Britų Tėvynės sargyba (Home Guard): 1940–1944 gynybinė organizacija
Britų Tėvynės sargyba (1940–1944): pusantro milijono savanorių gynybinė organizacija, saugojusi Didžiosios Britanijos pakrantes, gamyklas ir aerodromus nuo nacių invazijos.
Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos vidaus gvardija buvo Didžiosios Britanijos kariuomenės gynybinė organizacija. Tai buvo antrinė gynybos linija. Ji turėjo sustabdyti nacių pajėgų invaziją.
Nuo 1940 m. iki 1944 m. veikė Tėvynės sargyba. Ją sudarė pusantro milijono savanorių, kurie kitais atvejais negalėjo eiti į karinę tarnybą. Pagrindinė to priežastis buvo senatvė. Dėl to buvo praminta "tėvo armija". Namų gvardija saugojo Didžiosios Britanijos pakrantes nuo priešo grėsmių, pavyzdžiui, desantininkų. Jie taip pat padėjo saugoti kai kurias pramonines teritorijas, pavyzdžiui, gamyklas ir aerodromus. Po karo šią pravardę plačiai išpopuliarino komedijinė laida "Tėčio armija" (Dad's Army).
Įkūrimas ir organizacija
Tėvynės sargyba pradėta formuoti 1940 m. gegužę, iš pradžių vadinta Local Defence Volunteers (LDV), o vėliau—oficialiai pervadinta Home Guard 1940 m. liepą. Organizacija buvo vietinė, struktūriškai suskirstyta pagal grafystes ir miestų apylinkes: būriai ir kuopos sudarė batalionus, kurie gali veikti kartu su vietiniais karinės vadovybės vienetais. Vadovybė priklausė Didžiosios Britanijos karo administracijai ir regioniniams armijos štabams.
Sudėtis ir mobilizacija
Sudėtis: dauguma narių buvo vyresnio amžiaus vyrai, bet taip pat pateko ir vyrai, dirbę svarbiose civilinėse profesijose (rezervuotosios profesijos), studentai, jaunesni vaikinai, kurie dar nebuvo pašaukti, bei tie, kurie dėl sveikatos ar šeimyninių priežasčių negalėjo tarnauti reguliarioje kariuomenėje. Susikūrė ir moterų pagalbinės bei paramos grupės.
Skaičiai: Tėvynės sargyba pasiekė maždaug 1,5 mln. narių piko metu, nors aktyvumas ir gynybinės priemonės įvairiose vietovėse skyrėsi.
Uždaviniai ir kasdienė veikla
Pagrindiniai uždaviniai buvo:
- pakrančių patruliavimas ir prieigos prie jūros apsauga nuo desanto;
- strateginių objektų – pramonės įmonių, aerodromų, uostų, geležinkelio mazgų – sargyba;
- pavojingų zonų stebėjimas, priešo parašiutininkų ir diversantų gaudymas;
- pagalba vietos policijai, riaušių malšinimas, naktinių juodųjų užtušų (blackout) priežiūra;
- infrastruktūros apsauga, kelių kontrolė ir kelių blokavimas karo atveju.
Ginkluotė, aprūpinimas ir mokymai
Pradžioje Didžioji Britanija turėjo rimtų ginklų trūkumų, todėl kai kurie savanoriai mokėsi naudotis prieinamais civiliškais įrankiais, improvised ginklais ar net arkais ir ietimis (tai dažnai paminima kaip ankstyvieji organizacijos mitai). Vėliau gvardija gavo reguliariosios kariuomenės šautuvus (pvz., Lee–Enfield), o taip pat Bren kulkosvaidžius, Sten pistoletus ir kitą lengvąją ginkluotę. Mokymai dažniausiai vyko vakarais ir savaitgaliais; jie apėmė šaudymo, taktikos, stebėjimo ir kovos su diversijomis pagrindus.
Vieta platesnėje karo strategijoje
Tėvynės sargyba buvo antrinė gynybos linija, skirta užkirsti kelią ar sulėtinti priešo invaziją iki tol, kol reguliarioji kariuomenė galės sutelkti jėgas. Ji taip pat buvo svarbi psichologine prasme – leido visuomenei jaustis angažuotai šalies gynyboje ir suteikė galimybę piliečiams aktyviai prisidėti prie apgulties laikotarpio veiksmų.
