"Brithenig" yra konstruojama kalba, kurią 1996 m. sukūrė Andrew Smithas iš Naujosios Zelandijos. Jos idėja - atsakyti į klausimą, kaip būtų atrodžiusi velsiečių kalba, jei ji būtų buvusi ne keltų, o romanų kalba: gimininga prancūzų, ispanų ir italų kalboms, bet labai panaši į velsiečių kalbą. Ji vaidina pagrindinį vaidmenį išgalvotame Ill Betisado pasaulyje, kuriame lotynų kalba užėmė senosios keltų kalbos vietą kaip Didžiosios Britanijos žmonių šnekamoji kalba, taip sudarydama sąlygas britų kalbos raidai.

Britų kalba yra geriausiai žinomas vadinamosios "alternatyviųjų kalbų" grupės pavyzdys, t. y. kalbų, kurios galėjo egzistuoti, jei istorija būtų buvusi kitokia. Kitas gerai žinomas pavyzdys yra Wenedyk, kuri su lenkų kalba daro tą patį, ką Brithenig su valų kalba.

Kilmė ir idėja

Brithenig gimė kaip bandymas taikyti velsiečių fonetinius ir morfologinius procesus (pvz., priebalsių leniciją ir specifinius balsių pokyčius) ant lotyniškų žodžių ir konstrukcijų. Andrew Smithas sumodeliavo, kaip Vulgarinė lotynų kalba galėjo vystytis Britanijos salose, jei istorinis ir sociolingvistinis kontekstas būtų lėmęs romanišką, o ne keltų paveldą. Taip Brithenig tapo ir lingvistiniu eksperimentu, ir kūrybiniu projektu alternatyvios istorijos (angl. alternate history) kontekste.

Svarbiausios ypatybės

  • Fonologija: Brithenig fonetika ir fonologija imituoja tradicinius velsiečių garsinius poslinkius, taikytus romaniniam žodynui — tai lemia charakteringą skambesį, skirtingą nuo įprastų romaninių kalbų.
  • Ortografija: Raštas naudoja lotynišką abėcėlę su tam tikromis diakritikomis ir rašybos taisyklėmis, kurios atspindi tiek romanų, tiek velsiečių įtaką.
  • Gramatika: Kalba išsaugo daug romaninių bruožų (pvz., daiktavardžių giminės ir kartais linksniavimas, verbų kamienai ir laikai), tačiau kai kurios struktūros yra paveiktos keltų kalbų tipinių procesų, pavyzdžiui, fonetinės lenicijos įtraukimo į gramatines funkcijas.
  • Leksika: Pagrindinė leksika kilusi iš lotynų (per tarptautinius romaninius kanalus), bet žodžių forma dažnai būna smarkiai modifikuota velsietiškų fonetinių procesų dėka.
  • Alternatyvios istorijos kontekstas: Brithenig įrėmina išsamiai išvystytą pasaulį (Ill Bethisad), todėl kalba turi fikcinę sociokultūrinę istoriją ir demografinius aprašus.

Gramatika ir leksika (trumpai)

Nors Brithenig yra romanizuota kalba, ji neužima vien tik tipinių romaninių modelių kopijos — autorius specialiai pritaikė velsiečiams būdingus garsinius pokyčius, dėl ko morfemos ir galūnės atrodo specifinai. Daiktavardžiai paprastai turi giminę, veiksmų laikas ir asmenys išreiškiami per veiksmažodžių formas bei priebalsių ir balsių modifikacijas. Taip pat kalboje naudojami artikulai ir priešdėliai, kurie atskiria determinaciją ir sintaksines funkcijas.

Vartojimas ir bendruomenė

Brithenig yra meninė (artlang) ir alternatyvios istorijos konstruota kalba, kuri sulaukė susidomėjimo tarp conlang (konstruojamų kalbų) entuziastų internete. Andrew Smithas paskelbė aprašus, žodynus ir pavyzdinius tekstus internete, o vėliau kūriniu susidomėjo įvairios forumų ir svetainių bendruomenės. Yra gramatikos santraukų, žodynėlių ir vertimų, taip pat vystomi tekstai bei literatūriniai pavyzdžiai projekto Ill Bethisad rėmuose.

Santykis su Ill Bethisad

Ill Bethisad (dažnai rašomas taip pat Ill Betisad) yra platesnis alternatyvios istorijos projektas, kuriame Brithenig užima vietą kaip viena iš regiono kalbų. Projektas pateikia politines, kultūrines ir lingvistines konfigūracijas, kuriose lotynų kalbos poveikis Britanijoje lemia romaniškų atmainų atsiradimą. Brithenig šioje vizijoje veikia kaip pavyzdys, kaip lingvistinės sąlygos gali radikaliai pakeisti regioninį kalbinį peizažą.

Kur rasti medžiagą

  • Autoriaus paskelbti gramatikos aprašai ir žodynai internete.
  • Conlang bendruomenių forumai ir tinklalapiai, kuriuose aptariami alternatyvūs lingvistiniai sprendimai.
  • Ill Bethisad projekto puslapiai ir tekstai, kuriuose Brithenig naudojama kaip fikcinė gyva kalba.

Brithenig išlieka reikšmingu ir įdomiu pavyzdžiu tiek konstruojamų kalbų kūrimo, tiek istorinių lingvistinių eksperimentų srityse — jis puikiai iliustruoja, kaip fonetiniai ir morfologiniai pokyčiai gali transformuoti žodyną ir sukurti iš pirmo žvilgsnio naują, bet logiškai pagrįstą kalbinę sistemą.