Tai sąrašas dinozaurų, kurių liekanų rasta Afrikoje. Ši apžvalga apima pagrindinius geologinius intervalus, svarbias formacijas ir žinomiausias rūšis, taip pat trumpai aptaria fosilijų būklę ir biogeografines išvadas.
Fosilijų ypatumai ir išsaugojimas
Afrikoje yra daug fosilijų, tačiau jos dažnai yra fragmentiškos ir neišsamios. Madagaskare aptikta prozauropodų, datuojamų vėlyvuoju triaso periodu, maždaug prieš 230 mln. metų. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Tendaguru formacijoje, randami puikiai išsaugoti skeletai (Lagerstätte tipo radiniai), tačiau daugelyje vietovių liekanos yra fragmentinės — atskiros galvos ar galūnių dalys, dantys ar slanksteliai. Tokia fosilijų įvairovė lemia, kad daug rūšių aprašomos remiantis ribotais duomenimis ir ateityje gali būti peržiūrimos.
Triaso ir apatinių jurų dinozaurai
Afrikoje gausu triaso ir apatinio juros periodo dinozaurų. Šių laikotarpių atstovai yra:
- Syntarsus
- Dracovenator
- Melanorosaurus
- Massospondylus
- Euskelosaurus
- Heterodontosaurus
- Abrictosaurus
- Lesothosaurus
Vidurinioji jura Afrikoje yra menkai atstovaujama. Iš šio laikotarpio aptikti tik keli sauropodai, dažnai fragmentiški: Cetiozauras, Lapparentosauras ir Archeodontozauras. Tai rodo arba tikrą fosilijų gausos skirtumą, arba tą, kad daugelis vidurinės juros sluoksnių Afrikoje dar nėra nuodugniai ištirti.
Viršutinė jura ir Tendaguru formacija
Tačiau viršutinė jura Afrikoje yra gerai atstovaujama, daugiausia dėl įspūdingos Tendaguru formacijos, Lagerstätte pietryčių Tanzanijoje. Tarp dinozaurų, kurių liekanų rasta iš Tendaguru, yra:
- alozauras
- ceratosauras
- elafrozauras
- žirafatitanas
- dikraeozauras
- janenschia
- tornierija
- tendagurija
- kentrozauras
- dryozauras
Analizės rodo, kad ši fauna yra labai panaši į JAV esančios Morrisono formacijos ir Portugalijoje esančios Lourinha formacijos fauną. Pavyzdžiui, tiek Tendaguru, tiek Morisono sluoksnyje rasta alozaurų, ceratosaurų ir dryozaurų. Tai turi svarbią biogeografinę reikšmę — tuo metu (Pangėjoje) gyvūnai galėjo laisviau migruoti tarp kontinentų.
Kretos periodas: ankstyvoji ir vėlyvoji kreida
Apatinė kreida Afrikoje daugiausia žinoma iš šiaurinės žemyno dalies, ypač Nigerio. Tarp ankstyvosios kredos rūšių, žinomų iš Afrikos, yra:
- Suchomimus
- Elrhazosaurus
- Spinostropheus
- Rebbachisaurus
- Nigersaurus
- Kryptops
- Nqwebasaurus
- Paranthodon (vieni iš ankstyvosios kredos atstovų)
Ankstyvoji kreida buvo lemiamas laikotarpis Afrikos dinozaurams, nes būtent tada Afrika galutinai atsiskyrė nuo Pietų Amerikos ir susiformavo Pietų Atlanto vandenynas. Šis tektoninis procesas skatino regioninį izoliavimą ir palaipsninį endemizmo vystymąsi.
Aukštesnioji Afrikos kreida daugiausia žinoma iš Šiaurės Afrikos. Ankstyvuoju viršutinės kreidos laikotarpiu Šiaurės Afrikoje gyveno gausi dinozaurų fauna, kuriai priskiriami:
- spinosauras
- karcharodontozauras
- rugopsas
- bahariasauras
- deltadromeusas
- paralititanas
- egiptozauras
- ouranozauras
Paskutinės kreidos laikotarpiu, dinozaurų eros pabaigoje, Afrikoje gyveno: majungasauras, masiakasauras, rapetozauras ir skraidantis dromėozauridas Rahonavis. Šie radiniai ypač gerai dokumentuoti Madagaskare ir Šiaurės Afrikoje, kur išliko daugiau atskirų skeletų.
Svarbios formacijos ir regionai
Be jau minėtų Tendaguru ir Nigerio (Elrhaz formacija), svarbios Afrikos dinozaurų liekanų vietovės apima Kem Kem (Marokas/Alžyras), Bahariya (Egiptas), Maastrichto ir Campano sluoksnius Madagaskare bei kitus regionus. Kai kuriose vietose (pvz., Kem Kem) išsaugotos medžiagos gausios, bet maišytos, todėl identifikacija kartais sudėtinga.
Biogeografinė reikšmė ir evoliucinės tendencijos
Afrikos dinozaurų faunos skirtumai tarp laikotarpių atsispindi tektoninių pokyčių — Gondvanos skilimas privertė populiacijas izoliuotis, skatindamas endemizmą. Tačiau morfologinės ir taksonominės panašybės tarp to paties periodo faunų (pvz., Tendaguru ir Morrison) rodo, kad dar prieš visišką skilimą egzistavo plačios sąsajos tarp žemynų. Afrikoje taip pat stebimas didelis spinosauridų (žuvėdžių termopodų) išplitimas, kas siejama su plačiomis upių ir deltų sistemomis bei gausiu žuvų ištekliu.
Tyrimų perspektyvos ir iššūkiai
Daug teritorijų Afrikoje vis dar mažai ištirtos arba prieinamos tik ribotai. Ateities darbai turėtų apimti tikslesnį stratigrafinį datavimą, paleoekologinių rekonstrukcijų tobulinimą ir platesnę tarptautinę bendradarbiavimą. Naujos metodikos (pvz., mikro-CT, izotopinės analizės) leidžia išgauti daugiau informacijos net iš fragmentiškų radinių, o tai padės geriau suprasti Afrikos dinozaurų evoliuciją ir ekologiją.
Trumpai: Afrika turi turtingą, bet dažnai fragmentišką dinozaurų paleontologinį įrašą — nuo triaso prozauropodų Madagaskare iki įspūdingų viršutinės juros Tendaguru radinių ir specializuotų kredos faunų Šiaurėje. Geologiniai pokyčiai ir Gondvanos skilimas stipriai paveikė Afrikos dinozaurų biodiverstetą ir biogeografinę istoriją.








