai, taip pat auginami bengališkieji gramai, žemės riešutai, cukranendrės ir saulėgrąžos. Haidarabadas buvo įkurtas 1591 m. ant Musi upės kranto. Šiandien ta vietovė vadinama senuoju miestu, kuriame yra Mekos masdžidas ir Hussain Sagar ežeras. Rajone yra daug oficialių pastatų ir tas rajonas yra labai senas. Pastaruoju metu Haidarabadas buvo sujungtas su Sekunderabadu. Taip atsirado didelis, vieningas ir daug gyventojų turintis miestas su daugybe jį supančių kaimų.

Klimatas

Haidarabade vyrauja karštas, drėgnas ir sausas klimatas. Musonų arba lietingasis sezonas trunka nuo birželio pabaigos iki spalio pabaigos. Kasmet mieste iškrenta vidutiniškai 32 cm lietaus. Aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra 1966 m. birželio 2 d. buvo 51,5 °C (113,9 °F). Žemiausia užfiksuota temperatūra 1946 m. sausio 8 d. buvo 1,1 °C (43 °F). Vakarais ir rytais būna vėsiau, nes miestas yra aukštai virš jūros lygio.

Gyventojai

Mieste gyvena daugiau kaip keturi milijonai gyventojų. Daugumą sudaro induistai, o musulmonai sudaro 40 % gyventojų. Haidarabado musulmonų bendruomenė yra didžiausia Telanganoje. Musulmonai daugiausia gyvena senamiestyje ir aplink jį. Krikščionių mieste nedaug. Žymios bažnyčios yra Abidso ir Sekunderabado apylinkėse, pavyzdžiui, Švento Juozapo katedra.

Mekos masjidas

Paieška pagal raidę