Nutaikymas ir paveldas
Tėvynės sargyba pradžioje susidurdavo su iššūkiais: trūko ginklų, įrangos ir profesionalių instruktorių, tačiau su laiku buvo geriau aprūpinta ir integruota į gynybos planus. Tarnyba oficialiai nutraukta 1944 m. gruodį, kai invazijos grėsmė Didžiosios Britanijos krantų mažėjo, tačiau daug buvusių narių ir visuomenė ilgai prisiminė jų indėlį.
Dalis visuomenės įvaizdžio apie Tėvynės sargybą susiformavo po karo, ypač per satyrinę komediją "Tėčio armija" (Dad's Army), kuri plačiai padėjo išpopuliarinti pravardę „tėvo armija“ ir padovanojo istorijai lengvesnį, humoristinį atspalvį. Išliko memorialai, istorinės studijos ir veteranų pasakojimai, liudijantys apie organizacijos svarbą šalies gynyboje ir vietos bendruomenių mobilizaciją.
Istorija
Vietinės gvardijos pradžia paprastai siejama su kapitonu Tomu Wintringhamu. Grįžęs iš Ispanijos pilietinio karo Wintringhamas parašė knygą "Kaip reformuoti kariuomenę". Joje jis rašė apie tai, kaip Didžioji Britanija galėtų sukurti kažką panašaus į Ispanijos tarptautines brigadas pilietinio karo metais. Nors knyga buvo palankiai įvertinta, į daugelį joje pateiktų pasiūlymų tuo metu nebuvo atsižvelgta. Taip buvo todėl, kad neatrodė, jog įtampa Europoje gali peraugti į karą.
Po kelių įvykių 1940 m. gegužės 19 d. tuometinis karo ministras Anthony Edenas paskelbė radijo laidą. Jis prašė savanorių prisijungti prie Vietinės gynybos savanorių organizacijos, kaip ji buvo vadinama iš pradžių. Iš pradžių jam buvo skiriami darbai, nesusiję su koviniais veiksmais. Ji veikė kaip savotiška "ginkluota policija". Tačiau po narių skundų vyriausybė leido jai "vilkinti ir trukdyti" priešo veržimąsi. Tai reiškė, kad prieš apmokytus karius buvo pastatomi daugiausia neapmokyti ir nesveiki žmonės, ginkluoti senoviniais ginklais. Vėliau karo metu, spaudžiant ministrui pirmininkui Vinstonui Čerčiliui, ji buvo pervadinta į Vidaus gvardiją. Jei naciai būtų perplaukę kanalą, Vietinė gvardija nebūtų ilgai stabdžiusi vokiečių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Didžiosios Britanijos vidaus gvardija?
Atsakymas: {{}{1952}Britų vidaus gvardija buvo Didžiosios Britanijos kariuomenės gynybinė organizacija Antrojo pasaulinio karo metais.
K: Koks buvo britų vidaus gvardijos tikslas?
Atsakymas: Britų namų gvardijos tikslas buvo sustabdyti nacių pajėgų įsiveržimą, nes tai buvo antrinė gynybos linija.
K: Kada egzistavo britų vidaus gvardija?
A.: Britų vidaus gvardija veikė nuo 1940 m. iki 1944 m.
K: Kas sudarė britų vidaus gvardiją?
A: Britų vidaus gvardiją sudarė pusantro milijono savanorių, kurie dėl senyvo amžiaus negalėjo eiti į karinę tarnybą.
K: Kaip atsirado britų namų gvardijos slapyvardis?
A: Britų namų gvardija gavo pravardę "Tėčio armija" dėl to, kad ją sudarė senyvo amžiaus savanoriai, kuriems kitaip nebuvo leidžiama eiti į karinę tarnybą.
K: Kokias vietoves saugojo britų vidaus gvardija?
A: Britų vidaus gvardija saugojo Didžiosios Britanijos pakrančių teritorijas nuo priešo grėsmių, pavyzdžiui, desantininkų, taip pat padėjo saugoti pramonines teritorijas, pavyzdžiui, gamyklas ir aerodromus.
K: Kaip po karo buvo išpopuliarinta britų vidaus sargyba?
A.: Britų krašto apsaugos tarnybą po karo išpopuliarino komiška laida "Tėčio armija" (Dad's Army).
Ieškoti